Marijos Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos kūryba

Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana, XX a. pradžios rašytoja, – didžiosios moterų literatūros bangos dalis. Idealistinės – romantinės pasaulėjautos, krikščioniškos pasaulėžiūros kūrėja.
Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana, XX a. pradžios rašytoja, – didžiosios moterų literatūros bangos dalis. Idealistinės – romantinės pasaulėjautos, krikščioniškos pasaulėžiūros kūrėja.
Žymiausi rašytojos kūriniai – apysaka ,,Sename dvare‘‘ ir apsakymas ,,Irkos tragedija‘‘.
• Jos apsakymų ir apysakų herojai globoja našlaičius, lanko ligonius, stengiasi mylėti žmones ne žodžiais, o darbais.
• Aukštino veiklius, ištvermingus, sumanius, kitiems padedančius ir pasiaukojančius personažus.
• Kūrybos centrą sudaro liaudies išminties, dvasinės brandos, mokslo ir šviesos teigimas.
• Rašytojos idealas – taurus, gyvenąs ne vien sau, pabrėžtinai religingas individas.
• Kūryboje dažniau akcentuojamas atskiras žmogus.
Stilius
Šatrijos Raganos stilius įvairus, šakotas: pakilus, romantinis, apibendrintas simbolistinis, realistinis. Kartais pasirodo ironija, sarkazmas. Rašytoja teigia, jog gyvenimas yra sunkus, tačiau prasmingas, vertas meilės, pasiaukojimo, tikėjimo.
Literatūrinį pasakojimą Šatrijos Ragana praturtino naujais būdais: dienoraščio, užrašų forma, praeities ir dabarties sampynomis.
Apysaka ,,Sename dvare‘‘ yra svarbiausias Šatrijos Raganos kūrinys, parašytas gyvenimo pabaigoje, turint nemažą gyvenimo, jo apmąstymo patirtį.
Epigrafas
Kūrinys pradedamas V.Getės žodžiais: ,,Visa, kas praeina, simbolis tėra‘‘. Pirmoji frazės pusė teigia, kad gyvenimas yra trumpas, o kita – kad jis amžinas, reikšmingas. Žinoma, jog simbolis yra amžinas, svarbus ženklas. Tačiau tai galima suvokti ir priešingai. Simbolis yra tai, kas praeina, netenka savo realumo. Atmintis išryškina svarbiausius momentus, kurie įgyja simbolinę, apibendrintą prasmę.
Pasakojimo ypatumai
Apysakoje pasakojama dviem balsais: Irutės ir mamatės. Pasakojimo energija kyla iš atsiminimo, praradimo, gailesčio.
Kompozicija kuriama pagal emocinius impulsus, vidinę patirtį. Į pasaulį žvelgiama ne tik amžinybės požiūriu, tačiau ir poetiškai: mamatė ieško grožio ir geba jį surasti.
Savitumo apysakai suteikia tai, jog dabartis apie kurią kalbama, yra ir praeitis. Pasakotoja žino, kas jau praėję, mirę, bet atsimenama lyg būtų gyvi.
Temos
• Vaiko pasaulis
• Kalbos, tautiškumo išsaugojimas
• Tėvų ir vaikų santykiai
• Mirties reikšmė
Problemos
Apysakoje aptariami ir svarstomi įvairūs ir svarbūs klausimai. Tai - žmogaus būtis, transcendencija, klausiama, kas yra gyvenimas bei mirtis,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!