Mažosios Lietuvos senoji lietuviška knyga (iki 1807 metų)

Įvadas
1547 – 1807 metai, tai ilgiausias ir sudėtingiausiais Mažosios Lietuvos senosios lietuviškos knygos istorijos laikotarpis. Šiuo laikotarpiu susiformavo svarbiausios autorių grupės. Mažosios Lietuvos knyga labai svarbi lietuvių knygos istorijai ir knygotyrai.Čia pasirodė pirmoji knyga prūsų (1545) ir lietuvių ( M. Mažvydo Katekizmas, 1547 ) kalba, pirmoji lietuvių kalbos gramatika ( D. Kleino „ Grammatica Litvanica“, 1653 ), pirmasis pasaulietinio turinio leidinys ( J. Šulco išverstos Ezopo pasakėčios, 1706 ), pirmasis originalus lietuvių grožinės literetūros kūrinys ( K. Donelaičio „Metai“, 1818 ) ir daugelis kitų Lietuvai reikšmingų knygų ir leidinių. Nuo XVI amžiaus Mažojoje Lietuvoje palaipsniui steigėsi spaustuvės, poligrafijos, spaudos centrai ir įstaigos, kurie buvo finansuojami tuometinės valdžios ( vieniems centrams, spaustuvėms finansavimas buvo didesnis, kitiems mažesnis ). Finansavimas svyruodavo dėl vykusių karų, socialinių, kultūrinių problemų, ekonominio šalies nuosmukio ar pakilimo. Knygų tematika buvo įvairi. Ji apėmė amatus, kylančią pramonę, žemės ūkį, sveikatos apsaugą, prekybą, teisėtvarką, karybą, iš dalies – švietimą, religiją. Ankstyvosios Mažosios Lietuvos lietuviškos knygos buvo beveik vien religinio turinio, o šią literatūrą daugiausia galėjo naudoti tik dvasininkai, nes dauguma gyventojų ( valstiečiai ) iki XVIII amžiaus vidurio buvo neraštingi. Mažojoje Lietuvoje formavosi, nors ir nesavarankiškai, knygų prekyba bei jų plitimas už šalies ribų. Prekybai plečiantis, didžiuosiuose Europos valstybių miestuose atsirado žymių lietuviškos spaudos rinkinių. Vyko knygų mainai tarp LDK ir Mažosios Lietuvos.
Visą tai plačiau bandysiu detalizuoti šiame referate.
Spaudos centrai ir spaustuvės
Pirmosios spaustuvės Karaliaučiuje kūrėsi feodalizmo epochoje, kai Prūsijoje pradėjo įsitvirtinti baudžiavinė sistema ir absoliutinė monarchija, o kartu planingai imta mažinti tikrųjų krašto gyventojų nacionalinės teisės. Dėl nuolatinių karų, šalies ekonominio nuosmukio, kultūrinis gyvenimas sumažėjo. Tik XVIII amžiaus antrojoje pusėje, kai įsivyravo Švietimo epocha, valstybė pamažu ėmėsi ideologinio pobūdžio reformų. Lietuvių kultūrai reikšmingiausios buvo XVI ir XVIII amžiaus Karaliaučiaus spaustuvės. Jose taip pat buvo išspausdinti pirmieji prūsų ir latvių kalbos paminklai. Spaustuvę Karaliaučiuje bandyta įkurti jau 1519 metai. Buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!