Makroekonomikos problemos

 1. Pagrindinės ekonomikos problemos. a) kodėl žmonės negalio rasti darbo,nors įvairiuose ganybos sferuose taip pat trūksta darbo jėgos? b) kodėl turtingoje visuomenėje yra skurstančių žmonių? c) kodėl taip išaugo kainos? d) ar mes tikrai gaminame reikalingus daiktus? e) kodėl tokia aktuali teršimo problema? Kaip reiketų ją spresti? 2. Ekonomikos tikslai. Makroekonomikos apibrėžimas. Tikslai: 1. žemas nedarbo lygis; 2. kainų stabilumas; 3. efektyvumas; 4. teisingod pajamų paskirstymas; 5. augimas; 6. gamtos teršimo mažinimas; 7. ekonominė laisvė; 8. ekonominis sacialinis saugumas. Makroekonomika – ekonomikos mokslo šaka,tirianti bendrąją ekonomikos veiklą,rodanti ekonomikos kaip visumos funkcionavimą. 3. Nacionalinis produktas. Nacionalinės pajamos. Nacionalinės pajamos – tai suma pajamų atitenkančių visiems gamybos veiksniams.Jas sudaro DU, renta, palūkanos ir pelnas. Nacionalinis produktas – tai pinigais išreikšta vertė prekių ir paslaugų, kurias pagamina šalies ekonominiai sektoriai per metus. Nacionalinis produktas skaičiuojamas 3 būdais: 1. gamybos; 2. išlaidų; 3. pajamų. 4. Nacionalinio produkto apskaičiavimas gamybos būdu. Tarpinis produktas. Pridėtinė vertė. Tarpinis produktas – yra perkamas tolimesniam perdirbimui arba būsimam perdirbimui. Pridetinė vertė – kiekviena atskira padidėjusi suma. 5. Nacionalinio produkto apskaičiavimas išlaidų būdu. Asmeninio vartojimo išlaidos. Vyriausybinis prekių ir paslaugų pirkimas. Bendros privačios vidaus investicijos. Prekių ir paslaugų grynasis eksportas. 1. Asmeninio vartojimo išl.(C) – vartotojų pinigų išlaidų galutinėms prekėms bei paslaugoms pirkti. Yra 3 vartojimo išlaidos: a) trumpalaikio vartojimo prekės; b) ilgalaikio vartojimo reikmenys; c) paslaugos. 2. Vyriausybės išlaidos (G)– tai centrinės ir vietinės valdžios institucijų išlaidos baigtinėms prekėms bei paslaugoms, taip pat darbo jėgai įsigyti ir naudoti. Šios išlaidos susideda iš 2 dalių: 1. išl esamajam vartojimui valstybės finansuojamose įstaigoseir organizacijuose; 2. investicinių išl. I -investicijos 3. Bendrosios privačios vidaus investicijos (Ig) – tai visos per metus pagamintos investicinės prekės, neatsižvelgiant į jų paskirtį. Bendr.priv.vid.inv. pagal savo paskirtį susideda iš 2 dalių: atsatatymo investicijų ir grynųjų privačių vidaus investicijų. In – grynosios privačios vidaus investicijos, Lt De – atstatymo investicijos, Lt 4. Prekių ir paslaugų grynasis eksportas (NX)– tai šalies eksporto ir importo skirtumas. Eksportas(X) – tai prekės ar paslaugos, pagamintos šalyje, bet parduotos užsienyje. Importas (Y)– tai prekės ar paslaugos, pagamintos užsienyje ir nupirktos naudoti kitoje šalyje. 6. Grynasis nacionalinis produktas. Grynasis nacionalinis produktas (GNP) – apskaičiuojamas iš BNP atėmus amortizacinius atskaitymus; GNP=BVP-M (amortizacija) 7.Nacionalinio produkto apskaičiavimas pajamų būdu. Atlyginimai. Nuomos mokesčiai. Palūkanos. Pelnas. Nustatant BVP apimtį pajamų būdu, sudedamos visos šalyje uždirbtos pajamos, kurias gauna gamybos veiksnių savininkai už savo paslaugas. BNP=W+R+i+П+De+Ti W – DU; R – nuomos pajamos; i – palūkanos; П – pelnas; De – atspindi per metus suvartoto kapitalo vertę; Ti – netiesioginiai verslo mok. 8. Bendras nacionalinis produktas ir bendras vidaus produktas. Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) – visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalies piliečių per tam tikrą laikotarpį rinkos kainų suma; tai konkrečios šalies piliečių gautos pajamos. Bendras vidaus produktas (BVP) – tai bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veiksnių gautos pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajmos užsienyje. 9. Nominalusis ir realusis bendras vidaus produktas. Nominalusis BVP – visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką suma, apskaičiuota faktiškomis kainomis. Realusis BVP – visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laikotarpį suma, apskaičiuota bazinių metų kainomis. 10. Nacionalinės pajamos. Asmeninės pajamos. Disponuojamos pajamos. NP: Visuomenei svarbu žinoti kokios išl gamybos veiksniams pirkti ir kokios gamybos savininko pajamos. Iš visų GNP elementų tik vienas neatspindi gamybos veiksnio savininko pajamų, tai netiesioginiai verslo mokesčiai, todėl NP=GNP netiesioginiai verslo mokesčiai. Np sudaro tokie elementai: 1. darbo kompensacija; 2. individualiu savininkų pajamos; 3. rentinės pajamos; 4. bendrovių pelnas; 5. verslo grynosios pajamos. AP: Jei Np rodiklis rodo uždirbtas pajamas, tai AP rodo gautas pajamas, taip pat bendrovių pelnas, bet reikia pridėti dividentus. AP=NP – bendrovių pelnas – įnašai į soc draudimą – verslo gryn palūkanos + dividentai + valstybės transferiniai mokėjimai gyv. + asmenų gautos gryn palūkanos. DJ: Gaunamos iš asmeninių pajamų – pajamų ir kius mokesčius, tuos kuruos moka gyventojas. DJ=AP – pajamų mokesčiai. 11. Šešėlinė ekonomika. Labai įvairiai, jai priskiriama: draudžiama veikla, kontrabanda, prekyba ginklais, narkotikais, nelegalūs azartiški žaidimai, legali veikla, tačiau nuslepiami mokesčiai arba apskritai egzistuoja pagrindyje. 12. Ekonominės gerovės įvertinimas. Grynoji ekonominė gerovė. Ekonominės sis. vertinimas pagal realųjį BVP, tačiau jei RBVP padidėja tai nereiškia, kad pakilo pragyvenimo lygis. Dažniausiai didėja gyv skaičius, todėl reikia skaič kiek BVP tenka vienam gyventojui = BVP/gyv.sk. Grynoji ekonominė gerovė – patikslinta BVP apimtis apimanti vartojimą ir investicijos tiesiogiai didinančius šalies ekonominę gerovę. 13. Ekonominiai ciklai. Ekonominiai verslo ciklai. Ekonominiai ciklai: 1) sezoniniai – saulės ciklas, dėmės, derlingi arba nederlyngi metai; 2) politiniai; 3) ilgųjų bangų; 4) verslo ciklas. Eko verslo ciklai: 1. nuosmukis (depresija) ; 2. lūžis (krizė) ; 3. pakilimas (pagyvėjimas) ; 4. viršunė (pakilimas). 14. Visuminė paklausa. Jos struktūra. Visuminė paklausa (AD) – galutinių prekių ir paslaugų kurias įvairus pirkėjai, firmos, valstybė, asmenys nori ir gali įsigyti esant tam tikram kainų lygiui suma. Visuminę paklausą gauname sumuojant visas individualias paklausos ir ji parodo kaip visos planuojamos prekiųišlaidos priklauso nuo bendro vidutinio kainų lygio. AD struktūra sudaro 4 ekonominių sektorių išlaidos prekėms ir paslaugoms įsigyti. AD = C + I + G + NX 15. Visuminė pasiūla. Infliacinis tarpsnis. Defliacinis tarpsnis. Klasikinis požiūris. Keinsistinis požiūris. Visuminė pasiūla (AS) – visos prekės ir paslaugos kurias ekonomika pajėgia pagaminti ir pateikti rinkai esant tam tikram kainų lygiui. Infliacinis tarpsnis, kai (AD)(AS) Klasikinis požiūris – kai ekonomika pasieks pusiausvyrą, bus užtikrintas visiškas užimtumas. Rinkos ekonomika savaime linksta link visiško užimtumo. 16. Vartojimo paklausa. Taupymas. Vartojimo paklausa – namų ūkio sektoriaus paklausa prekėmis ir paslaugomis. Taupymas – tai grynųjų pajamų dalis liekanti atmetus vartojimo išlaidas. 17. Investicijų multiplikatorius. Autonominis vartojimas. Ribinis polinkis vartoti. Ribinis polinkis taupyti. Multiplikatorius – tai foefic parodantys nacionalinio produkto pokyčio ir bendrųjų išlaidų elemento pokyčio santykį. ribinis polinkis taupyti – koeficientas, apskaičiuotas, kaip santaupų prieaugio santykis su dispuonojamų pajamų prieaugiu. ribinis polinkis vartoti – vartojimo priaugis, disponuojamoms pajamoms padidėjus vienu vienetu. autonominis vartojimas – tai vartojimas, kai nacionalinės pajamos lygios nuliui. 18. Fiskalinė politika. Savaiminio poveikio priemonės. Mokesčiai. Vyriausybės išlaidos. Vyriausybės transferinės išmokos. Specialiosios tikslinės paskirties fiskalinės politikos priemonės. Fiskalinė politika – tai valstybės finansų naudojimas, siekiant sušvelninti arba panaikinti bendrojo nacionalinio produkto svyravimus, reguliuojant bendrąją paklausą. Savaiminio poveikio priemonės: 1. mokesčiai; 2. vyriausybių išlaidos; 3. vyriausybės transferinės išlaidos. Mokesčiai – nors mokesčiai nėra tiesioginis visuminių struktūrinis komponentas, tačiau jie netiesiogiai veikia išlaidas. Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai: 1. Tiesioginiai mok. – sumažina mokėtojo vartojimo dydį sumokėto mokesčio suma. 2. Netiesioginiai mok. – yra tie, kurių mokėjimo reali našta gula ant gyventojų pečių, nors juos formaliai moka firmos. Netiesioginiai skirstomi į 3: 1. progresinius – yra tokie, kurių tarifas auga didėjant apmokėstinoms pajamoms. 2. regresinius – kuo dydis mažėja didėjant gaunamų pajamų apimčiai. Netiesiog mok dažniausiai būna regresinai. 3. proporcinius – tokio paties procentinio dydžio mokesčiai, kuriais apmpkėtinamas bet kokios gaunamos pajamos nepriklausomai nuo jų dydžio. Vyriausybės išlaidos : valstybės biudžiete vyriausybės išlaidos sudaro gana stabilų dydį ir mažai reaguoja į ekonominiusciklus todėl, kad daug vyriausybės išlaidų straipsnių ir jų bendra suma nustatoma iš anksto, juos tvirtina seimas ir vyriausybės galimybės, keisti yra ribotos. Vyriausybės transferinės išmokos: šios rūšies fiskalinės politikos priemonės daro tiesioginį ir stiprų anticiklinį poveikį į ekonominius svyravimus. Transferianės išmokos yra mokesčiams priešinga dalis. Specialiosios tikslinės paskirties fiskalinės politikos priemonės: naudojamos, kai įsigalioja ilgalaikiai nuosmūkio ar infliacijos tarpsniai, tada vyriausybė pradeda keisti apmokėstinimą, pertvarko vyriausybės išlaidų struktūrą apimtis. 19. Du požiūriai į stabilizavimo priemones. 1. gelbreitas teigia, kad nenormalu stipriai ir pažagiai ekonomikai turėti skurdų ir menką valstybinį sektorių: svarbu ne tik vartotojiška paklausa, bet ir gerai sutvarkytas švietimas, transportas, sveikatos apsauga. 2. reiganas teigia, kad valstybinis sektorius šiandienos ekonomikoje ir taip per daug išpūstas. Neprotinga neiniciatyviems biurokratams organizuoti gyventojams reikalingas paslaugas, kai tai gali daryti verslas, iniacityvus asmenys ir verslo firmos. 21. Trys požiūriai į biudžeto deficitą. Klasikinis. Cikliškai subalansuotas biudžetas. Cikliškai adaptuotas biudžetas. 1. Klasikai manė, kad valst biudž turi būti subalansuojamas kasmet, kiekvienais fiskaliniais metais. Jie biudžetą vertino kaip šeimos, verslo firmos, biudžetą, kai pastarosios negalėdamos susitvarkyti, išleidžia daugiau negu gauna. Tačiau istorija parodė, kad ekonomika pltojama nepastoviai, bumą keičia nuosmukiai. Esant pakilimui surenkama daugiau mokesčių ir vyriausybė turėtų dar daugiau mokesčių ir vyriausybė turetų dar labiau didinti išlaidas ir sukurti dar didesnę pakilimą. 2. Cikliškai subalansuotas biudžietas. Manoma, kad biudž subalansuoti reikia ne kasmet, o per ūkio ciklą, nuo pakilimo iki pakilimo. Esant verslo aktyvumo nuosmūkiui, mažėja biudž pajamos ir dalis vyriausybės išlaidų didėja 3. Cikliškai adaptuotas biudžetas. Populiariausias biudžetas tarp ekonomistų. Biudžeto subalansavimas yra antraelis dalykas, nes svarbiausia yra užtikrinti ekonomikos plėtrą, esant min infliacijai. Cikliškai adaptuotas biudžetas yra skirtumas tarp tikrojo biudžeto išlaidų ir tų mokesčių pajamų lygio, kuris gali buti surinktas, esant visiškam užimtumui. 22. Valstybės skola. Jos pasekmės. Valstybės skolos mažinimo būdai. 1. Stabdo investavimą. Gali tapti našta ateities kartoms. Depresijos metu deficito išlaidos, skatins plataus vartojimo prekių gamybą dabartiniai kartai. Paliekant didesnę skolą ateinančioms kartoms. 2. Skolinimasis iš užsienio sukelia naštą mokėti palūkanas užsienniečiams. 3. Papildoma mokesčių našta verčia rengti mokesčius mokjimo, todėl mažėja ekonominius efektyvumas. 4. Būtinybė mokėti palūkanas, augant skolai gali sukelti infliaciją jei vyriausybė finansuojama skolą, nerinkdama mokesčius, o skolindamasis. 5. Nacionalinė skola pati save maitina. Skolos mažinimo būdai: a) didinant mokesčius arba mažinant išlaidas; b) parduodant VVP obligacijas privatiems asmenims; c) spausdinant pinigus. 23. Monetarinė politika. Monetarinė politika – politika orientuota į pinigų kiekio, cirkuliuojančio mūsų ekonomikoje reguliavimą. 24. Pinigų funkcijos. Pinigų formos. Pinigų f-jos: 1. mainų priemonė; 2. vertės matas; 3. apskaitos vienetas; 4. mokėjimu priemonė; 5. taupymo, turto kaupimo priemonė; 6. kapitalo judėjimo tarpininkas. Pinigų formos:1.popieriniai pinigai; 2. metaliniai pinigai; 3. banko pinigai (negrynieji arba kreditiniai); 5. netikri pinigai 25. Pinigų pasiūla. Jos struktūra. Šalies pinigų pasiūlą sudaro grynieji pinigai, čekiniai indeliai, kelioniniai čekiai ir pinigai plačiają prasme, tai pinigai esantys trumpalaikiuose ir kt indeliuose. 26. Būtinieji rezervai. Paskirtis. Būtinieji rezevai – yra nustatomi limitai kiek bankas privalo laikyti grynaisiais pinigais, kad galėtų ivykdyti savo įsipareigojimus. BR paskirtis: 1. bankas privalo turėti grynujų pinigų atsiskaitymui su indėlininkais; 2. bankas gali kredituoti ir imti palūkanas, kitaip jam neapsimokėtų skolintis iš gyventojų; 27. Pinigų multiplikatorius. Bankų vaidmuo. Palūkanų norma. Jos reikšmė reguliuojant pinigų pasiūlą. Pingų multiplikatorius – parodo pinigų masės M1 pokytį, pnigų pagrindui pasikeitus vienu metu. Bankų vaidmuo: 1. surenka laikinai laisves gryn pinigus iš gyventojų, verslo firmų ir skolina tiems kuriems laikinai reikalingi papildomi pinigai; 2. bankai yra finansiniai tarpininkai kredituojantys suma viršijančia butinųjų rezervų lygį tuo pačiu padidinantys M1 pinigų pasiūla, tai yra rinkos dalyvių perkamųjų galių. 28. Centrinio banko paskirtis ir veiklos funkcijos CB paskirtis : 1. CB turi užtikrinti ekonominės raidos tolygumą. Jis vaidina paskutinės pakopos kreditoriaus vaidmenį, t.y. suteikia kreditus finansinėms įstaigoms ir įmonėms, gręsiant finansinei krizei. 2. užtikrinti žemą infliacijos lygį ir kartu neleisti žymiai kilti nedarbo lygiui. CB funkcijos: Pagrindinė CB funkcija – kontroliuoti ir reguliuoti pinigų pasiūlą šalyje. Šiam tikslui naudojamos 3 pagrindinės priemonės: 1. rezervų reglamentavimas: rezervų norma – tai privalomų čekinių depozitų sumos dalis, kurią bankai turi laikyti atsargoje; 2. atviros rinkos operacijos – tai Vyriausybės vertybinių popierių pirkimas ir pardavimas rinkoje; 3. diskonto norma – CB nustatoma palūkanų norma, teikiant paskolas komerciniams bankams ar kitoms finansinėms institucijoms. 29. Centrinio banko naudojama monetarinė politika. Monetarinė politika – CB politika, reguliuojanti pinigų masės didėjimo tempus ar palūkanų normos pokyčius. Pagrindiniai monetarinės politikos tikslai: 1. skatinti nacionalinio produkto (BNP) gamybą; 2. užkirsti kelią nedarbo augimui ir infliacijai. 30. Pinigų paklausą reguliuojančios monetarinės politikos kryptys. Pinigų paklausa – turto kiekis, kuri visi šalies ūkio subjektai nori turėti pinigine forma ūkio sanderiams. Pinigų pak. Sąlygoja 3 pagrindiniai veiksniai: 1. realiojo BNP kiekis; 2. palūkanų norma; 3. Kainų lygos. 2kryptis : 1. skatinančioji (pigių pinigų politika) – pin politika skatinanti palūkanų normos mažinimą ir investacines veiklos augimą. 2.ribojanti (brangių pinigų politika) – pinigų politika skatinanti palūkanų normas augimą, pinigų pasiūlos mažėjimą ir investicines veiklos plėtėjimą. 31. Gyventojų paskirstymas ekonominiu atžvilgiu pagal TDO metodiką. Gyventojai kirstomi į: 1. aktyvus 1.1 užimti gyventojai 1.2 bedarbiai 2.neaktyvus 32. Darbo jėga, faktiškas nedarbo lygis, užimtumo ir aktyvumo lygis. Darbo jėga skaič. LF – darbo jėga U – bedarbių skaičius E – užimtų dyv. sk. Faktiškas nedarbo lygis skaič. Ur – faktiškas nedarbo lygis Aktyvumo lygis skaič. Ar – aktyv lygis P – darbingo amžiaus ir vyresnių gyv sk. (nuo 15 metų) Užimtumo lygis skaič. 33. Nedarbo rūšys. Nedarbo rūšys: 1. tekamasis nedarbas – tai laisvanoriškas nedarbas, susijęs su tuo, kad žmonės laikinai nedirba, ieškodami geresnio darbo, keičia gyvenamąją vietą, vedą ir išteką, gimdo, augina vaikus. 2.ruktūrinis nedarbas – tai tokie bedarbiai, kurie neteko darbo ilgam laikotarpiui ir kurie turi maža vilties rasti adekvatų darbą, tai žmonės, kurie neteko darbo dėl ūkio strukturinio pokyčio, kurį iššaukia technine pažanga. Tuo metų egzistuoja daug laisvų darbo vietų, tačiau darbo netekusio profesinis pasirengimas neatitinka reikalajaujamos kvalifikacijos. 3.klinis nedarbas – yra susijęs su verslo cikliškumu ir jo priežastis makroekonomikos lygmenyje. Ciklinį nedarbą gimdo napakankama darbo paklausa, ciklo nuosmūkio fazesė. 4.sliepta nedarbo rūšys, kai žmonės dirba, bet nėra oficialiai užregistrujami. 34. Nedarbo mažinimo priemonės. Priemonės keičiančios darbo pasiūlą ir paklusą. Darbo pasiūlą galima padidinti tobulant darbo rinkos paslaugas. Pajamų mok sumažinimą skatina darbo paklausą. 35. Infliacija. Infliacijos rūšys. Infliacija – tai nuvertėjimas, vidutinio kainų lygio pakilimas, pinigų perkamosios galios smukimas. Infliacijos rūšys: a.teritoriniu požiūriu: 1. lokalinė, pasireiškianti konkrečioje šalyje 2.Tarptautinė-pasaulinė apimanti grupe šalių; b.infl. rūšys pagal kainų kelimo laipsnį: 1. Šliaužianti inf., kai kainos auga nedaugiau 10% per metus; 2. šuliuojanti inf., kai kainos auga nuo 20% iki 200% per metus; 3. hyper inf., kai kainos ir pinigų kiekis apyvartoje auga ypač sparčiais tempais iki 1000% per metus. c. infl. pagal ją sukeliančius veiksnius: 1. paklausos (pirkėjų) infliacija 2. sąnaudų (gamintojų) infliacija. 36. Paklausos (pirkėjų) infliacija. Sąnaudų (gamintojų) infliacija. Paklausos (pirkėjų) infliacija – ją sukelia veiksniai, susiję su pinigų cirkuliacija ypatumais: a) šiuolaikinų pinigų spausdinimo neriboja fizinės galimybės ir jų kiekis gali augti nevaržomai, dėl to pinigai nuvertėja ir sumažėja piniginio vnt-o perkamoji galia. b) Saprtus valstybės išlaidų augimas dėl ekonomikos reguliavimo tai pat skatina infliaciją. Jei valstybės biudžetas yra deficitinis, tai šių priemonių finansavimui naudojama papildoma pinigų emisija (spausdinami pinigai). Tai didina pinigų kiekį apyvartoje ir sąlygoja kainų augimą. Sąnaudų (gamintojų) infliacija – ją salygoja veiksniai su kainų augimų prekių gamybos ir pasiūlos sferoje. Tai visi veiksniai, kurie didina kaštus ir kelia kainą. 37. Rodikliai, išreiškiantys kiekybiškai infliaciją. tipai rodyklių : 1. kainų indeksų rodikliai naudojami tada, kai reikia nustatyti atskirų rodiklių keitimą per ilgesnį laikotarpį keičiantis ųkinei veiklai ir kainoms. 2. nustatoma per kiek laiko padvigubėja kainos. Tam naudojama 70 taisyklė, kuri reiškią, kad norint nustatyti bet kokio rodyklio padvigubėjimo laiką reikia dalinti vidutinio metinio kitimo tempą. 39. Antiinfliacinis mechanizmas. Yra trys antiinfliacinės priemonės: 1. centrinis bankas vykdo pinigų emisiją ir tokiu būdu kontroliuoja pinigų pasiūlą šalyje (Emisija – pinigų spausdinimas, leidimas, kontrolė, vertės nustatymas); 2. Vyriausybė vykdo deficitinę politiką, t.y. didina palūkanų normą, tokiu būdu sumažindama pinigų paklausą; socialinių garantijų piliečiams sistemos pakeitimas: keičiami transferiniai išmokėjimai (pensijos, pašalpos, stipendijos); reguliuojamas MGL ir minimalus darbo užmokestis. 40. Infliacija ir nedarbas. Filipso kreivė Ryšį tarp dviejų pagrindinių makroekonomikos problemų – nedarbo ir infliacijos – parodo filipso kreivė. 41. Obligacija Obligacija – vertybinis popierius, patvirtintas skolos sumą, galiojimo terminą ir teisę į metines palūkanas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!