Makroekonomika ir ekonominės sistemos

Ekonominė sistema gali pati savaime užtikrinti visišką užimtumą ir kainų stabilumą. Lankstus kainų ir darbo užmokesčio mechanizmas nuolat grąžina ekonomiką į pusiausvyros būseną.
Ekonominė sistema pati savaime negali užtikrinti visiško užimtumo. Jeigu visuminės išlaidos yra mažesnės negu realus BVP, atsiranda nedarbas ir prasideda nuosmukis. Vyriausybė turi taikyti priemones, užtikrinančias visuminių išlaidų augimą.
I. BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS
1.1. Bendrasis vidaus produktas ir kiti nacionalinės sąskaitybos rodikliai.
1.2. Vartojamųjų prekių kainų indeksas.
1.3. Lietuvos makroekonominė politika: vidutinės trukmės tikslai
1.1. Bendrasis vidaus produktas ir kiti nacionalinės sąskaitybos rodikliai.
Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje per tam tikrą laikotarpį, piniginių verčių suma.
BVP piniginis matavimas. BVP yra piniginis rodiklis. Tik tokiu jis ir gali būti, jeigu norime palyginti įvairių laikotarpių ekonomikos būklę.
Į BVP įskaičiuojami tik baigtiniai produktai. BVP yra visų prekių ir paslaugų, pagamintų šalyje per metus, rinkos vertė. Kad į BVP nebūtų įskaičiuojamos tos pačios prekės arba paslaugos daug kartų, skaičiuojami tik baigtiniai produktai.
Į BVP įskaičiuojami tik šalies viduje sukurti produktai. Į BVP neįtraukiamos svetur sukurtos prekės ir teikiamos paslaugos, net jei jas gamino šalies piliečiams arba firmoms priklausančios užsienio įmonės.
BVP piniginės vertės didėjimą gali sukelti kainų augimas. Kylant kainoms, kaip esti infliacijos metu, BVP didėja, nors prekių bei paslaugų gamyba ir nesikeičia. Taip yra todėl, kad BVP matuojamas einamosiomis kainomis. Tai nominalusis BVP. Jeigu einamųjų metų BVP įvertinsime bazinių (pasirinktų) metų kainomis, gausime rodiklį, kuris vadinamas realiuoju BVP
Nacionalinės sąskaitos – tai tarptautiniu mastu pripažinta standartizuotų rodiklių sistema, pateikianti plačią nacionalinės ekonomikos raidos apžvalgą.
Du bendrojo vidaus produkto skaičiavimo metodai:
BVP vertinimas išlaidų metodu. BVP išlaidų metodu įvertinamas kaip galutinio vartojimo ir kaupimui skirtų išlaidų suma. Ją sudaro: individualaus (namų ūkių ir pelno nesiekiančių institucijų - C) ir kolektyvinio (valdžios sektoriaus įstaigų - G) vartojimo išlaidos prekėms įsigyti ir sumokėti už paslaugas; bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas (I), atsargų pasikeitimas ir vertybių įsigijimas atėmus netekimus; skirtumas tarp prekių ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!