Marius Katiliškis. Konspektas

Marius Katiliškis Marius Katiliškis – Albinas Vaitkus vienas žymiausias XX a. vid. lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas, modernizmo atstovas. Rašytojas gimė Žemaitijoje Šiaulių rajone, Gruzdžiuose. Tikrasis jo vardas – Albinas Marius Vaitkus. Vaikystę ir ankstyvąją jaunystę praleido Katiliškių kaime (iš šio pavadinimo ir kilo pseudonimas), už poros kilometrų nuo Žagarės. Marius buvo devintas vaikas iš vienuolikos vaikų. Tėvai kilę nuo Žagariškių. Lankė Žagarės pradžios mokyklą, progimnaziją, dirbo tėvų ūkyje. Pirmieji jo eilėraščiai publikuoti 1931 m. Šiaulių savaitraštyje „Naujienos“. 1936 m. buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Šiauliuose, ryšių batalione radistu. Paskui pradėjo dirbti bibliotekininku Pasvalio bibliotekoje, spalio 1 d. paskirtas vedėju. Antrojo pasaulinio karo metu 1944 m. įstojo į Tėvynės apsaugos rinktinę, dalyvavo kautynėse prie Sedos prieš TSRS armiją. Po to pasitraukė į Vokietiją, dalyvavo įtvirtinimų įrengime Rytprūsiuose. Po karo buvo perkeltų asmenų darbo stovyklose Vokietijoje. Kurį laiką studijavo meną Fribūre (Šveicarija). Vėliau pateko į Belgijoje esančią perkeltųjų asmenų stovyklą. Apsidraudžiant nuo galimo priverstinio grąžinimo nelaisvėn, stovykloje pasikeitė dokumentus, pasiimdamas M. Katiliškio pavardę. Nuo 1949 m. Marius Katiliškis apsigyveno JAV, Čikagoje, vedė Zinaidą Nagytę - būsimą poetę (Liūnę Sutemą). Daug ir sunkiai dirbo fabrikuose, prekių sandėliuose, nes reikėjo išlaikyti šeimą. Spaudė ir namų rūpesčiai: sūnaus liga, menki uždarbiai, paskolos našta (pirko žemės sklypą, rašytojui buvo svetimas didmiesčio gyvenimas, todėl statėsi namą Čikagos priemiestyje Lemonte). Marius Katiliškis iškyla kaip itin draugų mėgstamas, mylimas žmogus. Jo bičiulystė buvo didžiai vertinama, tačiau, kaip pats sakė, tikrų draugų turėjo mažiau nei pirštų ant vienos rankos. Pažiūrėti atrodė uždaras, net niūrus, tačiau iš tikrųjų buvo jautrus, giliai išgyveno ne vien savo, bet ir artimųjų nelaimes. Palaidotas Čikagos lietuvių tautinėse kapinėse. Rašyti laiko turėjo labai mažai. • Kūrybos pagrindas – prarastos tėvynės ir jos žmonių gyvenimo, gamtos vaizdai. • „Negalima gyventi be duonos, negalima taip pat gyventi be tėvynės“ – M. Katiliškis • Tęsė kitų autorių pradėtą tradiciją atskleisti žemdirbio pasaulėjautą, ieškoti tautinės tapatybės ženklų žmogaus būtyje. • Vaizduoja nepriklausomos Lietuvos kaimą, tautos iškilimą sieja su žemdirbių kultūra. • Pasižymi kalbos unikalumu: daug vaizdingų pasakojimų, apibūdinimų. Žymiausi kūriniai: Apsakymai „Užuovėja“, „Šventadienis už miesto“, romanai „Miškais ateina ruduo“, „Išėjusiems negrįžti“, novelė. „Seno kareivio sugrįžimas“ ir kt. „Miškais ateina ruduo“ Romano veiksmas trunka apie pusmetį (nuo ankstyvo pavasario iki rudens pradžios) ir rutuliojasi Aukštaitijos užkampyje, Virsnių kaime, tankių miškų ir pelkių atskirtame nuo pasaulio: „Tarpmiškio sodybos vienu žvilgsniu apžvelgiamos ir vienu apvedimu uždarytos ankštame rate.“ Neseniai nutiestas kelias, kuriuo kartą per dieną nuvažiuoja ir grįžta autobusas, uždarą kaimą bent kiek suartina su miesteliu. Prie kelio, ant kalnelio, svarbiausia visų susitikimo ir bendravimo vieta — Gužienės parduotuvė, dažnai virstanti ir smukle. Greta pieninė, nuo kurios matyti turtingas Basiuliškių vienkiemis. Seniau jame gyveno ūkininkas Striūna su taikaus būdo žmona ir atstumiančios išvaizdos dukra Zuzana. Dabar Basiuliškėse tvirtai įleidęs šaknis Petras Doveika, prieš keturiasdešimt metų čia atėjęs tarnauti bernu, gudrumu prisiviliojęs šeimininkų dukterį, paskui, klebonui užtarus, ją vedęs ir paveldėjęs ūkį. Vėliau Doveika iškilo į valsčiaus viršaičius, o Zuzanai mirus vedė jauną pienininkę Moniką, neseniai gavusią paskyrimą į Virsnes. Iš pirmo žvilgsnio romane pasakojama banali meilės istorija. Jaunas miškakirtys Tilius, laikinai parsisamdęs miško darbams, netikėtai sau pačiam pakeičia sprendimą ieškoti geresnės vietos ir tame pačiame kaime, Basiuliškių ūkyje, lieka tarnauti bernu pas Petrą Doveiką. Neatsispyręs šeimininko žmonos Monikos žavesiui ir vilionėms ir palieka jį mylinčią Agnę. Tačiau Petras Doveika, Monikos vyras, sužinojęs apie žmonos neištikimybę, surezga keršto planą. Romanas pradedamas miško darbais – miško kirtimu. Miške dirbantys vyrai svajoja apie geresnes pareigas. Dėl prastų oro sąlygų liepiama mišką kirsti naktį. Darbuotojai nusideri dėl didesnio atlygio. Po to raštinėje dalinamas atlyginimas, alga švenčiama girtuokliaujant. Girti vyrai konfliktuoja, sukelia muštynes. Tilius apgina Agnę. Tilius dėl sukeltų muštynių nebegali gauti valstybinio darboa pie kurį svajoja. Susitaria su Petru Doveika dėl darbo pas jį. Tilius išeina dirbti į malūną. Po darbo jį Agnė lydi iki tilto.Tiliui yra aprodoma kamara, kurioje turėjo apsistoti. Dirbo ūkiškus fizinius darbus. Velykos. Tilius ir Agnė išeina romantiškai pasivaikščioti, tačiau prieina pelkyną, kuris niekur neveta tai tarsi prognozė apie jų santykių ateitį. Prisimenama, kaip į Striūnų sodybą atklysta jaunuolis, kuris pasilieka dirbti. Jaunuolis susituokia su Striūnų dukra Zuzana. Taip atsiranda Doveikų šeima.Tilius važiuoja į pieninę. Grįždamas iš pieninės susitinka su miške dirbančiais vyrais. Tilius Agnei nuperka dovaną. Į Basiuliškes atvažiuoja nauja pirmininkė panelė Monika. Įrengiamas pieninės punktas, kuriame Monika užima vedėjos pareigas. Ji kaimo gyvenimu yra nepatenkinta, svajoja kaip greičiau atidirbti tam tikrą laiką ir išvykti. Tačiau Doveikai pradėjus jai rodyti dėmesį, dovanoti dovanas jai tai pradeda patikti ir tampa patogu. Doveikos aistra dominuoti, traktuoti kitus kaip daiktus. Monika jam reikalinga kaip kompensacija už metus praleistus su ypatingai negražia, labai menko proto moterimi. Monika turi jam priklausyti ir todėl, kad ji patraukia visų akį palyginus su kitomis moterimis, ji rafinuota ir visi jam jos pavydės. Monika bus žibantis namų papuošalas. Žinoma įvyksta visiškai priešingai. Monika išteka iš materialinių apskaičiavimų ir nuobodulio, ir Doveika jai tampa daiktu. Tvarkingai sudėstytame savajame pasaulyje Doveika pradeda jaustis nesaugus. Taip Doveika atsiduria savo paties susikaltam narve. Monikos abejingumas paralyžiuoja visą jo energiją suardo rūpestingai paruoštus planus ir priveda jį prie smurto. Agnei ruošiamos piršlybos su išrinktu jaunikiu ir išvežimas iš namų. Susitikusi su Tiliumi, jam guodžiasi. Agnė supranta, kad Tilius buvo pas Moniką. Tilių aplanko prisiminimai apie tėvą.Tilius su Petru sudaro sandėrį dėl pastovaus darbo. Upę Vilkiją pradeda kasti būriai vyrų. Prasideda ežero nusausinimo darbai. Monika Doveikienė paprašo Tilių nuvažiuoti pas Agnę ir paprašyti pagalbos paruošti vaišes. Monika ir Agnė paruošia gausias vaišes vyrams. Iš pobūvio grįžusį vyrą Petrą žmona Monika pasitinka abejingai. Monika prisimena liūdnas vestuves. Monikai apmaudu ir pikta, kad Doveika jai negali suteikti nei meilės, nei jaunystės. Rymodama prie lango ji laukia tikrojo mylimojo. Sekmadienį žmonės eina į mišias. Kiti vyrai bando įkalbinti Tilių palikti Doveikų ūkį, po to gerdami degtinę kalbasi apie moteris. Doveika vaikščiodamas derlingais laukais mąsto apie gyvenimą, sūnų, buvusią ir dabartinę žmonas. Tuo tarpu Tilius ateina pas Moniką. Agnė nebesulaukia Tiliaus ant tilto. Jie susitinka prie parduotuvės ir kalbasi eidami. Tiliui neramu dėl jausmų. Tilius gauna laišką iš brolio, kuris kviečia atvykti pasveikinti motiną su vardo diena. Tilius grįžta į gimtinę. Sugrįžęs iš gimtinės pamato Agnę šokančią tarp vyrų. Jų žvilgsniai susitinka, tačiau Tilius apsisuka ir išvažiuoja. Šokiuose įvyksta muštynės, žmonės išvaromi. Tilius vis mąsto apie tai, kas bus kai apie jo romaną sužinos visi kaimo gyventojai. Kažkas padegė sausą mišką. Sutelkiamos didelės pajėgos gaisrui gesinti. Vyrai sukviečiami išgerti alaus. Agnė pamato Tilių kartu su Monika. Agnė stipriai kentėjo, jautėsi sugniuždyta pikta, smerkė Tilių ir norėjo keršto Monikai. Nors Monikos ir Tiliaus susitikimai – tik akimirksniai, tik trumpos valandos (džiaugsmo, malonumo), nuvogtos iš pilkos, negailestingai Moniką alinusios (nepakeliamos, nuobodžios) kasdienybės, tačiau Monika rizikavo viskuo, kas buvo sunkiai pasiekta gyvenime – geru vardu, materialine padėtimi ,,Ji ėjo dalgio ašmenimis ir basomis kojomis. Ji svyravo ištiestomis rankomis palaikydama pusiausvyrą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!