Medienos pramonė 1991-2003 metais

10 paveikslas. Lietuvos užsienio prekyba medienos sektoriuje 2003m. sausio- gegužės mėn.....25 ĮVADAS Šiandien dauguma Lietuvos įmonių patiria nuolat stiprėjantį konkurencinį spaudimą, tiek iš vietinių, tiek iš tarptautinių konkurentų. Konkurencijos stiprėjimas vyksta dėl globalinės ekonomikos poveikio bei greitos technologijų plėtros. Šių veiksnių poveikį ypač sustiprina spartūs Lietuvos integravimosi į Europos Sąjungą bei pasaulines prekybos struktūras žingsniai. Akivaizdu, jog dalis Lietuvos įmonių neatlaiko konkurencinės kovos ir yra priverstos užleisti pozicijas arba visai pasitraukti iš rinkos. Viena stambesnių eksporto srityje yra medienos pramonė. Ji yra labai universali ir didesne dalimi vietinė žaliava. Tikėtina, kad jos ištekliai ateityje dar didės. Medienos produkciją gaminanti pramonė taip pat labai įvairi įmonių dydžiu, technologine įranga, produkcija ir jos paskirtimi. Darbo tikslas. Šiame darbe bus pateikiamas šios pramonės apibūdinimas, bus supažindinama su situacija Lietuvoje ir užsienio rinkose. sudarytas naudojantis oficialiosios statistikos šaltiniais, o taip pat įmonių informacija. Kartu pateikiami kai kurie dabartinės būklės ir ateities perspektyvų vertinimai. Tikslas – supažindinti ir analizuoti Lietuvos medienos pramonės konkurencingumą globaliose erdvėse. Taip pat susipažinti su pasaulio įmonių konkurencinių strategijų kūrimu ir taikymu. Darbo metodai. 1. Mokslinės literatūros apžvalga ir analizė. 2. Asociacijos „Lietuvos mediena“ pateiktos informacijos analizė. 3. Informacijos Internete rinkimas ir analizė. 4. Statistinių duomenų analizė. 5. Spaudosapžvalga. 1. MEDIENOS PRAMONĖ PASAULINĖJE RINKOJE 1.1 Pasaulio miškai ir miškų pramonė 1995 m. pasaulio miškų augančios atsargos sudarė 307.3 bln m³. Pasaulio miškų teritorija, įskaitant natūralius miškus ir miškų plantacijas, apytiksliai sudarė 3,454 mln ha, arba maždaug ¼ pasaulio sausumos teritorijos. Beveik 55% pasaulio miškų yra besivystančiose šalyse, 45% išsivysčiusiose. 97% pasaulio miškų yra natūralūs ar pusiau natūralūs ir tik 3% pasodintų miškų. Kanados miškai sudaro maždaug 10% pasaulio miškų teritorijos ir dengia plotą, didesnį negu Prancūzija, Ispanija ir Portugalija, kartu sudėjus. Šie miškai ir pelnas, kurį jie duoda yra lemiami Kanados ekonomikos ir aplinkosaugos klestėjimui. 1 paveikslas. Pasaulio netropinių spygliuočių miškų augančios atsargos 1995 m.[33] 2 paveikslas. Pasaulio kietmedžių miškų augančios atsargos 1995 m.[33] 3 paveikslas. Pasaulinės miško produkcijos eksportas 1999 m.[33] Daugiausia miško produkcijos 1999 m. eksportavo Europa – tai 41,8%, iš kurių beveik pusę Skandinavijos šalys. Po Europos daugiausia eksportavo Kanada – 21,2%. 1.3 Europos Sąjungos miškų ir palaikančių pramonės šakų konkurencingumas 1995 m. Austrijos, Suomijos ir Švedijos priėmimas į ES žymiai paveikė ES miškų ir susijusios pramonės struktūrą bei svarbą, nes dabar šis sektorius yra vienas iš didžiausių Europos Sąjungoje. ES naudojami miškų ištekliai padvigubėjo, plaušienos produkcija patrigubėjo, popieriaus ir kartono produkcija padidėjo 50%, mechaninio medienos apdirbimo išeiga pakilo 30%, o spausdinimo ir leidybos pramonė išsiplėtė 10-15%. Vis dėlto, miškų ir susijusios pramonės veikla nėra sukoncentruota tam tikrose ES srityse, bet egzistuoja visose ES šalyse narėse. Nors šių pramonės šakų konkurencingumas yra geras, palyginti su pagrindiniais jų tarptautiniais partneriais/ konkurentais, jie vis susiduria su rimtais sunkumais skirtingose srityse (pvz., rinkos ir technologijų globalizacija, dėmesys aplinkai, konkurencija su kitomis medžiagomis ir kt.). Miškų ir palaikančių pramonės šakų atstovai yra grupuojami į daug skirtingų veiklos rūšių, tačiau jų paprasta bei perdirbta žaliavinė medžiaga, mediena, taip pat, kaip ir jų glaudžiai susiję tarpsektoriniai ryšiai per pusgaminius bei galutinius gaminius, medienos atliekas bei perdirbim ir išgavimą, parodo miškų bei palaikančių pramonės šakų bendrumą. Komisijos pranešimo apie ES miškų bei palaikančių pramonės šakų konkurencingumo būklę tikslas yra pasiūlyti veiksmus, kurių reikia imtis ar vykdyti šių pramonės šakų pagrindiniams dalininkams, kad sustiprintų visuotinį, nuolatinį miškų bei palaikančių pramonės šakų konkurencingumą. Šie veiksmai yra paremti integraciniu procesu bei požiūriu į nuolatinį vystymąsi, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos, konkurencingo ekonominio vystymosi bei socialinio vystymosi tikslus. Todėl pranešimas: • aprašo pagrindinius šių pramonės šakų socio-ekonominius bruožus Europos sąjungoje; • analizuoja pagrindinius konkurencingumo faktorius (materialius bei nematerialius (tangible and intangible)) palyginti su pagrindiniais tarptautiniais konkurentais; • nurodo pagrindinius sunkumus miškų bei palaikančioms pramonės šakoms ir veikoos sritis, kurios galėtų prisidėti prie nuolatinio vystymosi, atsižvelgiant į ekonominį konkurencingumą, o taip pat ir aplinkosaugą, įdarbinimą ir socialinę gerovę.[31] 1.3.1 ES miškų ir palaikančių pramonės šakų pagrindiniai bruožai ES miškų bei palaikančios pramonės šakos apima penkis pagrindinius sektorius: • medienos apdirbimą, • plaušienos, popieriaus ir kartono gamybą, • popieriaus ir kartono gamybą bei įpakavimą; • spausdinimą, • leidybą.[31] Jie yra tarpusavyje susiję per benros žaliavinės medžiagos naudojimą bei panašių produktų išgavimo bei perdirbimo procesų taikymą. 1.3.1.1 Pagrindiniai socio-ekonominiai parametrai ES miškų bei palaikančios pramonės šakos sudaro vieną didžiausių pramonės sektorių ES. 1997-siais m. jo produkcijos vertė buvo 319 bilijonai eurų, 112 bilijonų eurų pridėtinės vertės bei tiesiogiai įdarbino 2,4 mln. žmonių. Tai ženklino 10% ES apdirbamosios pramonės produkcijos, pridėtinės vertės ir įdarbinimo. 1998 m., pagal ES statistiką (žr. 3 lentelę) ES miškų bei palaikančiose pramonės šakose buvo maždaug 63.000 įmonių, iš kurių daugumą sudarė smulkios is vidutinės įmonės bei nedidelis skaičius didelių pasaulinių korporacijų. Didžiausios ES miškų bei palaikančių pramonės šakų įmonės yra plaušienos, popieriaus bei kartono ir leidybos sektoriuose, kuriuose yra didžiausia veiklos koncentracija. Šiuose sektoriuose 20 didžiausių bendrovių padengia 60% visos apyvartos. Šie duomenys neįtraukia įmonių, turinčių mažiau negu 20 darbuotojų, todėl socio-ekonominis šio sektoriaus įvertinimas yra nepakankamas. ES miškų bei palaikančios pramonės šakos yra aprūpinamos 12 mln privačių ES miškų savininkų. Miškų bei palaikančios pramonės šakos yra ne tik kai kuriose ES srityse, bet egzistuoja ES šalyse narėse. Šios šakos yra ne tik aukštos populiacijos rajonuose, bet ir dažnai ir nuošaliose vietovėse, arti žaliavinės medžiagos šaltinio, todėl jos prisideda prie ekonominio regionų susiliejimo bei socialinės sanglaudos. ES miškų bei palaikančios pramonės šakos yra miškų pramonės klasterio dėmesio centre bei abipusiškai priklauso nuo jo. Šio klasterio pramonės šakos teikia prekes bei paslaugas, arba perka jas iš ES miškų bei palaikančių pramonės šakų. Be to, klasterio pramonės šakų kokybė įtakoja ES miškų bei palaikančių pramonės šakų konkurencingumą. Klasterio pramonės šakos apima sektoriui reikalingus mechanizmus bei įrangą, procesų kontrolės sistemas, cheminius preparatus, baldų bei medinių konstrukcijų elementus statybos tikslams, bei miškų bei palaikančių pramonės šakų konsultavimą. Miškų pramonės klasterio produkcijos vertė yra skaičiuojama esanti iki 450 bln€. 1 lentelė. Miškų bei palaikančių pramonės šakų socio-ekonominė įtaka ES 1998 m.[31] Produkcijos vertė % Pridėtinė vertė gamyklos kainomis Įmonių skaičius (1995) Įdarbintų žmonių skaičius Milijonai eurų Milijonai eurų Mechaninis medienos apdirbimas, išsk. baldus 60.158,6 19 18.760,7 29.113 526.679 Plaušienos, popieriaus ir kartono gamyba 55.223,5 17 16.066,2 930 217.175 Popieriaus bei kartono konvertavimas 55.738,4 18 18.070,0 5.009 381.582 Spausdinimas 61.184,1 19 26.429,8 20.606 626.098 Leidyba 86.362,4 27 32.258,6 7.488 627.409 Iš viso miškų ir palaikančiose pramonės šakose 318.667,0 100 111.585,3 63.146 2.378.943 Baldai 68.598,6 23.731,3 19.409 675.793 Mechanizmai, įranga, chemikalai 64.624,0 24.841,8 6.761 617.149 Iš viso miškų ir palaikančiųe pramonės šakų klasteryje 451.889,6 160.158,3 89.316 3.671.885 Šaltinis: Eurostat (Įmonės, kuriose dirba mažiau ngu 20 darbuotojų, neįtrauktos) 1.3.1.2 Prekyba Iš visos ES miškų ir palaikančių pramonės šakų produkcijos, sudarančios 319 bln €, tik 53 bln € (16%) yra prekiaujama tarp šalių narių ir 25 bln € (7%) yra eksportuojami į trečiąsias šalis. Todėl ES miškų ir palaikančios pramonės šakos yra daugiausia vidaus pramonė. Pagrindiniai ES prekybos partneriai, svarbos tvarka, yra Šiaurės Amerika (ypač JAV), Centrinės ir Rytų Europos šalys ir Azija. Prekyba už ES ribų apskritai buvo pozityvi nuo 1995 m., išskyrus į Šaurės Ameriką. 1997m. ES produktų importas iš Šiaurės Amerikos (JAV, Kanados) sudarė iki 7,5 bln € įvairių rūšių produktų, nei vienam neskiriant dėmesio centro. ES eksportas į šias rinkas (daugiausia popieriaus bei kartono ir spausdintos produkcijos) buvo 3,2 bln € vertės, o tai paliko 4,3 bln € prekybos deficitą. Iš Azijos ir Cenrinės bei Rytų Europos šalių ES importuoja daugiausia mechaninio medienos apdirbimo produktus, tokius kaip pjauta mediena, apvalioji mediena bei skydai ir eksportuoja daugiausia popieriaus ir kartono produktus. Prekybos balansas su Azija buvo teigiamas (+3,7 bln €) iki 1997 m., o prekyba su Centrinės ir Rytų Europos šalimis buvo balanse. Iš miškų ir palaikančių pramonės šakų ES viduje prekybos popieriaus bei kartono ir grafikos produktai sudaro maždaug 70%, o mechaninio apdirbimo produktai 20%. ES labai prieklauso nuo klijuotos sluoksninės medienos (faneros) importo, taip vadinamos pjautos kietmedžio medienos, ir plaušienos, kai rinkos už ES ribų yra ypač svarbios dėl kai kurių spausdinamo popieriaus rūšių ir popeiriaus maišams eksportas. Šis importas sudaro 30-60% ES suvartojimo lygmens, priklausomai nuo produkto, o ekportas paroro panašius procentus ES produkcijos lygmens. Nuo 1995 m. prekybos balansas buvo nuolat neigiamas mechaninio apdirbimo produkcijoje ir plaušienoje, bet teigiamas popieriaus ir kartono bei grafikos produkcijoje. 1.3.1.3 Augimas Apskritai, miškų ir palaikančių pramonės šakų augimas yra pastovus ir atrimas vidutiniam pramonės augimo rodikliui. Tarp 1989 ir 1996 m., ES miškų ir palaikančios pramonės šakos augo kasmet po 2,2%. Vid dėlto, spaudinimo ir leidybos sektorių rodikliai yra aukščiau vidutinio, o medienos ir popieriaus sektoriai lieka šiek tiek žemiau jo. Medienos apdirbimo pramonės produktų paklausa yra pirmiausia reguliuojama statybos sektoriaus, o taip pat baldų ir įpakavimo (taros) sektorių, kurių reikalavimai priklauso nuo privataus suvartojimo. Popieriaus ir kartono sektoriuje paklausa įpakavimo rūšims yra susijusi su BVp augimo rodikliu. Kita vertus, paklausa grafikos ir namų ūkio popieriui yra susijusi su reklamos ir privačiu suvartojimu. Spausidnimo ir leidybos sektoriai yra labai priklausomi nuo paklausos reklaminei ir pardavimo skatinimo medžiagai. Nepaisant šio pastovaus augimo, ES miškų ir palaikančios pramonės šakos išsiskiria ciklišku ir kintančiu uždarbiu, priklausomumu nuo tokių faktorių, kaip pertekliniai gamybos pajėgumai, regioninis disbalansas už ES ribų, ir spekuliacinės jėgos. 1.3.1.4 Miškų ištekliai ir aplinkosauga Nors nemažas skaičius ES miškų ir palaikančių pramonės šakų veikėjų dalyvauja reikšmingame jų veiklos produktų kompensavime, jie visi yra skatinami pagerinti savo dalyvavimą. Miškų ir palaikančių pramonės šakų produktų kompensavimas ir perdirbimas vyksta pramonės ir namų ūkio lygmenyje, todėl išvystė pakankamai konkurencingus veikmus, kurie pastoviai didino panaudoto popieriaus ir medienos perdirbimo rodiklius nuo XX a. aštunto dšimtmečio. Dabar popieriaus ir kartono perdirbimo rodikliai yra aukšti. 1998 m. ES buvo perdirbta 36 mln tonų. Perdirbamo popieriaus surinkimo rodiklis Europoje yra artimas 50%, su žymiais skirtumais tarp šalių narių ir vietovėse, palyginti su 25% JAV ir Azijoje. 1.3.2 ES miškų ir palaikančių pramonės šakų konkurencingumo faktoriai Skirtingi lokalizacijos faktoriai, tokie kaip Europos klimato sąlygos, dažnai sunkios darbo sąlygos, taip pat kaip ir aukšti ES pragyvenimo standartai, prisidėjo prie gana aukštų šiandieninių produkcijos kainų, pagal kurias dirba ES miškų ir palaikančiosios pramonės šakos. Jie taip pat buvo viena iš aukšto žinių, patirties (know-how) ir produkcijos lygmens priežasčių, kas įgalino miškų ir palaikančias pramonės šakas rasti aukštų sąnaudos kainų kompensaciją, ir tapti pasaulio lyderiais pridėtinės vertės ir kokybės produkcijoje. ES miškų ir palaikančių pramonės šakų konkurncingumas, kaip ir bet kurioje kitoje pramonės šakoje, yra kelių faktorių junginys. Konkurencingumo faktoriai, pagal EK pranešimą apie ES miškų bei palaikančių pramonės šakų konkurencingumo būklę, gali būti skirstomi į materialius ir nematerialius (tangible and intangible). Materialūs faktoriai apima įvairius sąnaudų kainos faktorius, tokius kaip žaliavinė medžiaga ir energija, bei technologinius faktorius, kurie yra susiję su produktyvumu, tokius kaip mechanizmų pajėgumas, kontrolės sistemos ir informacinės bei komunikacinės technologijos (ICT). Nematerialūs faktoriai apima visus faktorius, reikšmingus kokybės ir atlikimo gerinimui, tokius kaip tyrimai ir plėtra (R&D), inovacijos, švietimas ir įgūdžiai (education and skills), o taip pat ir įstatyminė bei vykdomoji sistema. Nematerialiųjų faktorių pakitimas, pakeičia materialiuosius. 1.3.2.1 Materialieji faktoriai 1. Sąnaudų faktoriai: [31] Kainos, susijusios su mediena, energija, darbu, transportavimu ir mokesčiais yra apskritai didesnės Es negu pvz. Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Azijoje. Tik Japonija susiduria su aukštesnėmis produkcijos kainomis negu ES miškų ir palaikančios pamonės šakos. a) Miško mediena. Bendras ES miškų plotas yra 130 mln ha, t.y. maždaug 36% jos bendro ploto. Apie 87 mln ha (67%) yra laikoma tinkamais naudoti miškais. ES miškai tesudaro 4% visų pasaulio miškų išteklių. Kadangi medienos buvimas yra esminis šiai pramonės šakai, ES miškų pramonės šakos kartu su ES miškų savininkais įdėjo daug pastangų, kad užtikrintų viso miškų sektoriaus vystymasi Europoje. Todėl ES miškų plotas ir auganti atsarga per paskutinius 100 metų padidėjo, o nuo XX a. 6-to dešimtmečio daugiau negu 50%. Miškų naudingumo atžvilgiu, ES šiandien yra labai geroje pozicijoje. Pagal dabartinį Europos vartojimą, yra panaudojami tik 70% metinio miškų prieauglio; tai reiškia, kad miškų pramonę dar galima vystyti. Iš tikrųjų, likusiuosius 30% sudaro miškai, netinkami ar nenaudingi pramonei. Todėl žvelgiant į 30-ties metų perspektyvą, medienos išteklius reikės vis daugiau papildyti iš trečiųjų šalių, tokių kaip Rusija. ES medienos, priklausomai nuo rūšies, kainos yra 50-150% aukštesnės negu Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Azijoje (išskyrus Japoniją). Nepaisant aukštesnės kainos, miškų ir palaikančios pramonės šakos naudoja daugiausia ES medieną dėl jos artumo, kokybės ir nuolatinio tiekimo (sustainability). b) Cheminiai preparatai Miškų ir palaikančios pramonės šakos naudoja įvairių rūšių chemikalus. Cheminių preparatų kainos ES yra dažniausiai žemesnės negu jos konkurentų, išskyrus Šiaurės Ameriką, kur jos yra 5-15% žemesnės negu ES. Tai taip pat yra taip pat ES naudingas konurencingumo faktorius. c) Energija Miškų ir palaikančios pramonės šakos dažnai yra reikalaujančios daug energijos, tačiau per pastaruosius dvidešimt metų žymiai padidino energijos efektyvumą per procesų patobulinimą bei kompensavimą ir likučių panaudojimą. d) Darbo jėga Darbo kainos ES yra 20% aukštesnės negu Šiaurės Amerikoje, 100% aukštesnės negu Pietų Amerikoje ar Azijoje, dėl atlyginimų bei aukštų Europos sveikatos, saugumo ir gerovės sistemų kainų. Tai ypač įtakoja sektorius, kuriuose reikia daug darbo jėgos, tokius kaip spausdinimas, leidyba ir apdirbimo pramonė. Šios kainos gali būti iš dalies kompensuojamos „artumo (proximity) faktoriaus“, bet taip pat reikalauja nuolatinio kompensavimo per kokybę, paslaugas ir kitus faktorius. e) Transportavimo ir logistikos kainos Transportavimas ir logistika yra labai svarbūs ES miškų ir palaikančioms pramonės šakoms, pradedant medienos pirkimu miške ir baigiant galutinių produktų išplatinimu mažmeninei prekybai. Todėl bet koks įstatyminis, administracinis, fiskalinis ar kitas faktorius, įtakojantis transportavimo ar logistikos kainas turi tiesiogines pasekmes miškų ir palaikančių pramonės šakų konkurencingumui. Didžiojoje ES dalyje transporto tinklai ir paslaugos yra gerai išvystytos ir aukštos kokybės, tačiau kainos yra aukštos, ypač dyzelinio kuro – jis yra dvigubai brangesnis Europoje negu kuriame kitame konkuruojančiame regione. 2. Technologiniai faktoriai: [31] Per pastaruosius du dešimtmečius ES miškų ir palaikančios pramonės šakos įdėjo daug pastangų padidinti procesų produktyvumą ir efektyvumą, kad atsvertų aukštesnes, palyginti su konkurentais kituose regionuose, sąnaudų kainas. To pasekmėje per pastarąjį dešimtmetį padidėjo investicijos į geresnį produkcijos našumą ir kilo susiliejimų banga. Todėl miškų ir palaikančių pramonės šakų bendrovių skaičius ES sumažėjo daugiau negu kituose pasaulio regionuose. Taip pat, nuolatinės investicijos padidino ES produkcijos instaliavimą iki didžiausių pasaulyje ir įgalino žymiai padidinti produktyvumo ir kokybės lygmenis. Padidėjo vandens ir medienos panaudojimo išeiga, pagerėjo energijos efektyvumas. Dėl perdirbimo procesų ištobulinimo sumažėjo žaliavų poreikis. Tarp ES miškų ir palaikančių pramonės šakų konkurentų, Azija ir Lotynų Amerika turi vis modernesnį ir naujesnį produkcijos našumą, kol Šiaurės Amerikos našumas yra išlaikytas. ES miškų ir palaikančios pramonės šakos yra daugiau suskaldytos ir įtraukia tiek naują, tiek išlaikytą produkcijos pajėgumą. 1.3.2.2 Nematerialieji faktoriai 1. R&D inovacijos ir įgūdžiai [31] Per susiliejimus, pažangią ir atsilikusią integraciją bei suintensyvėjusią kooperaciją su priklausoma pramone ir kitais tarpusavyje susijusiais sektoriais (klasteriais), ES miškų ir palaikančios pramonės šakos padidino savo žinias ir sugebėjimus bei prisidėjo prie dabartinio aukšto tyrimų ir plėtros (R&D), inovacijų ir įgūdžių lygmens. Vis dėlto, pagrindinės pastangos šiame sektoriuje buvo įdėtos sektorių, susibūrusių aplink ES miškų ir palaikančias pramonės šakas, negu pagrindinę veiklą vykdančių sektorių. Todėl mechanizmų ir įrangos tiekėjai, cheminių preparatų pramonė, procesų konstuotojai ir automatinių proceso kontrolės sistemų tiekėjai bei tyrimų bendrijos žymiai prisideda prie ES miškų ir palaikančių pramonės šakų tobulinimo. Nuolatinės pastangos šiose srityse įgalino ES miškų ir palaikančias pramonės šakas sukurti technologinę ir sugebėjimų konkurencijos pranašumą produkcijos efektyvume, o t.p. ir diferencijuotų ir aukštos pridėtinės vertės produktus ir kokybę. Kiti konkurencingumo faktoriai ES miškų ir palaikančiose pramonės šakose yra žmogiškieji ištekliai ir įgūdžiai. Aukštų įgūdžių darbo jėga įgalino miškų ir palaikančias pramonės šakas efektyviai panaudoti jų materialųjį turtą (tangible assets) ir užtikrino nuolatinį inovacijų įgyvendinimą/ aprūpinimą. Tai t.p. padėjo produktyvumo ir kokybės aspektu pralekti konkurentus iš šalių žemesnėmis kainomis. 2. Įstatyminiai ir instituciniai faktoriai [31] ES įstatyminė ir institucinė sistema turi stiprų poveikį ES miškų ir palaikančių pramonės šakų investicijoms ir eksploatacinėms išlaidoms, o t.p. ir jų esamam bei būsimam konkurencingumui. Aplinkosaugos, fiskaliniai, energijos ar darbo jėgos nustatymai, tiek ES, tiek nacionaliniame lygmenyje, paveikia sąnaudų faktoriaus esančių kainų (actual cost) lygmen, o t.p. ir technologines investicijas. Kai ES vieninga rinka, euro įvedimas ir aukšti pragyvenimo standartai miškų ir palaikančioms pramonės šakoms siųlo puikią rinką, įstatyminiai apribojimai, ypač aplinkosaugos srityje, dažnai sukuria pagrindinius sunkumus šiam sektoriui. Įsipareigojimas aplinkosaugai vis dar tebėra daugiau kainas negu konkurencingumą didinantis faktorius. Šiuo metu 15% naujų investicijų į miškų ir palaikančias pramonės šakas yra skiriamos atitikti aplinkosaugos tikslus. Atitinkami skaičiai konkuruojančiuose regionuose yra žemesni. ES miškų ir palaikančios pramonės šakos bando tai įveikti didindamos technologinį produktyvumą ir efektyvumą bei daugiau dėmesio skirdami tyrimams ir plėtrai, inovacijoms, apmokymams ir įgūdžiams. 1.3.3. Pagrindiniai miškų ir palaikančių pramonės šakų sunkumai ir veikimo Faktorių, įtakojančių ES miškų ir palaikančių pramonės šakų konkurencingumą, įvertinimas leidžia identifikuoti įvairius ilgalaikius išbandymus, su kuriais sektorius susidurs. Juos galima suskirstyti į tokias plačias sritis: globalizaciją, ES plėtrą, aplinkosaugą ir energiją, technologiją ir žmogiškuosius išteklius, reguliacinę sistemą ir šios pramonės įvaizdį visuomenėje. Kiekvienai kategorijai yra pateiktos veikimo kryptys šiems sunkumams įveikti. 1.3.3.1 Auganti globalizacijos įtaka Globalizacija ES miškų ir palaikančiose pramonės šakose pasireiškia visame pasaulyje padidėjusiu medienos žaliavų tiekimu, suintensyvėjusia pasauline prekyba miškų pramonės produktais (+30% 1992-1996 m.m.) bei miškų pramonei skirtomis technologijomis. Viena vertus, globalizacija suteikė daugiau galimybių sektoriams, aktyviems eksporte į trečiąsias šalis, tokiems kaip popieriaus ir kartono bei grafikos pramonė. Kita vertus, globalizacija didina spaudimą ES viduje per importą žemomis kainomis, kuris ypač paveikia žemos pridėtinės vertės produktus, pvz. pjautinę medieną, kai kuriuos medinių skydų ir plaušienos pramonės šakas. Abiem atvejais ES patiriakonkurenciją iš šalių, kuriose yra žemesni socialiniai ir aplinkosaugos standartai, todėl ir produkcijos kainos yra žemesnės. Tai Azija, Lotynų Amerika ir kai kada Rytų bei Centrinės Europos šalys. Tai priverčia ES prarasti rinkos dalis tiek ES viduje, tiek išorėje. 1.3.3.2 ES plėtra Šalių kandidačių priėmimas prisidės prie galimo žymaus rinkos augimo ES miškų ir palaikančiose pramonės šakose. Padidės paklausa. Šalyse, naujai įstojusiose į ES, miškų ir palaikančios pramonės šakos suvaidins reikšmingą rolę modernizacijos lygmenyje, nes Baltijos valstybėse, Slovėnijoje ir Lenkijoje miškų ir palaikančių pramonės šakų sektorius patenka į svarbiausių sektorių trejetuką. Šalių kandidačių privalumai yra žema darbo jėgos kaina ir geras techninių kvalifikacijų lygmuo, tačiau juos nusveria pasenusios produkcijos technologijos, žemas jėgos efektyvumas ir žema aplinkosauga. Kandidačių šalių komercinia miškai sudarys 36% ES-15. Vis dėlto, reikės laiko įgyvendinti nuolatinio tiekimo miškų valdymą. 1.3.3.3.Padidėjęs dėmesys nuolatinio tiekimo vystymui, aplinkosaugai ir energijai Padidėjęs visuomenės suvokimas privedė iki didesnio visuomenės dėmesio aplinkosaugos klausimams. Mikų ir palaikančioms pramonės šakoms nuolatinio tiekimo vystymas tapo vienu iš pagrindinių prioritetų. Tai reikškia, kad turi būti balansas tarp aplinkosaugos, socialinio ir ekonominio aspekto. Yra dvigubas sunkumas: sektorius turi pagerinti aplinkosaugą ir tuo pačiu didinti konkurencingumą, kad išsilaikytų ES, taip suteikdamas darbo vietų ir sukurdamas pridėtinę vertę. Nuolatinio tiekimo miškų valdymas (sustainable forest management) yra esminis, kad išlaikyti visas ekologines, socialines ir ekonomines miškų išteklių funkcijas, tarp kurių yra ir būtinybė užtikrinti nuolatinį žaliavinės medžiagos tiekimą konkurencinėmis kainomis. Daug yra pasiekta emisijų sumažinimo dėka per patobulintą techniką ir procesus. Nuolatinio tiekimo vystymas taip pat reiškia pagerintą panaudotos medienos, popieriaus ir kartono produktų perdirbimą, todėl ir mažesnius galutinių atliekų kiekius. ES miškų ir palaikančios pramonės šakos yra vidutiniai arba dideli energijos vartotojai. Kadangi jau daug yra pasiekta, kad būtų padidintas energijos efektyvumas, mažai tegalima daugiau pagerinti. 2. LIETUVOS RINKOS ANALIZĖ Nepaliaujamai didėjanti konkurencija pasaulio rinkose verčia įvairių šalių gamintojus imtis visų įmanomų priemonių, kad išsilaikytų šioje atkaklioje konkurencinėje kovoje. Ne išimtis čia ir Lietuva. Lietuvos rinkoje veikiančios įmonės didesniu ar mažesniu mastu susiduria su konkurencija, kurios aštrėjimą vis labiau lemia dalyvių prekybos operacijose skaičiaus augimas. Konkurencijos plėtra spartina jai būdingus procesus: vyksta jos formų ir metodų atsinaujinimas, daugėja naujų technologijų bei prekių, ieškoma naujų pardavimo rinkų, todėl nenuostabu, kad vienas iš pagrindinių šiuolaikinių teorinių tyrinėjimų objektų yra įmonių konkurencija, konkurencinis pranašumas, verslo strategija. Rinkos ūkyje įmonių konkurencinė aplinka nuolat spartėja. Ekonomikos globalizavimo procesas naikina nacionalinius konkurenciją ribojančius barjerus. Net vietinės rinkos pamažu tampa tarptautinės kitų šalių firmoms įvairiais keliais skverbiantis į jas. Įmonėms, ne tik pasyviai reaguojančioms į konkurentų naujoves ir iniciatyvas, bet ir siekiančioms sudaryti pagrįstą rinkos strategiją, būtina numatyti ir įvertinti konkurencinės aplinkos pokyčius. Tačiau daugeliui Lietuvos įmonių, prisitaikančių prie naujų rinkos sąlygų, tai tampa ypač sudėtingu uždaviniu. Naujai sukurtų rinkodaros padalinių personalui trūksta ne tik praktinės patirties konkuravimo strategijai formuoti, bet ir paprastų teorinių modelių tiriant konkurencinės aplinkos veiksnius ir įvertinant jų sąveikos pasekmes. 2.1 Lietuvos medienos pramonės analizė Medienos produkcijos gamyba yra sena, tradicinė pramonės šaka. Ši veikla apima: miškų auginimą ir kirtimus, įvairių medienos medžiagų (pjautinės medienos, plokščių, faneros, plaušienos) ir daugelio rūšių galutinės produkcijos: statybinių medinių konstrukcijų, baldų, popieriaus, kartono, medinės taros ir kitų dirbinių gamybą. Visas tokios veiklos ciklas (kompleksas) dabar lietuviškai vadintinas medienos pramone (angl. Forest industry, vok. Holzwirtschaft). Medienos produkcijos gamyba gali būti įvairiai specializuota. Ta pati kompanija, firma, bendrovė ar net įmonė gali dalyvauti miškų kirtimo, medžiagų ir dirbinių gamybos veikloje ar specializuotis pagal atskirus technologinius procesus (pjovimas, obliavimas, klijavimas) arba galutinės produkcijos gamybai. Lietuvoje dabar turime iš viso jau kelis tūkstančius įvairiai specializuotų ir kombinuotų medienos produkcijos gamintojų. Vieni specializuojasi darbui (veiklai) vidaus rinkoje, kitos tiktai eksportui. Medienos pramonėje dabar sunaudojama apie 5 mln.m³ apvaliosios medienos, užimta per 50 tūkst. dirbančiųjų. Daugiau negu pusė visos Lietuvoje pagaminamos medienos produkcijos yra eksportuojama. Ši pramonė yra perspektyvi pirmiausia todėl, kad ji yra palyginti gerai istoriškai subalansuota tarp atskirų pošakių, aprūpinta vietiniais ir didėjančiais žaliavų ištekliais, jos produkcija yra vienodai paklausi, kaip vietinėje, taip ir užsienio rinkose. Tačiau medienos produkciją būtina nuolat tobulinti, kad ji būtų visapusiškai patraukli, o gamyba taip modernizuota, kad ji savo efektyvumu vienodai galėtų konkuruoti kaip vidaus taip ir užsienio rinkose. 4 paveikslas. Medienos apdirbimo procesas [10] Žaliava (miško produkcija) Tarpiniai produktai (medžiagos) Galutinė produkcija (konstrukcijos ir gaminiai) BIOLOGINIS KURAS, TRĄŠOS Lietuvoje pagal tarptautinius klasifikatorius 20 veiklos kodu žymima “ MEDIENOS BEI MEDIENOS IR KAMŠTIENOS GAMINIŲ, IŠSKYRUS BALDUS, GAMYBA; GAMINIŲ IŠ ŠIAUDŲ IR PYNIMO MEDŽIAGŲ GAMYBA“. Į šį skyrių įeina medienos produktų, tokių kaip pjautinės medienos, klijuotos sluoksninės medienos, viensluoksnės klijuotos medienos (viensluoksnės faneros), medinės taros, medinės grindų dangos, medinių atramų ir surenkamų medinių statinių, gamyba. Į gamybos procesą įeina pjovimas, obliavimas, drožimas, sluoksniavimas ir medienos gaminių surinkimas, pradedant rąstais, kurie yra pjaustomi į gabalus ar išpjaunama pjautinė miško medžiaga, kuri gali būti toliau pjaustoma arba tekinimo staklėmis ir kitokiais formavimo įrankiais suteikiama tam tikra forma. Pjautinė ar kitokios formos mediena vėliau taip pat gali būti obliuojama ar poliruojama ir iš jos  gaminami gatavi produktai, pavyzdžiui, medinė tara. Į skyrių neįeina nei baldų gamyba, nei ne savos gamybos medinių konstrukcijų surinkimas ir panaši veikla .[15] Taipogi ši veikla, platesniąja prasme, patenka į išgaunamąją ir apdirbamąją pramonę (IAP). Dominuojantis vaidmuo medienos pramonėje priklauso medžio ir medienos produkcijos šakai (žr. 1 pav.). Ši šaka užima net 58 proc. visos medienos pramonės rinkos. Taip pat medienos ir medienos produkcijos šakoje veikia daugiausiai įmonių lyginant su baldais ar popieriaus šaka. Čia jų veikia net 74 proc. 5 paveikslas. Pajamų pasiskirstymas medienos ir baldų pramonėje 2001m.(proc.)[3] Medienos pramonė neįsivaizduojama be miškų ūkio. Lietuvos miškai yra svarbūs dėl savo gamtinių resursų. Lietuvoje miškai užima apytiksliai 2 milijonus hektarų, arba 30 % viso Lietuvos paviršiaus. Dominuojančios medžių rūšys yra pušis ir eglė. Spygliuočių rūšys sudaro maždaug 60% visų medžių rūšių, o lapuočių medžių rūšys , tokios kaip beržas, juodalksnis, pilkasis alksnis ir drebulė, sudaro apie 40 %. 27% miškų žemės yra saugojama konservavimo apribojimais, pvz., nukreiptais išsaugoti biologinę įvairovę. Komerciniai miškai sudaro apie 73 % visų Lietuvos miškų. Dauguma Lietuvos miškų yra valstybės rankose. 2000 m. privatūs miškai sudarė iki 20% (apie 400,000 hektarų). Yra skaičiuojama, kad pasibaigus žemės reformai privatūs miškai sudarys nuo vieno trečdalio iki pusės visos miškų teritorijos. Lietuvos privačiąją miškininkystę galima charakterizuoti kaip susidedančią iš didelio skaičiaus mažų privačių miško valdų. Pirmojo 2000 metų pusmečio pabaigoje buvo apie 118 000 teisėtų privačių miško valdų, kurių vidutinis dydis 3.4 hektaro. Tuo pačiu metu apie 3 99,000 hektarų privačių miškų ploto valdo apytiksliai 162,000 teisėtų savininkų. Silpni kooperaciniai ryšiai tarp miško savininkų ir tarp savininkų ir kitų ekonominių partnerių, kurie dalyvauja miško kirtime, medienos perdirbime ir medienos prekyba, žymiai riboja greitą privačios miškininkystės plėtrą. Nuo 1990m.Lietuvos miškų pramonė išgyvena didelius pasikeitimus prisitaikydama prie naujų rinkos ekonomikos principų. Daugelis senųjų valstybinių įmonių buvo uždarytos arba privatizuotos. Jauni verslininkai įsteigė naujas, privačias įmones ir užmezgė ryšius su naujomis eksporto rinkomis. Lietuvos miškų pramonė daro teigiamą socialinį poveikį: šis poveikis – tai beveik stabilus užimtumas. Tai ypač pastebima per paskutinius keletą metų, nors ir buvo nutraukta arba stipriai sumažinta kai kurių šios pramonės segmentų, tokių kaip celiuliozės ir pluošto plokščių, gamyba. Šiuo metu miškininkystėje ir miško pramonėje dirba atitinkamai apie 12,000 ir 34,000 darbuotojų. Svarbiausia medienos produkcija dabar yra įvairių rūšių pjautinė mediena, klijuota fanera, medienos plokštės, o taip pat iš šių medžiagų  pagaminti baldai, stalių dirbiniai, medinė tara, mediniai statiniai, statybinės konstrukcijos, popierius, kartonas, popieriaus ir kartono dirbiniai. Medienos medžiagų (pjautinės medienos, plokščių, faneros) gamyba Lietuvoje dabar didėja nežymiai, o daugumos stalių dirbinių yra  sumažėjusi dėl sumažėjusios jų paklausos. Pastaraisiais metais labiausiai didėja, dinamiškiausiai vystosi baldų gamyba.  2 lentelė. Medienos pramonės produkcijos gamyba 2000 - 2002m.[20]  Medienos produktai 2000 2001 2002 1. Pjautinė mediena, 1000 m3 1300 1250 1300 2. Klijuota fanera (įsk. lenktai klijuotas detales),  1000 m3 40,6 49,2 51,1 3. Drožlių plokštė, 1000 m3 170,3 197,4 189,4 4. Plaušų plokštė, mln.m2 15,3 16,0 16,0 5. Popierius, 1000 t 12,3 13,9 10,4 6. Kartonas, 1000 t 41,0 54,3 67,3 7. Baldai, mln. Lt. 573,0 686,0 898,0 8.Langai ir jų staktos, 1000 m2 114,6 102,0 103,4 9.Durys,jų staktos,tūkst.m2   82,2   35,9   30,9 Medienos sektoriaus įmonių turto vertė per 2000 m. išaugo 13% iki 1967 mln. lt, o pardavimai bei paslaugos siekė 2083 mln. lt, t.y., palyginti su 1999-aisiais, išaugo 16%. Pastaraisiais metais medienos pramonės įmonės materialinėms investicijoms kasmet skirdavo 60–100 mln. lt, o 2001 m. – net 130 mln. lt. Tiesioginės užsienio investicijos į medienos pramonę 2002 m. pradžioje siekė 281 mln. lt, ir šalyje veikė daugiau nei 100 bendro su užsieniu kapitalo medienos pramonės įmonių. Valstybinių miškų urėdijų pajamos 2001 m. siekė 325 mln.lt. Didžiąją dalį pajamų (80%) sudarė pajamos už medieną: už apvaliąją medieną – 224 mln.Lt (69%), už medienos apdirbimo cechų produkciją ir paslaugas – 31 mln.lt (10%) bei nenukirstą mišką - 2,7 mln.lt (1%). 2001 m. miškų urėdijų išlaidos siekė 298,0 mln.lt. Beveik trečdalį – 91 mln.lt visų išlaidų sudarė apvaliosios medienos gamybos tiesioginės išlaidos. 2.1.1 Medienos ruoša Kirtimai 2001 m. Lietuvoje didėjo treti metai iš eilės. Valstybiniuose miškuose iškirsta ir privačiuose miškuose išduota leidimų kirsti 5,4 mln. m³ arba 2% daugiau nei 2000 m. Kirtimų apimčių augimą sąlygojo kirtimai privačiuose miškuose, kur išduota leidimų kirsti 25% daugiau - 1,8 mln.m³. Tuo tarpu kirtimų apimtys valstybiniuose miškuose sumažėjo 6% (žr. 3 pav.). Miškų urėdijos ir nacionaliniai parkai (įskaitant rangovus) iškirto 3,2 mln.m³, o 0,5 mln.m³ medienos pardavė nenukirstu mišku. Augant kirtimų apimtims privačiuose miškuose, tolygiai didėja ir jų įtaka medienos rinkoje. Miškų urėdijos aiškiai dominavo tik viename regione, kuris apėmė Kauno, Dubravos ir Kazlų Rūdos miškų urėdijų teritorijas. Šiaurės rytų Lietuvoje: Zarasų ir Utenos miškų urėdijose, Dzūkijoje - Veisiejų, o taip pat Žemaitijoje - Tytuvėnų miškų urėdijose kirtimai valstybiniuose miškuose jau nesudarė nei 50% bendrų kirtimo apimčių (žr. 1 priedas). 6 paveikslas. Kirtimai valstybiniuose ir privačiuose miškuose 1990-2001m.[22] Spygliuočių medynuose 2001 m. pagrindiniais kirtimais paruoštas medienos kiekis išaugo 27% iki 1,9 mln.m³. Augimas vyko dėl 60% padidėjusių kirtimų privačiuose miškuose. Privačiuose miškuose vykdyta beveik pusė visų pagrindinių kirtimų spygliuočių medynuose Lietuvoje. Valstybiniuose miškuose kirtimai išaugo 9%. Minkštųjų lapuočių medynuose privačių miškų savininkų reikšmė žymiai mažesnė. Šiuose medynuose jiems teko tik penktadalis iš 1,8 mln.m³ pagrindiniais kirtimais paruoštos medienos. Tarpinio naudojimo kirtimų apimtys sumažėjo penktadaliu iki 1,8 mln.m³. Iš šio kiekio 0,4 mln.m³ iškirsta privačiuose miškuose. Tarpinio naudojimo kirtimų sumažėjo, nes smarkesnių audrų 2001 m. nebuvo. 2001 m. urėdijų dirbantieji paruošė dešimtadalį visos medienos. Visa likusi mediena buvo iškirsta rangovų. Tuo tarpu paruoštą medieną miškų urėdijos dažniausiai ištraukia pačios. Privatūs rangovai atlieka apie trečdalį šių darbų. Mediena dažniausiai ruošiama sortimentais, stiebus ir pusstiebius ruošė tik 9 miškų urėdijos, kai 2000 m. tokią medienos ruošos technologiją naudojo 12. Tačiau šis kiekis buvo labai nedidelis, beveik visa mediena paruošta sortimentais. Taip pat didėja ir jos išvežimas medvežėmis ir savikrovėmis priekabomis. 2001 m. gabenant pagamintą medieną pirkėjams, lyginant su ankstesniais metais, mažiau naudotasi geležinkeliu ir dažniau autotransportu, kuriuo pirkėjams buvo išvežama 85% medienos. 2.1.2 Apvaliosios medienos prekyba Prekybos apvaliąja mediena apimtys 2001 m. Lietuvoje išaugo iki 5,6 mln. m³. Didžiąją šios medienos dalį sudarė vietiniuose miškuose paruošta mediena. Importuotas apvaliosios medienos kiekis siekė tik 96 tūkst.m³ ir turėjo nedidelę reikšmę. Vietiniai vartotojai nupirko ir suvartojo didžiąją dalį parduotos medienos, eksportui atiteko penktadalis – 1,3 mln.m³. Didžiausioji dalis, kaip ir prieš metus, buvo išvežta į Skandinaviją – 0,7 mln.m³. Eksportas į Lenkiją išaugo nežymiai ir siekė 0,3 mln. m³. Rusijos rinkoje parduoti kiekiai sumažėjo 16% (0,2 mln.m³). Apvaliosios medienos importas 2001 m. išaugo 60% iki 96 tūkst.m³ (žr. 2 priedas). Tai įtakojo išaugęs popiermedžio importas iš Baltarusijos. Iš jos įvežami apvaliosios medienos kiekiai nuo 3 tūkst.m³ išaugo iki 56 tūkst.m³. Importas iš Ukrainos išaugo ketvirtadaliu iki 15 tūkst. m³. Tuo tarpu importas iš Rusijos sumažėjo 45% ir siekė 24 tūkst. m³. 2001 m. urėdijų ir nacionalinių parkų stačiuoju mišku parduoti medienos kiekiai sumažėjo penktadaliu iki 470 tūkst.m³ (žr 4 pav.). 7 paveikslas. Apvaliosios medienos pardavimas vidaus ir užsienio rinkai 1993-2001m.[28] Kadangi pačių miškų urėdijų ir nacionalinių parkų bendros kirtimų apimtys pasikeitė nežymiai, apvaliosios medienos pardavimai išliko panašiame lygyje. Per metus buvo parduota 3,2 mln.m³. 2001 m. išaugus pagrindinių ir sumažėjus tarpinių kirtimų apimtims išaugo rąstų pardavimai. Sumažėjo tiktai eglinių rąstų pasiūla. Nepaisant to spygliuočių rąstai išliko pagrindiniu parduodamu asortimentu. 2001 m. jie sudarė 30% bendro miškų urėdijose parduoto apvaliosios medienos kiekio. Lapuočių rąstų dalis išaugo iki 22%, popiermedžių sumažėjo iki - 23%, malkų – 15%, plokščių medienos dalis išliko tokia pati – 7%. Vidutinė miškų urėdijų ir nacionalinių parkų parduodamos apvaliosios medienos kaina per metus nukrito 2%. Nors asortimentinė sudėtis ir pagerėjo, tačiau sumažėjusios praktiškai visų asortimentų kainos neleido jai pakilti. Kainos staigiai pradėjo mažėti balandį ir minimumą pasiekė gegužės-birželio mėnesiais. Spygliuočių rąstų kainos per metus sumažėjo kiek mažiau 5%, o minkštųjų lapuočių išliko praktiškai nepakitę. Iš popiermedžių labiausiai sumažėjo beržo kainos – 20%, pušies ir eglės – 10%. 2001 m. savo lentpjūves turėjo 17 miškų urėdijų. Jose perdirbtas apvaliosios medienos kiekis sumažėjo 15%. Vidaus rinkoje medienos parduoti kiekiai sumažėjo 2%, o eksportuoti ir medienos eksportuotojams parduoti kiekiai lieka tokie patys (žr. 2 priedas). Popiermedžiai sudarė tris ketvirtadalius eksportuojamos medienos kiekio. 2001 m. valstybiniuose miškuose popiermedžių pardavimas užsienio rinkai sumažėjo 5%, o rąstų išaugo 20%. 2.2 Medienos produkcijos eksportas ir importas Lietuvos apdirbamoji pramonė po nuosmukio 1999 m. kilo antri metai iš eilės. 2000 m. BVP išaugo 3,9%, o 2001 m. – 5,7%. 2001 m. medienos bei baldų pramonės pardavimai išaugo 30%, popieriaus pramonės - 10%. Jei 2000 m. ekonomikos augimą lėmė apdirbamoji pramonė ir didėjanti užsienio prekyba, tai 2001 m. jau augo vartojimas vidaus rinkoje, statybos, energetika ir kiti sektoriai. Spartesnis importo augimas, palyginus su eksportu, byloja ne tik apie didėjantį vidaus vartojimą, bet ir apie dar išliekantį atskirų gamintojų nesugebėjimą įsitvirtinti užsienio rinkose, o vidaus rinkoje – konkuruoti su importuojama produkcija. Yra nemažai būdų kovoti su konkurencija. Užtikrinti esamų užsienio rinkų išlaikymą bei skverbtis į naujas rinkas galima ne tik pigios darbo jėgos sąskaita, taip pat yra būtinos naujos ženklios investicijos į pažangiausias technologijas, orientuojantis į sudėtingesnio produkto gamybą. 2001 metais šalies eksportas augo panašiais tempais kaip ir prieš metus - 20%. 2002 m. medienos produkcijos eksportas sudarė: • Baldai - 38,7 % • Pjautinė mediena - 23,3% • Popieriaus produkcija - 9,0% • Apvalioji mediena - 7,7% • Kita produkcija - 22,3%.[27] Apvaliosios medienos bei medienos pramonės produkcijos eksportas išaugo 12% ir siekė 1845 mln. lt. Šių produktų eksportas bendrame šalies eksporte sudarė 8% (žr.5 pav.). . Nemažą rinkos dalį užėmė ir pjautinės medienos eksportas – 2002m. Jis siekė net 24proc. Bendras Lietuvos importo augimas buvo mažesnis nei eksporto – 15%. Medienos ir medienos produkcijos importas 2001 m. išaugo 13% ir siekė 1053 mln lt. 8 paveikslas. Medienos pramonės produkcijos eksportas 1993-2001m.[14] 2001 m. pjautinės medienos gamyba sumažėjo iki 1,2 mln.m³, o eksportas sumažėjo 9%. To priežastis – prasta situacija Centrinės Europos rinkoje (žr.6 pav.). Vokietijos rinkoje parduota 32 tûkst.m³ arba 13% mažiau nei 2000 m. Nepaisant šio ženklaus nuosmukio į Vokietiją eksportuota pjautinė mediena sudarė apie 40% bendro kiekio. Pjautinės medienos importas pastaraisiais metais išlieka panašus - 0,3 mln.m³ ir daugiausiai priklauso nuo iš Rusijos įvežamų kiekių. 9 paveikslas. Pjautinės medienos užsienio prekyba 1993-2001m.[18] 2001 metais ir toliau augo gamyba faneros ir plokščių pramonėje. Faneros gamyba išaugo iki 28 tūkst.m³. Drožlių plokštės gamyba po šuolio praeitais metais išaugo dar 15%, ji buvo didžiausia nuo nepriklausomybės atkūrimo. Plaušų plokščių gamyba pasiekė 16 mln.m². Apžvelgiant medienos ir jos dirbinių pramonės eksportą ir importą 2003m. pirmąjį pusmetį, galima teigti, kad sausio mėn.tiek eksportas tiek ir importas buvo sumažėjęs atitinkamai 65 ir 19 mln.lt. Tačiau šie rodikliai bėgant mėnesiams kilo. Kovo mėnesį abi kreivės rodė tolygų kilimą (žr. 7 pav.). Tačiau importo kreivė pagal paskutinius rodiklius t.y. gegužės mėn. jau išsilygino ir ėjo tolygiai, kur importas buvo apie 25 mln.lt. Atvirkščiai nuo importo eksportas nuo gegužės mėn. Sparčiai kilo į viršų ir sudarė net 84,8 mln.lt pajamų. 10 paveikslas. Lietuvos užsienio prekyba medienos sektoriuje 2003m. sausio- gegužės mėn.[3] Tačiau vykstantis ES plėtros procesas yra susijęs su stiprėjančia konkurencija. Stiprėjanti konkurencija, o taip pat pastaruoju metu euro zonoje pastebimas sulėtėjęs ekonomikos augimas mažina atskirų gamintojų galimybes didinti eksporto apimtis. Dalis gamintojų, susidurdami su augančia konkurencija užsienio rinkose, nesugeba jose įsitvirtinti arba jas praranda. Sulėtėjo vienos iš stambiausių Lietuvos eksporto prekių grupės – tekstilės gaminių eksporto augimo tempai (trikotažo gaminių eksporto prieaugis sudarė 3,0 proc., drabužių – atitinkamai 0,3 proc.).[16] Bendroms Lietuvoje pagamintų prekių eksporto apimtims neigiamos įtakos turėjo ir pastovus eksportuojamos produkcijos kainų mažėjimas (eksportuojamos produkcijos kainos 2002 m., palyginus su 2001 m., sumažėjo vidutiniškai 2,3 proc.). Dalies gamintojų produkcijos eksportas sumažėjo ir dėl JAV dolerio kurso kritimo. 2.3 Bendradarbiavimas su užsieniu Dauguma apdirbamosios ir išgaunamosios pramonės produkcijos realizavimas vyksta su išsivysčiusiomis šalimis. Medienos pramonės gamybos ir eksporto struktūra orientuota į Vakarų pasaulį. Šią rinką domina turtingos valstybės, kur BVP vienam gyventojui siekia apie 20 000 JAV dolerių. Todėl pagrindinės rinkos - Vokietija, Prancūzija, Švedija, Didžioji Britanija, Danija ir kitos. Praėjusiais metais (2002m) į ES eksportuota 66 proc. medienos produkcijos, 19 proc. popieriaus, 82 proc. baldų. Didžiausios partnerės - Vokietija, Prancūzija. Beveik pusė apvaliosios medienos gaminių keliauja į Švediją, trečdalis - į Rusiją (Kaliningrado sritį). 40 proc. pjautinės medienos eksportuojama į Vokietiją. Kaip jau minėta, medienos rinkoje Lietuvoje aiškūs pirkėjai yra Europos Sąjungos šalys bei prekyba su Rytų ir Centrine Europa. Lietuva daugiausiai medienos ir jos produkcijos eksportuoja į Vokietiją, Švediją, Lenkiją, Didžiąją Britaniją, Daniją, Rusiją, Suomiją. Importo srityje daugiausiai bendraujama su Baltarusija, Rusija ir kai kuriomis ES šalimis. Tai atitinkamai sudaro 54,5 ir 42,1 proc. 3lentelė. Pagrindiniai importuotojai 2002m.[14]    mln. EUR %   % Europos Sąjunga 6.853 54 Vokietija 14,1       Prancūzija 12,0       DB 10,4   Š. ir P. Amerika 1.996 16 JAV 14,3       Kanada 1,0       Meksika 0,3   Rytų Europa 822 6 Lenkija 1,0       Slovėnija 1,0       Kroatija 0,9   NVS 643 5 Rusija 3,6       Ukraina 0,8       Kazachstanas 0,3   Tolimieji Rytai 638 5 Japonija 1,9       P. Korėja 0,9       Honkongas 0,6   Vidurinieji Rytai 601 5 Izraelis 2,0       JAE 1,1       Saudo Arabija 1,0   Kiti 1.147 9 Šveicarija 4,4       Australija 0,7       Naujoji Zelandija 0,1 Iš viso 12.700 100       Žaliavų ir medžiagų importo didinimas dabar Lietuvos medienos pramonei yra ypač aktualus iš tų šalių (Rusija, Baltarusija), kur šių prekių kainos yra palyginti mažesnės. Tačiau tenka pripažinti, kad apvaliosios ir pjautinės medienos importas, lyginant su ankstesniais metais, yra labai sumažėjęs ir dar sunkiai beatsigauna. 4 lentelė. Apvaliosios ir pjautinės medienos importas, tūkst.m3 [26] Šalys 1995 1996 1997 1998 1999 2000 Apvalioji mediena Rusija 6,2 17,6 49,4 44,7 69,5 44,3 Ukraina 0,9 0,1 2,0 4,9 7,7 11,6 Baltarusija 4,9 0,5 45,4 33,6 1,2 2,8 Kitos šalys 2,6 0,8 3,0 2,4 0,6 1,3 Iš viso 32,2 19,0 99,8 85,6 79,3 60,0 Pjautoji mediena Rusija 48,1 14,0 54,4 77,4 205,7 219,7 Baltarusija 2,0 9,0 67,1 92,4 48,3 44,2 Latvija 15,0 18,0 14,2 24,9 8,8 7,9 Ukraina 0,1 2,0 1,1 2,6 3,5 5,4 Kitos šalys 25,4 4,0 4,3 6,0 4,6 5,6 Iš viso 90,6 47,0 141,1 203,3 270,9 282,8 Analizuojant Lietuvos bendradarbiavimą su likusiu pasauliu, galima daryti išvadas, kad Lietuvos medienos sektorius vangiai bendradarbiauja Pietų Amerika, Afrika ir Okeanijos šalimis. Tam įtakos turi tai , kad šie žemynai yra labai nutolę ir taip pat tuose žemynuose yra gerai išplėtotos vietinės rinkos. Todėl tų kraštų bendrovės nėra linkusios bendrauti su tolimomis šalimis. Šiek tiek pajamų gaunama eksportuojant ir importuojant į Šiaurės ir Centrinę Ameriką bei bendradarbiaujant su Azija. Medienos ir jos produktų eksportas į Š.C. Ameriką sudaro apie 10 proc., o importas iš tų šalių – irgi apie 10 proc. Bendradarbiavimas su Azija yra šiek tiek mažesnis - apie 2 proc. 2.4 Lietuvos medienos sektoriaus įmonės 2.4.1 Lietuvos medienos produkciją gaminanti pramonė Produkciją iš medienos gamina specializuotos lentpjūvystės, plokščių, statybinių stalių gaminių, baldų, popieriaus pramonės ir kitų šakų įmonės, kur ši produkcija yra šalutinė. Specializuotų šakos įmonių turime apie šimtą. Tos pačios įmonės dabar dažnai gamina medienos medžiagas ir gaminius, popieriaus produkciją. Įvairius medienos dirbinius dar gamina žemės ūkio, statybų, miškų ūkio ir kitų šakų įmonės. 2002 m. pradžioje buvo įregistruotos 3559 įmonės, gaminusios vienokią ar kitokią medienos produkciją, iš jų 2424 individualios. Tačiau ataskaitas apie 2001 m. veiklos rezultatus pateikė tik 873 įmonės.  Atsiskaičiusiuose įmonėse (be miško įmonių) buvo užimti 33746 dirbantieji. Užimtumo statistika rodo, kad medienos produkciją gaminančioje pramonėje dabar užimta apie 52 tūkst. dirbančiųjų. Todėl medienos produkcijos Lietuvoje dabar pagaminama žymiai daugiau, negu rodo atsiskaičiusių įmonių informacija. Taip yra ir todėl, kad  nemažai pjautinės medienos, medinės taros, stalių dirbinių  pagamina miškininkystės įmonių , statybinių organizacijų padaliniai, kur ji apskaitoma tų šakų gamybos ir pardavimų statistikoje.  5 lentelė. Medienos produkciją gaminanti pramonė [21] Pošakiai Įmonių skaičius Dirbančiųjų skaičius Parduota produkcija, mln. Lt Parduota vidaus rinkoje, mln. Lt Lentpjūvystės 343   7935 409,6 122,8 Faneros ir plokščių   27   3771 295,1   90,5 Statybinių stalių dirbinių 163   4112 163,8   60,6 Medinės taros   54   1991 116,1   21,4 Popieriaus produkcijos   36   2453 279,3 175,8 Baldų 190 12014 610,1 197,6 Kitos medienos produkcijos   60   1470   43,5   16,6 Iš viso 873 33746 1917,5 685,3 Apie procesus, vykstančius medienos pramonėje, galima spręsti iš didžiausių trisdešimties įmonių sąrašo, iš parduotos produkcijos ir dirbančiųjų skaičiaus dinamikos tose įmonėse. Čia yra atstovaujami visi pošakiai, visų rūšių gamybos: lentpjūvystė, plokščių ir faneros, popieriaus, baldų ir kitų gamybų. 6 lentelė. Didžiausi medienos produkcijos gamintojai [21] Įmonės Produkcija Parduota produkcija 2002 m.mln.Lt Dirbančiųjų skaičius 1. Pajūrio mediena Pjautinė mediena 100,7 504 2. Klaipėdos mediena Fanera, MDP, baldai 98,3 1410 3. Vilniaus baldų k. Baldai 81,3 863 4. Klaipėdos baldai Baldai 75,1 627 5. Ochoco Lumber Obliuota mediena 68,8 148 6. Klaipėdos kartonas Kartonas 66,2 411 7. Grigiškės Popierius, MPP 58,9 876 8. Šilutės baldai Baldai 57,7 883 9. Dominga Hardwood Baldų ir parketo ruošiniai 53,1 112 10. Dominga mill Pjautinė mediena 51,1 265 11. Venta Baldai 44,5 848 12. Kauno baldai Baldai 36,5 560 13. Girių bizonas MDP 36,5 246 14. Narbutas ir Ko Baldai 35,2 276 15. Lietuvos tara Kartonas, medienos dirbiniai 33,0 354 16.Stora Enso Packaging Gofruoto kartono tara 31,0 60 17. Freda Baldai 28,5 356 18. Grafobal Kartoninės dėžutės 26,9 126 19. Kappa Packaging Gofruoto kartono tara 20,0 85 20. Karigė Baldai 19,9 368 21. Naujieji  Verkiai Popierius 18,8 234 22. Dalios baldai Baldai 18,6 162 23. Baldai Jums Baldai 17,9 303 24. Dailinta Natūralios medienos skydai 16,8 120 25. Sakuona Lenktai klijuotos detalės 16,5 359 26. Juodeliai Padėklų ruošiniai 16,4 320 27. USG Baldų ir parketo ruošiniai 15,5 116 28. Jūrės medis Klijuotos medienos konstrukcijos 15,5 130 29. Vokė -lll Baldai 12,5 173 30. UMP Baldų komponentai 12,1 109 6 lentelėje parodyta 30 didžiausių medienos produkcijos gamintojų. Prie tokių  gamintojų  priskirtos įmonės 2002 m. pardavusios produkcijos kiekviena daugiau kaip už 12 mln. Tokių įmonių Lietuvoje buvo daugiau, tačiau į sąrašą jos nepateko tik todėl, kad neskelbia savo veiklos rezultatų. Šios visos įmonės 2002 m. pardavė produkcijos už 1,2 mlrd.Lt., turėjo iš viso daugiau negu 11 tūkst. dirbančiųjų. Pagal parduotos produkcijos apimtį joms 2002 m. teko 42% visos medienos produkcijos gamybos. Didžiųjų  įmonių sąraše dabar yra  17 įmonių, kurios gamina baldus arba jų komponentus, 4 pjautinės medienos ir  7 popieriaus produkcijos gamintojai. Iš 30 didžiųjų įmonių 28 yra asociacijos “Lietuvos mediena” nariai, 5 užsienio kapitalo įmonės. Didžiųjų įmonių sąraše daugumą sudaro seniau buvusios ir jau privatizuotos įmonės su gana įvairia praeitimi. Tačiau labai reikšmingą vietą jame jau užima keletas naujų, palyginti didelių ir labai sėkmingai dirbančių įmonių. Iš jų pirmiausia paminėtinos Ochoco Lumber (5 vieta), Narbutas ir Ko (14 vieta), Dominga mill (10 vieta), Girių bizonas (13 vieta) ir kt. Naujosios įmonės sėkmingiau dirba dėl keleto priežasčių. Pirmiausia jos nepatyrė privatizavimo problemų, kūrėsi ir augo daugiausia su užsienio kapitalo pagalba ir svarbiausia, kad jos ėmėsi visai naujų gamybų. Amerikiečių firma Ochoco Lumber turėjo ir dabar turi patikimą rinką savo produkcijai, gamina ir parduoda geros kokybės sausas obliuotas lentas. Libros grupės įmonės (Apvalūs medienos gaminiai, Dailinta ir Dominga mill) susirado sau nišą kietmedžių ir beržo medienos perdirbimo, plokščių, parketo gamyboje. Didžiųjų įmonių sąraše iš 30 įmonių 15 yra įsteigtos pastarajame dešimtmetyje. Medienos produkcijos gamyboje labai reikšminga vieta priklauso lentpjūvystės pramonei. Ši pramonė privatizacijos proceso metu bus, bene, labiausiai nukentėjusi. Sunyko arba turėjo labai sumažinti gamybą pačios didžiausios lentpjūvystės įmonės, buvusios baldų kombinatų sudėtyje (Jonavoje, Šilutėje) arba dirbusių medžio apdirbimo kombinatų padaliniai, kurie anksčiau gamino stalių dirbinius (Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje). Tuo pat metu buvo įsteigta keletas šimtų visai naujų įmonių. Geresnes sąlygas pastarajame dešimtmetyje lentpjūvystės veiklai ir raidai turėjo valstybinės miško įmonės (urėdijos). Lentpjūvystėje yra daugiau negu 300 atsiskaitančiųjų įmonių ir palyginti mažai didesnių pjautinės medienos gamintojų. Dešimt didžiausių įmonių, kurių kiekviena turi daugiau negu 100 dirbančiųjų, dabar gamina ir parduoda 50% pjautinės medienos produkcijos.   7 lentelė. Didžiausi pjautinės medienos gamintojai, tūkst. m3[21]  Įmonės 1999 2000 2001 2002 1. Pajūrio mediena 32,7 62,7 71,2 135,1 2. Ochoco Lumber 67,4 91,1 75,3   67,8 3. Juodeliai 10,3 20,5 40,0   52,4 4. Dominga Mill   6,0   8,5 17,9   31,4 5. Vilniaus mediena   8,4 14,4 14,9   22,2 6. G.Kaminsko firma 21,0 24,4 20,1   17,4 7. Nemora Group 14,7 17,6 12,4   17,1 Iš viso 7 įmonių 160,5 238,2 251,8 337,3 Pastaruoju metu sėkmingiausiai dirba ir daugiausia modernizuojasi pilno ciklo lentpjūvė AB “Pajūrio mediena“. Iš naujų ir didesnių lentpjūvių pirmiausia paminėtinos G.Kaminsko, Dominga mill, taip pat didinančios gamybą. Šiame pošakyje būtina didesnė gamybos koncentracija (iki 100 tūkst.m3 metinio pajėgumo), o taip pat galimybė parduoti galutinai išbaigtą (džiovintą ir obliuotą) produkciją. 2.4.2 Lietuvos medienos sektoriaus įmonių konkurencingumas Lietuvoje veikiančios medienos įmonės jau yra linkusios klientus pritraukti bei tarpusavyje konkuruoti siūlydamos racionalesnius ir geresnius sprendimus, kaip mažinti kainas, gerinti jų kokybę, servisą, plėsti gaminių įvairovę ir investicijas bei spartinti produkcijos pardavimą tiek vietinėje tiek užsienio rinkose. Norint užtikrinti įmonės konkurencingumą, turi būti kuriamos tos įmonės strategijos.[9] Jos gali būti trumpalaikės ir ilgalaikės. Ilgalaikės strategijos kūrimas kaip tik ir padeda įmonei išlaikyti konkurencinį pranašumą ilgiau. Lietuvoje medienos pramonės įmonės (ir ne tik šios pramonės), norėdamos realizuoti savo produkciją, kaip tik ir laikosi tokios bendros strategijos.[5] Pirmiausia jos žiūri į: 1. Produkcijos kaina. Medienos įmonės veikia rinkose, kur kaina yra lemiamas veiksnys 2. pirkėjui pasirenkant produktą. Įmonės konkuruoja mažindamos kainas. Taip laimi klientas. 3. Produkcijos kokybė ir serviso paslaugos. Nors pirkėjai ieško pigių prekių, tačiau jie yra jautrūs jų kokybei. Todėl įmonės Lietuvoje bando ieškoti būdų kaip pagaminti aukštos kokybės produktą mažomis sąnaudomis bei pasirūpinant tų prekių pristatymu ir kitomis paslaugomis. 4. Įmonės reaguoja į rinkos pokyčius. Medienos įmonės stengiasi greitai patenkinti klientų besikeičiančius poreikius. Jos gamina greičiau už varžovus, todėl dažnai pirkėjas mato naujoves. Kaip pavyzdį medienos pramonės konkurencingume galima pateikti vieną iš greičiausiai besivystančių kompanijų medienos perdirbimo ir baldų pramonės srityje - "Libra" grupė, kurią 1991 m. įkūrė penki Vilniaus universiteto ekonomikos fakulteto studentai. Tada 20 - 22 m. jaunuoliai nusprendė išbandyti sėkmę versle. Šiandien keturi iš jų ir toliau plėtoja pradėtą verslą. Pirmoji grupės įmonė buvo lentpjūvė "Dominga", pradėjusi gaminti ąžuolo medienos produkciją baldų pramonei. Šiuo metu realiai veikia devynios įmonės, kuriose daugiau kaip 1000 darbo vietų. 2000 m. grupės metinė apyvarta buvo 75 mln. litų, 2001 m. – apie 120 mln. litų.o 2002m. ji augo iki 180 mln.litų. Praėjusiais metais įmonė sukūrė dar 232 naujas darbo vietas, mokesčių sumokėjo 8,6 mln., investavo 11,6 mln. litų. Įmonių grupė dirba pagal naujausius vadybos modelius ir taiko agresyvią rinkodarą, kad išliktų konkurencinga tarptautinėse rinkose. Tos kompanijos vizija – „lokaliai būti geriausiais, globaliai - tarp geriausių.“ Lokaliai šiuo metu ji tikrai geriausia iš kietmedžio paruošimo, klijuoto skydo, parketo ruošinių, apvaliųjų tiesmetrinių gamintojų. Globaliai siekiama būti tarp geriausių, ne pagal dydį, bet pagal efektyvumą ir našumą. „Libra" grupės veiklos principai padeda pasiekti gerų rezultatų: 1) Be mūsų klientų nebūtų ir mūsų pačių. Stengiamės įdiegti savo darbininkams, kad užmokestį moka ne darbdavys, o klientas. 2) Asmeninis pavyzdys. 3) Nuolatinis mokymasis. 4) Greitis. Ne dideli suvalgo mažus, o greiti suvalgo lėtus. [7] 3. MEDIENOS PRAMONĖS PERSPEKTYVOS Pastarasis dešimtmetis Lietuvos pramonei buvo radikalių permainų metas. Vos prieš dešimt metų dauguma šalies įmonių priklausė valstybiniam TSRS kariniam-pramoniniam kompleksui ir vykdė valstybinius užsakymus. Šiandien daugiau nei 70 procentų Lietuvos bendrojo vidaus produkto sukuria privataus kapitalo įmonės. Taigi perėjimas į privačios nuosavybės pagrindu veikiančią rinkos ekonomiką sąlygojo ir esminį Vyriausybės vaidmens pasikeitimą pramonės politikoje.Vyriausybė vis labiau veikia ne tik kaip vienas iš ūkio subjektų, bet ir kuria verslui palankią teisinę-ekonominę aplinką ir taip sudaro geresnes sąlygas investicijoms bei teisingai privačių įmonių konkurencijai.[4] Prieš kelerius metus ne vienas Lietuvos įmonės vadovas pykdavo dėl, jų nuomone, nepakankamo Lietuvos Vyriausybės dėmesio vienai ar kitai pramonės šakai. Ypač stambiųjų pramonės įmonių vadovai teigė, kad Vyriausybė privalo apsispręsti dėl prioritetinių pramonės šakų politikos ir pagal tai formuluoti atitinkamas sektorines pagalbos programas. [1] Šiuolaikinės valstybės pramonės politika turi būti orientuota į tas sritis, kuriose rinkos mechanizmai yra neveiksnūs. Kaip pavyzdį galima būtų paminėti valstybės paramą įmonių inovacinei veiklai. Ji susijusi su didelėmis investicijomis, taigi ir su didesne rizika. Daugeliui inovacijų yra būdinga ir kita problema – jas lengvai kopijuoja įmonės konkurentai. Todėl įmonių inovacinių sprendimų rizika neretai yra didesnė ar bent jau aiškesnė nei apskaičiuota nauda. Taigi sprendimą palikus rinkai, dažna įmonė atsisakytų stambesnių inovacinių projektų. Tuo tarpu valstybė, suvokdama inovacijų, ypatingą naujų technologijų svarbą šiuolaikinės ekonomikos plėtroje, turi būti suinteresuota skatinti įmonių inovacinę veiklą. Šiuo metu ypatingas dėmesys vidutinės trukmės Lietuvos pramonės politikoje teikiamas minėtai technologijų plėtrai, inovacijų ir kokybės sistemų sukūrimui, verslo sąlygų gerinimui, palankios investicijoms aplinkos formavimui, smulkaus ir vidutinio verslo paramai [5]. Siekiama sukurti smulkaus ir stambaus verslo bendradarbiavimo sistemą, stiprinti mokslo tyrimų laboratorijas universitetuose ir įmonėse. Daug dėmesio bus skiriama įmonių vadovų mokymui, Lietuvos įmonių, pristatančių savo produkciją tarptautinėse parodose ir mugėse, paramai. Taip pat siekiama perimti Vakarų valstybėse paplitusią valstybės institucijų ir verslo įmonių partnerystės tradiciją. Vienas pirmųjų žingsnių šioje srityje – Verslo plėtros tarybos, kurioje verslininkai kartu su valstybės tarnautojais, mokslininkais aptartų verslui aktualius klausimus, ieškotų bendrų sprendimų, įkūrimas. laikotarpiu turėjo nemažai. Vis dėlto pasaulinė praktika rodo, kad net ir nedidelės investicijos į žmogaus - įmonės vadovo ar darbuotojo - verslo aplinką vėliau atsiperka dešimteriopai. Galiausiai šiuolaikinių pramonės politikos nuostatų atsiradimas Lietuvoje reiškia besikeičiantį valstybės požiūrį į verslininką ne tik kaip į mokesčių (ne)mokėtoją ar potencialų įstatymų pažeidėją, bet ir kaip partnerį. Rinkos ekonomikos sąlygomis šis abipusės partnerystės ir pasitikėjimo ryšys yra itin svarbi pragyvenimo lygio augimo prielaida. Europos Sąjungos ir JAV visuomenėse toks natūralus ryšys formavosi ne vieną dešimtmetį, tuo tarpu Lietuva tuos pačius žingsnius privalo nueiti per artimiausius metus. Kalbant apie medienos ir jos produkcijos pramonės konkurencijos skatinimo perspektyvas šiuolaikinėje rinkoje, galima būtų išskirti 2 pagrindines medienos pramonės vystymo grupes: 1. Geresnis, labiau užtikrintas aprūpinimas žaliavomis, jų panaudojimas. Tai turėtų kontroliuoti valdžios institucijos; a) Miškų plotų didinimas. Tai visuotinai pripažinta ekologinė priemonė , siekiant pirmiausia geriau panaudoti žemes. Aktualu, kad ji būtų paskelbta kaip strateginė perdirbamosios pramonės vystymo priemonė. Tai padidintų investicijų tikslingumą. b) Geresnis turimų medienos išteklių panaudojimas. Investicinis patikimumas pramonėje būtų didesnis, jei nuolat didėtų vietinė žaliavų pasiūla, jeigu kaip nors būtų valdomas jų eksportas. Dabar mūsų maža valstybė savo medienos ištekliais remia Švedijos, Rusijos, Lenkijos pramonę, nedidindama jų vietinės pasiūlos. c) Antrinis medienos žaliavų panaudojimas. Medienos produkciją gaminanti pramonė pati gali sunaudoti daug įvairių medienos gamybos, perdirbimo ir vartojimo atliekų, makulatūros, tačiau dar labai daug tokių žaliavų sunyksta, nepanaudojama dėl elementaraus organizuotumo nebuvimo. d) Medienos panaudojimas energijos gamybai. Mūsų pramonės ekonomiškumą būtų galima didinti daugiau naudojant kurui gamybos atliekų ir kartu integruojant įmonių energetinį ūkį su valstybine energetikos sistema, parduodant pašaliniams vartotojams garą, elektros energiją. e) Medienos importas. Labai aktualu, kad valdžios institucijos inicijuotų, skatintų ir remtų didėjantį medienos importą: pigesnių žaliavų ir medžiagų įvežimą iš Rusijos. 2. Pramonės organizacinė veikla. Ji turi stiprėti, kad einant į Europą ten nesunyktume, neištirptume tarp galingų korporacijų, firmų, tarp kitokių struktūrų, kurios jau užvaldė didžiųjų šalių rinką; a) Gamybų koncentravimas. Tai neišvengiama priemonė eksportui vystyti, būtina sėkmingai integracijai į ES. Jis turėtų didėti ne tik augant gamybai atskirose įmonėse, bet ir joms jungiantis į stambesnius vienetus. b) Gamybos specializavimas. Priemonė gamybos efektyvumui didinti. Tik siaurai specializuotos įmonės gali naudotis didesnio našumo specialiais ir kartu pigesniais įrengimais, bendrauti su patikimesniais partneriais ir tuo pačiu mažinti gamybos išlaidas. c) Gamybos ir eksporto struktūrų tobulinimas. Gaminti ir eksportuoti reikia vis daugiau vertingesnių produktų. Tokių produktų dalis gamyboje ir eksporte turėtų nuolat didėti. d) Šakinis klasteris. Tai visų šakos veikla suinteresuotų įmonių ir organizacijų bendravimo forma. Toks neformalus junginys turėtų apjungti ne tik medienos produkcijos gamintojus, bet ir žaliavų bei technikos pardavėjus. e) Informacijos ir kvalifikacijos kėlimo centras. Sėkmingai augti ir tobulėti galima tik turint daug operatyvios informacijos ir nuolat keliant įmonių dirbančiųjų kvalifikaciją. Toks centras neatidėliojant turėtų būti kuriamas suinteresuotų ūkio subjektų, panaudojant šiam tikslui pirmiausia jau turimą vietinę mokymo įstaigų bazę ir užsienio šalių patirtį. PRIEDAI 1 priedas Privačių rangovų dalis miškų urėdijų apvaliosios medienos gamyboje 2001m. 2 priedas Apvaliosios medienos eksportas 1993-2001m . Apvaliosios medienos importas 1993-2001m. IŠVADOS Apžvelgus ir išnagrinėjus temą atskleidžiančius uždavinius, galima pateikti tokias išvadas: 1. Lietuvos rinkoje veikiančios įmonės didesniu ar mažesniu mastu susiduria su konkurencija, kurios aštrėjimą vis labiau lemia dalyvių prekybos operacijose skaičiaus augimas. Konkurencijos plėtra spartina jai būdingus procesus: vyksta jos formų ir metodų atsinaujinimas, daugėja naujų technologijų bei prekių, ieškoma naujų pardavimo rinkų, todėl nenuostabu, kad vienas iš pagrindinių šiuolaikinių teorinių tyrinėjimų objektų yra įmonių konkurencija, konkurencinis pranašumas, verslo strategija. 2. Medienos produkcijos gamyba yra sena, tradicinė pramonės šaka. Ši veikla apima: miškų auginimą ir kirtimus, įvairių medienos medžiagų (pjautinės medienos, plokščių, faneros, plaušienos) ir daugelio rūšių galutinės produkcijos: statybinių medinių konstrukcijų, baldų, popieriaus, kartono, medinės taros ir kitų dirbinių gamybą. Visas tokios veiklos ciklas (kompleksas) dabar lietuviškai vadintinas medienos pramone 3. Lietuvoje dabar turime iš viso jau kelis tūkstančius įvairiai specializuotų ir kombinuotų medienos produkcijos gamintojų. Vieni specializuojasi darbui (veiklai) vidaus rinkoje, kitos tiktai eksportui. Medienos pramonėje dabar sunaudojama apie 5 mln.m³ apvaliosios medienos, užimta per 50 tūkst. dirbančiųjų. Daugiau negu pusė visos Lietuvoje pagaminamos medienos produkcijos yra eksportuojama. Ši pramonė yra perspektyvi pirmiausia todėl, kad ji yra palyginti gerai istoriškai subalansuota tarp atskirų pošakių, aprūpinta vietiniais ir didėjančiais žaliavų ištekliais, jos produkcija yra vienodai paklausi, kaip vietinėje, taip ir užsienio rinkose. 4. Medienos pramonės gamybos ir eksporto struktūra orientuota į Vakarų pasaulį. Šią rinką domina turtingos valstybės, kur BVP vienam gyventojui siekia apie 20 000 JAV dolerių. Todėl pagrindinės rinkos - Vokietija, Prancūzija, Švedija, Didžioji Britanija, Danija ir kitos. 2002m. į ES eksportuota 66 proc. medienos produkcijos, 19 proc. popieriaus, 82 proc. baldų. Didžiausios partnerės - Vokietija, Prancūzija. Beveik pusė apvaliosios medienos gaminių keliauja į Švediją, trečdalis - į Rusiją (Kaliningrado sritį). 40 proc. pjautinės medienos eksportuojama į Vokietiją. 5. Lietuvoje veikiančios medienos įmonės jau yra linkusios klientus pritraukti bei tarpusavyje konkuruoti siūlydamos racionalesnius ir geresnius sprendimus, kaip mažinti kainas, gerinti jų kokybę, servisą, plėsti gaminių įvairovę ir investicijas bei spartinti produkcijos pardavimą tiek vietinėje tiek užsienio rinkose. 6. Komisija pripažįsta miškų ir palaikančių pramonės šakų svarbą ES-15, ir jų įnašą į nuolatinio tiekimo vystymą ES yra susijusį su pramonės šakų, kurios sukteikia aukštą įdarbinimo lygmenį bei ypatingus aplinkosaugos bruožus (nuo medienos, kaip pagrindinės žaliavos, atstatomumo iki aukšto daugelio produktų kompensavimo ir perdirbimo lygmens), socialinį bei ekonominį indėlį. Vis dėlto, miškų ir palaikančios pramonės šakos susiduria su daug svarbių sunkumų, kurie gali sukurti naujas galimybes, bet kurie t.p. sukelia grėsmę šios pramonės atieties globaliniam konkurencingumui ir nuolatiniam tiekimui. 7. ES miškų bei palaikančios pramonės šakos sudaro vieną didžiausių pramonės sektorių ES. 1997-siais m. jo produkcijos vertė buvo 319 bilijonai eurų, 112 bilijonų eurų pridėtinės vertės bei tiesiogiai įdarbino 2,4 mln. žmonių. Tai ženklino 10% ES apdirbamosios pramonės produkcijos, pridėtinės vertės ir įdarbinimo. Faktorių, įtakojančių ES miškų ir palaikančių pramonės šakų konkurencingumą, įvertinimas leidžia identifikuoti įvairius ilgalaikius išbandymus, su kuriais sektorius susidurs. Juos galima suskirstyti į tokias plačias sritis: globalizaciją, ES plėtrą, aplinkosaugą ir energiją, technologiją ir žmogiškuosius išteklius, reguliacinę sistemą ir šios pramonės įvaizdį visuomenėje. LITERATŪRA Knygos: 1. Bargelis A. Gamybos plėtros strategija Kaunas, 2002 2. Bendrasis programavimo dokumentas 2004 – 2006 m. 3. Doing business with Lithuania Vilnius, 2003 4. Grebliauskas A. Pasaulinio ūkio raida XX amžiuje Kaunas, 2001 5. Ilgalaikė Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtotės iki 2015 metų strategija Vilnius, 2002 6. Pabedinskaitė A., Barilaitė I. Konkuravimo strategijos formavimas AB „Stumbras“/Ekonomika ir vadyba:aktualijos ir perspektyvos Šiauliai, 2002 7. Lietuvos medienos pramonė skverbiasi į pasaulines rinkas/Asociacija "Lietuvos mediena", Lietuvos medienos pramonė Vilnius, 2001 8. Lingė P. Pasaulio pramonės apžvalga Vilnius, 2000 9. Makštutis A. Strateginio valdymo principai Klaipėda, 2001 10. Morkevičius A. Lietuvos medienos pramonė. Raidos tendencijos/ Asociacija „Lietuvos mediena“ Vilnius, 2003m. 11. Strazdas R., Jakubavičius A. Inovacijos – Lietuvos įmonių konkurencinio pranašumo pagrindas Vilnius, 2002 12. Vilkas E. Lietuvos ekonominiai lyginamieji pranašumai ir ilgalaikė ekonominė plėtra Vilnius, 2000 Internetiniai šaltiniai: 13. Eksportas -

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!