Mastrichto sutarties gairės

1988-1992 buvo laikotarpis, kai Europos Bendrija siekė įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Daugelio valstybių požiūris į 1986m. pasirašytą Suvestinį Europos aktą nebuvo labai optimistinis. Vis dėlto, Suvestinis Europos aktas buvo geras pagrindas tolimesniam Bendrijos plėtojimuisi.1989 m. Europos Komisijos pirmininkas Ž. Delors pateikė planą, kaip trimis etapais Europos Bendrijos valstybėse narėse būtų galima įvesti bendrus pinigus ir įsteigti Europos centrinį banką. Delors tikėjo, kad bendra rinka nebus baigta kurti, kol valstybės narės neturės bendrų pinigų. Delors planui buvo pritarta ir nutarta pradėti jį įgyvendinti nuo 1990 m.
1992 m. buvo žengtas svarbus žingsnis: pasirašyta Europos sąjungos sutartis, dar kitaip vadinama Mastrichto sutartimi.
• Pristatyti pagrindines Mastrichto sutarties pasirašymo aplinkybes, jos tikslus.
• Išsiaiškinti „Trijų ramsčių“ sistemos esmę.
• Susipažinti su pagrindinėmis naujovėmis ir pakeitimais, pasirašius Mastrichto sutartį.
Mastrichto sutartis - tai Europos Sąjungos sutartis, kurią 1992 m. vasario 7 d. Nyderlandų mieste Mastrichte (todėl ji dažnai vadinama Mastrichto sutartimi) pasirašė dvylikos valstybių - Airijos, Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos ir Vokietijos - įgaliotieji atstovai. Sutartis įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.. Mastrichto sutartis buvo lūžio taškas visoje Europos integracijos istorijoje. Modifikuodama ankstesniąsias Paryžiaus, Romos sutartis ir Suvestinį Europos aktą, kurie nustatė ekonominį Europos integracijos pobūdį, Mastrichto sutartis pirmą kartą nubrėžė politinės sąjungos tikslą. Su Mastrichto sutartimi ir gimė pats Europos Sąjungos terminas, kuris pakeitė Europos Bendrijų pavadinimą. Pačioje sutartyje teigiama, kad sutartis pažymi naują etapą, kuriant dar glaudesnę sąjungą tarp Europos tautų. Bendrai paėmus, Europos Sąjunga nebuvo naujas politinis ar ekonominis vienetas, kadangi Europos Bendrijų nariai tuo pačiu yra ir ES nariais. Taigi nepaisant pavadinimo, ši sutartis vis dėlto nesukūrė naujos sąjungos ar federacijos, o tik sujungė į vieną sutartį skirtingos prigimties bendradarbiavimo formas t.y. viršvalstybingumo principais grindžiamas Europos Bendrijas ir tarpvalstybiniu bendradarbiavimu grindžiamą bendrą užsienio ir saugumo politiką bei bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Sutartis nenumato kad šis naujas darinys...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!