Besivystančių šalių problemos globalioje ekonomikoje

Siekiant sumažinti didėjantį atotrūkį tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių yra priimta Juntininių Tautų Genaralinės Asamblėjos rezoliucija. Rezoliucija atspindėjo daugelio menkai išsivysčiusių šalių požiūrį, kad pasaulio ekonomika sutvarkyta taip, kad būtų naudinga pramonės šalims ir išnaudotų neturtingesnes šalis. Nors kalbama apie pasaulio restruktūrizavimą jau daug metų, tačiau veiksmų maža.
Išsivysčiusios pasaulio šalys turi padėti besivystančioms šalims integruotis į pasaulio ekonomiką ir leisti arčiau prieiti prie turtingų šalių rinkų. Didėjanti prekybos pasaulio ekonomikoje svarba, privataus kapitalo srautai į menka išsivysčiusias šalis yra pasaulinės ekonominės integracijos požymiai.
Šiame referate apžvelgsiu ekonominę nelygybę ir jos nustatymo būdus, besivystančių šalių skurdo priežastis, valstybės vaidmenį besivystančių šalių ekonomikoje, ekonominio augimo kliūtis ir plėtros būdus, globalizacijos poveikį šalies ekonomikai.
Darbo tikslas – išnagrinėti pasaulio šalių skirtingo ekonominio išsivystymo priežastis, besivystančių šalių galimybes suklestėti, skirtingus šių šalių plėtros būdus , integracijos su pasaulio ekonomika padarinius.
Referate bus naudojamos tokios pagrindinės sąvokos: ekonominė nelygybė, Lorenso kreivė, Džini koeficientas, žmogaus vystymosi indeksas, užburtas skurdo ratas, pirminiai produktai, industrializacija, skolos krizė, ekonominė pagalba, globalizacija, eksporto rėmimas.
1. Nelygybė ir jos nustatymo būdai
Ekonominė nelygybės analizė – tai daugiausia bendrųjų pajamų paskirstymo tyrinėjimas. Nelygybė gali būti tarp tos pačios šalies skirtingų namų ūkių, skirtingų regionų ir tarp skirtingų šalių. Ekonomikos teorijai svarbu ne tik bendrųjų pajamų dydis, tenkantis namų ūkiui, bet ir pajamų paskirstymo modelis bei tendencijos, kadangi tai tiesiogiai susiję su socialine gerove.
Socialinė gerovė ( social welfare) tai nacionalinių pajamų apimties paskirstymo modelio funkcija.
Paprasčiausias pajamų nelygybės nustatymo būdas – padalyti visus šalies namų ūkius aukštyn ar žemyn einančia tvarka į 5 dalis ( vadinamas kvintilėmis) ar į 10 dalių ( vadinamų dicilėmis) ir nustatyti kiekvienos grupės gaunamų pajamų dalį. Nelygybė apskaičiuojama, pačių neturtingiausių 20 proc. namų ūkių gaunamą procentinę pajamų dalį padalijus iš pačių turtingiausių 20 proc. namų ūkių gaunamos procentinės pajamų dalies. Kuo šis santykis didesnis, tuo tolygesnis pajamų pasiskirstymas. Vieneto reikšmė rodytų visišką lygybę, tačiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!