Makroekonomikos temos ir uždaviniai

10. Užimtumas, klasikinė ir Dž.Keineso užimtumo teorijos. Visuminių išlaidų samprata. Nacionalinio produkto pusiausvyros prielaidos.
Rinkos ekonomikos sąlygomis ypač pereinamuoju laikotarpiu pertvarkant ūkį, nedarbas, kaip sudėtingas socialinis ekonominis reiškinys, yra neišvengiamas. Todėl tam tikro masto nedarbas, jei jis kompensuojams socialinėmis priemonėmis, neturi būti traktuojamas kaip nacionalinės ekonomikos katastrofa.
Remiantis pagrindine neoklasikinės teorijos teze, darbo rinka laisvosios rinkos sąlygomis turi tendenciją savaime pasiekti pusiausvyrą, t.y. maksimalų visiško užimtumo lygį, esant tam tikroms ekonomikos išsivystymo sąlygoms ir finansinėms galimybėms. Teoriškai tai bus lygis, kurį pasiekus, darbą galės susirasti visi norintys dirbti, esant tam tikram darbo užmokesčio lygiui. Tai nusistovi savaime, pagrindinis reguliuojantis mechanizmas – darbo užmokesčių tarifų pasikeitimai nedarbo sąlygomis, t.y. valandinių tarifų mažėjimas. Nedarbo priežastimi laikoma netinkama darbo apmokėjimo politika – nelankstus darbo užmokestis. Jis toks dėl minimalaus darbo užmokesčio įstatymų, profsąjungų reikalavimų, skatinančių darbo efektyvumą darbo užmokesčių sistemų. Neoklasikų nuomone, nereikalingos valstybinės užimtumo programos, darbo vietų išsaugojimo finansavimas, būtina apriboti tik tai, kas trukdo laisvajai rinkai funkcionuoti.
Tuo tarpu Keineso ir jo pasekėjų teorijos tvirtina, kad kiekvienoje šalyje gyventojų užimtumo lygį lemia efektyvios bendrosios paklausos dydis, kurį sudaro vartojimo paklausa (šalies gyventojų bei vyriausybės išlaidos vartojimo prekėms ir paslaugoms) ir investicijų paklausa (privačių asmenu ir vyriausybės). Jei bendroji paklausa nepakankama arba ima mažėti, sumažėja ekonominis aktyvumas. Prasidėjus ekonominiam nuosmukiui, padaugėja bedarbių, kyla nedarbo lygis. Atvirkščiai, kai bendroji paklausa padidėja, didėja ekonominis aktyvumas, mažėja bedarbių skaičius, didėja užimtumo lygis.
b) faktinės investicijos, t.y. praėjusių metų investicijos, apskaičiuotos valstybinėje statistikos apskaitoje.
4. Taupymas:
• Tam tikra visuomenės lėšų dalis, nesuvartotas pajamų likutis, skiriamas taupymui. Visuomenėje per ilgesnį laikotarpį susiformuoja tam tikros nuostatos, t.y. polinkis vartoti ir polinkis taupyti.
Yra priklausomybė tarp vartojimo ir disponuojamų asmeninių pajamų, kuri vadinama ribiniu polinkiu vartojimui:
RPV= C/Y
Čia C – vartojimo išlaidos; Y – disponuojamos asmeninės pajamos.
Yra ir ribinis polinkis taupyti:
RPT=S/Y
Čia S – santaupos.
RPV ir RPT koeficientų suma visada lygi vienetui.
Visuomenines išlaidas priimta žymėti AE. AE=C+IVp...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!