Medicinos pasiekimai

Viena dažniausių reumatinių ligų yra osteoartrozė. Ji labiau išplitusi tarp vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių. Osteoartrozės požymių tiriant rentgenu aptinkama daugumai 65-mečių. Autopsijų duomenimis, beveik visiems 45-mečiams yra svorį laikančių sąnarių osteoartrozės požymių.
Sąnarių kremzliniame audinyje anksti atsiranda plyšelių, mikronelygumų. Ligai progresuojant, kremzlinis audinys gali visiškai suirti. Pokremzliniame kauliniame audinyje susidaro cistos, o vėliau sklerozės židiniai. Sąnarių paviršių kraštuose formuojasi osteofitai, pasidengiantys nauju kremzliniu audiniu. Kartu su osteoartrozės požymiais dažnai pasireiškia ir uždegimas. Anksčiau buvo manoma, kad osteoartrozė - tai paprastas kremz-linio audinio susidėvėjimas. Šis klaidingas įsitikinimas ilgam pristabdė osteoartrozės etiologijos bei patogenezės tyrimus. Per pastarąjį dešimtmetį sužinota daug naujo apie kremzlinį audinį, jo metabolizmą, genų mutacijas, uždegimo mediatorius. Atsirado naujos osteoartrozės profilaktikos ir gydymo perspektyvos.
Tiksli osteoartrozės priežastis nežinoma, tačiau svarbų vaidmenį vaidina paveldėjimas, antsvoris, traumos, krūvis sąnariams, senėjimas. Osteoartrozę galima suskirstyti į pirminę (idiopatinę) ir antrinę. Antrinė osteoartrozė išsivysto dėl traumos ar per didelio krūvio sąnariui; uždegiminio artrito (pvz., reumatoidinio ar sepsinio, pasikartojančių podagros priepuolių); vystymosi sutrikimų (pvz., įgimta gūžduobių displazija ar šlaunikaulio išnirimas); arba metabolinių ir kitų priežasčių, įskaitant hemofilinę artropatiją ir osteonekrozę. Osteoartrozę galima laikyti tiesiog daugelio įvairių sutrikimų baigtimi. Dažnai pažeidžiami stambūs svorį laikantys ir intensyviai lankstomi sąnariai: klubų, kelių, stuburo, distaliniai interfalanginiai. Osteoartrozė rečiau pažeidžia metakarpalinius, riešo ir čiurnos sąnarius.
Osteoartrozė prasideda slapta ir lėtai progresuoja. Atsiranda įvairaus stiprumo skausmų ir judesius ribojantis sąnarių sustingimas. Kaulas padidėja ir susilpnėja. Specifinių laboratorinių pokyčių ar ligos žymenų, išskyrus ochronozės atvejus, nebūna. Rentgenologiniai ir kiti sergančiųjų osteoartroze tyrimai padeda nustatyti šiuos ligos požymius: susiaurėjusį tarpą tarp sąnarių, osteofitus, antrinę subchondrinę sklerozę. Struktūriniai pokyčiai gali neatitikti klinikinių simptomų. Skirtingiems osteoartrozės poklasiams priskiriamas uždegiminis (cistinis erozinis) osteoartritas, kristalinio pirofosfato dihidrato kaupimasis (chondrokalcinozė) ir difuzinė idiopatinė skeleto hiperostozė.
Osteoartrozė turi būti gydoma individualiai.
Reikia įtikinti ligonį, jog osteoartrozė nesukelia invalidumo, kaip, pvz., reumatoidinis artritas (RA). Kai pacientai ir namiškiai daugiau žino apie ligą, lengviau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!