Mariaus Ivaškevičiaus pjesės „Madagaskaras“ pagrindiniai veikėjai

Mariaus Ivaškevičiaus pjesės „Madagaskaras“ pagrindiniai veikėjai

Salė (Salomėjos Nėries prototipas)

Pjesėje ji vaizduojama kaip meilės ištroškusi, pasiryžusi „viską padaryti dėl to vienintelio“ moteris. Tekste kelis kartus pateikiamas eilėraščio „Kaip žydėjimas vyšnios“ variacija. Akcentuojamas meilės troškimas, galima įžvelgti kūniškumo, erotiškumo aspektą : „...mano dienos kaip šventė, kaip greitas Joanos jojimas, skubėkit mane pasivyti, žydėsiu tik tam, kas bus pirmas.“

Pjesės pradžioje kuriamas trapios, pažeidžiamos , naivios moters įvaizdis (epizodas kambaryje, prie jūros). Pradžioje ji yra baikšti, drovi, nejaukiai jaučiasi vyro akivaizdoje, bet ilgainiui įgauna drąsos ir užsispyrimo. Epizode prie jūros iš pradžių slepiasi nuo Pokšto už draugės nugaros, tačiau kai jos ir jo nuomonės dėl moterų, meilės susikerta, Salė puola ginti savo nuomonę.

Poetės Salės biografija pjesėje prasideda tuo metu, kai ji pasijaučia esanti tikra poetė. Pjesėje ji pirmą kartą pasirodo buitinėje aplinkoje. Ji sėdi įmerkusi kojas į dubenį ir rašo atsakymus debiutuojantiems poetams. Vyrauja kritiškas vertinimas: „Ne iš ten, tamista, turi eiti geras eiliavimas. Ne į tą skylę savąją plunksną mirkai“. Salė dažnai plauna kojas , nes nori būti graži ir švari, jei netikėtai „pasirodytų jis“.

Ji be galo emocionali, pasiduoda nuotaikoms ir vienu metu gali išgyventi , jausti net kelias emocines būsenas : „Man liūdna, gera, skaudu. Noriu skrist, numirt, prisikelt.“ Jai reikalinga ir meilės teikiamas palaima, ir kančia. Salė spontaniškai kuria idealaus vyro paveikslą: atjos ant žirgo, įlips per langą, atneš gėlių, bus jautresnis už ją, stengsis paaukoti savo gyvenimą, jūroje ją susiras, galės apginti nuo lenko. Dar jai labai svarbu, kad mylimasis nematytų jos netobulo kūno. Salės kūnas jai teikia nepasitenkinimą: „Mile, ar aš stora?“ ; „Stora ir ne pro kam tinkanti“; „Žiemą geriau Jį sutikti. Kuomet po storiausiu rūbu slėpsiu kenksmingą kūną“.

Su Mile atvyksta į Paryžių. Lygindama save su miestu, jaučiasi kvaila, niekam tikusi. Sutikusi Helę, atsiskiria nuo Milės ir naiviai žavisi viskuo : apelsinais, sumestais į Seną, prancūzu, „linkinčiu“ joms laimės. Helė moko Salę pasitikėti savimi , eiti užtikrintais žingsniais, būti pasitempusiai : „Toks tavo kūnas esti, kokį tu jį paduosi“.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!