Makroekonomikos medžiaga atsiskaitymui

Ekonom teor.-visuomenės mokslas. Tai mokslas kuris nagrinėja santikį tarp beribių poreikių ir ribotų išteklių. Nagrinėja santykius tarp žmoniu parduodant, mainant. Kaip mokslas nėra labai senas. Pati pradžia 427 mprk. Mikroek. mokslas, nagrinejantispagr. Ekonomika sudaranciu elementų (individ.vartotojai,įm,ek.šakos) elgseną,bei tai kaip šie elem.veikia gamybą, kainas ir pajamas.Makro ek.-nagrinėja bendraji ekonominį veikimą pasinaudojant įv. suvestiniais rodikliais. Mikroek.- poreikiai: fiziologiniai (lyderiavimo), socialiniai. Poreikius riboja ištekliai: darbas, žemė, kapitalas.Darba riboja įstatymas (8val), kapitalas: finansinis, realus. Įmonės visas kapitalas vadinamas visuminis:pagrindinis (gamyb. negamyb)-tai visos priemonės, kurios savo vertę į gamybos procesą perkelia dalimis įskaiciuojama amortizacija), apyvartinis-kuris visą savo vertę perkelia į gamybos procesą (pinigai, turtas). Gamybinis kapitalas-tai priemonės kurios tiesiogiai dalyvauja gamuboje, negamybinis-administracinis aptarnavimas.Ekonomikos tikslai -1)žemas nedarbo lygis. Šalyje normalu kai yra 4% bedarbių. Nuo16 iki pensijinio amž –darbingi. Išskaičiuojami studentai bedarbiai.Faktinė bedarbystė-sunku nustatyti, o bendrą nustato darbo birža. 2) vidutinis darbo lygio stabilumas. Infliacija-tai vid. Kainų lygio augimas.Iki 4% infliacija nebaisi, 10-hyper infliacija.Defliacija-vid kainų smukimas. Pigimu gali iššaukti: sumažėjas vartotojų pirkimas, konkirencija. 3) ekonominis efektyvumas-tai siekimas gauti daugiau naudos išnaudojant turimus ribotus išteklius:technologinis (nereikalauja pastangų, apima tinkamą darbų organizavimą, remiasi aukštu darbo našumu, teisingu žaliavų parinkimu, tinkamos technologijos pritaikymu ir darbo organizavimu), paskirstymo ( remiasi tuo, kad butina parinkti tinkamus prekių derinius, gaminant mažiausiais kaštais) 4)Teisingas pajamų paskirstymas:pajamos a)legalios(darbo užmokestis, pensijos), b) nelegalios(kontrabanda, kyšiai). 5) ekonominis augimas- tai gamybinių pajėgumų padidėjimas, kurį sąlygoja technologijos tobulinimas ir kt išteklių kiekybinės ir kokybinis padidėjimas.Pasireiškia tada kai suaktyvėja socialinės garantijos, gerėja uždarbis gamyba ir realizacija. Gamybos galimybių kreivė- Poreikiai ir ištekliai sąlygoja tai kad mes negalime turėti visko. Šią nepakankamumo problemą galime pavaizduoti gamybos galimybių kreive. Kreivė parodo ką galime pagaminti iš turimų fiksuotų išteklių su pasirinkta technologija.Kadangi valstybės ūkis yra sudėtingas, todėl norint pavaizduoti GGK būtina pasirinkti gaminimui 2prekes. Alternatyvieji kaštai-tai proporcija kuri parodo kiek reikia atsisakyti vieno gaminamo produkto norint pradėti gaminti kiekvieną papildomą vienetą antrojo gaminio. Didėjantys alternatyvieji kaštai GGK išlenkia į išorę. Išgaubtumas nėra butina sąlyga visais atvejais. Kai ištekliai tie patys GGk tiesi.Santykis tarp alternatyvių kaštų kinta priklausomai 1) nuo technologinės pažangos 2)nuo kapitalo kiekio padidėjimo 3)nuo dirbančiūjų sk., įgūdžių ir išsilavinimo. Ekonominės sistemos- 1) papročių-aktyviausia 3pas šal, problemos sprendžiamos remiantis papročiais, tradicijomis labai gaji kastų sistema. 2) grynojo kapitalizmo-a) tai sistema kuri paremta privatine gamybos priemonių nuosavybe b)niekas neriboja atskiro individo laisvės c)valstybinės institucijos nesikiša į ekonomiką ir versla d)daug tarpusavyje konkuruojančių firmų e)gaminamų prekių kainos užtikrina minimalų pelną. 3) komandinė-a)vyrauja kolektyvinė gamubos priemonių nuosavybė b)visus sprendimus apsprendžia centras c) vietoj rinkos stimulų yra naudojamos centrinio valdymo komandos d)informacija apdorojama 1 centre e) neimanoma kokybiškai sureguliuoti pasiūlos ir paklausos 4) mišrioji-žlugdoma gyventojų iniciatyva ir verslumas. Paklausa ir pasiūla. Rinka-tai mainų sfera kurioje vyksta pirkimo ir pardavimo procesas:1) produktų –tai tarpininkas tarp vartotojo ir gamintojo, kuris kainomis informuoja gamintoją ką perka vartotojas ir kokias prekes bei kur galima parduoti 2) resursų- padeda gamintojams apsispresti kokia naudoti technologiją, kokiomis proporcijomis naudoti resursus už kuriuos mikam skirtingas kainas ir kuriuos naudojamos prekių gamyboje.Rinka susideda iš paklausos ir pasiūlos. Paklausa-tai prekės kiekio kurį pirkėjas nori ir gali įsigyti ir kainos už kuria pirkėjas gali, o pardavėjas nori parduoti ryšys, kitoms sąlygoms nesikeičiant.Paklausos dėsnis-didėjant prekės kainai jos paklausa mažėja.O atvirkščiai vyksta todėl, kad atsiranda pirkėjai kurie prieš tai negalėjo įpirkti, okurie jau vartojo, vartoja daugiau.Paklausos dėsnis priklauso: a) nuo vartotojo pajamų ir pasiskirstymo b) nuo kitų prekių kainos: substitutai-tai prekės, kurios yra technologiškai skirtingos, bet atlieka tą pačią funkcija. Todėl esant substitutinėm prekėm, vienos prekės kainų padidėjimas sumažina jos paklausą, bet padidina kitos subst. Prekės paklausą, jei pastarosios kaina nekito.komplementarios-tai toskurios viena be kitos nenaudojamos (automb. Ir degalai) sumažinus vienos prekės pirkimui kita taip pat sumažėja.c) nuo vartotojo skonio d) nuo gyventojų skaičiaus, e) nuo vartotojų optimizmo ar pesimizmo. Pasiūla- prekių kiekio kurį pardavėjas nori ir gali parduoti ir kainos už kuria ši prekė perkama ryšys kitoms sąlygoms nesikeičiant. Ryšys tarp prekės kiekio ir kainos yra stabilus, todėl tai galima yvardinti kaip pasiūlos dėsniu:prekių pasiūlos kiekis keičiasi kainos kitimo linkme t.y. kainos didėja, pasiūla didėja. Didėjant prekės kainai o gamybos kaštams liekant pastoviems, gamintojas gauna didesnį pelną, todėl didinama prekės gamyba ir pardavimas kitų nepabrangusių prekių sąskaita. Be to ir kiti gamintojaistengiasi išnaudoti susidariusią situaciją ir įsitraukia į tos prekės gamybą, nes tai užtikrina pelno apimtį. Pasiūlos kiekis priklaiso nuo prekės kainos, nuo kt. Prekių kainų, nuo prekių substitucujos arba komplementarumo, nuo gamybos resursų kaštų ir jų kitimo ir nuo technologinės pažangos. Esant pastov. Prekių kainų ir resursų sąnaudoms tiesiogiai veikiamas gamintojo pelnas, todėl pabrangus resursams, kurie naudojami prekių gamybai sumažėja gamintojo interesai tęsti ir tos prekės gamybą. Tokiu būdu pasiūla sumažėja.Ir atvirkščiai. Nuo technologinės pažangos- ji leidžia gaminti prekes su mažesnėm sąnaudom. Bet neapsimoka diegti technologinės pažangos jeigu yra pigi darbo jėga. Kai pasiūla didesnė už paklausą-perteklius, mažesnė-trūkumas. Perteklinė rinka pasireiškia: konkurencija, daug prekių, mažėja kainos. Gamintojo rinkai būdingas deficitas, aukštos kainos, prekybinis kultas, prekyba pagal talonus, neišvaizdus įpakavimas.Tiek perteklinė tiek defliacinė rinkos yra nenaudingos.Esant deficito sąlygoms į juodają rinką pasitraukia didžioji dalis produkcijos. Paklausos ir pasiūlos elastingumas- kainos pasikeitimai nevienodai veikia pasiūlą ir paklausą. Prekės skiriasi tuo, kad jų perkamas kiekis skirtingai reaguoja į kainos pokyčius. Jiems įvertinti naudijama elastingumo sąvoka.-jei perkamas prekės kiekis nesikeičia kainai sumažėjus, jos paklausa yra neelastinga. Jei prekės kiekis jautriai reaguoja į kainos sumažėjmą, tai paklausa yra elastinga.Elastingumo kooficientas n=/\Q//\P, /\Q=Q1-Q2/Q1x100%, /\P=P1-P2/P1x100%, Q-kiekis, P-kaina.|n|1elastinga.Paklausos elastingumą lemiantys veiksniai: 1. dubstitucija-t.y. kad produktų turinčių gerus pakaitalus paklausa yra geriau elastinga negu tų, kurie pakaitalų neturi 2. būtinybė ir prabanga 3. žmogaus pajamos.4.laikas Paklausos elastingumas didėja, didėjant laiko tarpui.Pasiūlos elastingumą lemia: 1). laikas.Gamintojo atžvilgiu laiko pasiūlai:a) momentinis-tai efektas, kurį gali pasiekti neplanuotai. Momentinis pirkimas neefektyvus, nes buna sukaupti maži prekių resursai. b)trumpasis efektas ilgesnio laiko negu monment. c)ekstensyvus yra tada kai keičiama technologija, daugiau samdoma darbo jėgos, did. prekių asortimentas kartais steigiamos įm. 2).produkcijos pakeičiamumas-t.y.ar gaminama produkcija turi antrą artimą pakaitalą gamybos atžvilgiu, t.y. ar galima žemę, darbą ir kapitalą, naudojamą 1prekės gamyboje, lengvai perorentuoti į kt. pr. gamybą. Jeigu taip tai gaminamos produkcijos kiekis smarkiai reaguos į kainos pokyčius ir pasiūlos elastingumas bus didelis. 3).atsargų, kainų ir jų pagrystumo- greitai gendančios prekės turi būti skubiai parduodamos, todėl jų elasting. yra mažas. Ūkinė komercinė veikla.gamintojo elgseną nulemia: Individuali įm, partnerinė, UAB. Individuali įmonė:privalumai( valdo1 asmuo, lengva įsteigti, sprendimus priima pats savininkas, maža konfliktų galimybė, sugebama greitai reaguoti į rinkos pokyčius, galimybė greitai įdiegti naujoves, mažesnis valdymo darbuotojų sk., supaprastinta buhalterinė apskaita, palankus soc. psichologinis klimatas, galimybė būti visiškai aktyviam, galimybė asmeniškai pažinoti vartotoją, įmonės pajamos apmokestinamos 1kartą kaip asmeninės pajamos.) trūkumai ( sunku gauti kreditą, silpnas savininko gebėjimas vadovauti, sunku konkuruoti su stambiu verslu, įmonės turtas sutapatinamas su asmeniniu turtu, įm likviduojama savininkui mirus, įm paveldima po pusės metų). Partnerinė(ūkinė) įm.- Privalumai( sukaupiamas didesnis kapitalas, galima efektyviau dirbti nes yra galimybė pasiskirstyti darbus, galimybė visapusiškai tobulėti ir būti aktyviam, esant keliems savininkams padidėja valdymo atsakomybė, įm pajamos apmokestinamos 1kartą, kaip partnerių asmeninės pajamos) trūkumai(įm turtas sutapatinamas su partneriu turtu, kiekvienas iį partnerių atsako ir priima kitų partnerių įsipareigojimus, sunkiau valdyti įmone nes gali skirtis partnerių nuomonės, keičiantis partnerių skaičiui įmonė yra perregistruojama pažymint turto dalis, lyginant su AB yra mažesnės kapitalo didinimo galimybės) Akcinė bendrovė:privalumai( ribota akcininkų atsakomybė, lengviau gauti kreditą, bendrovės veikla mažai siejasi su akcininko pasitraukimu iš verslo, bendrovę valdo specialistai todėl veikla yra veiksmingesnė, akcijas gali pirkti, parduoti, dovanoti) trūkumai( bendrovė yra sudėtingesnė ir didesnė, sudėtinga organizuoti veikla nes didesnės darbo apimtys, gali kilti valdymo sunkumų nes dažnai akcininkų norai nesutampa su administracija, dvigubas dividentų apmokestinimas (kaip įmonės pajamos ir kaip asmeninės)). Vartotojo elgsena. Mažėjant kainoms vartotojas vis daugiau gali nupirkti prekių, tačiau jos nuperkamos visos iš eilės.Pr asortimentas pasirenkamas atsižvelgiant į tai kas tuo momentu yra naudingiausia. Naudingumo teorija remiasi šiomis prielaidomis: 1) vartotojas disponuoja ribota pinigų suma ir visada siekia gauti max pasitenkinimą, išleisdamas pinigus prekėms ir paslaugoms įsigyti.2) vartotojas gali pasirinkti kokioms prekėms tuo momentu skirti preoritetą. 3) visi kt. aplinkos veiksniai yra nekintantys.Ysigytos prekės teikiamas pasitenkinimas yra naudingumas: a) bendrasis (tam tikro kiekio teikiamas pasitenk), b)ribinis (=bendro naudingumo pokytis,vartojamo kiekio pokyčio.Jis parodo pasitenkinimo pasikeitimus.) Didėjant pr. vartojimui tiek bendrasis, tiek ribinis nauding. Auga iki max, po to pradeda mažėti. Rib. n. Max pasiekiapradžioje ir tik vėliau pradeda mažėti. Bendr. N. Auga lėčiau ir jo max sutampa su ribinio nauding. nuliniu tašku. Ribinio nauding. kreivė nėra atsitiktinė, nes vartotojas pirmuosius prekinius vnt vertina labiau negu paskutiniuosius. Vartotojo elgseną rinkoje nustato ribinio naudingumo dėsnis- t.t. esant nekintamam vartotojų skoniui, kiekvienas vartotojas pr.vnt. teikia mažėjantį ribinį naudingumą.Šis dėsnis yra teisingas kai t.t.pr. vartojimas nesikeičia, t.y. nėra substitucijos efekto. Dviejų skirtingų pr. ribinis naudingumas g. Teikti vienodą pasitenkinimą, bet 1pr vartotojas turi išleisti daugiau pinigų negu kitai.Todėl g. Naudoti bendrąjį pasitenkinimo matą-tai ribinis naudingumas tenkantis 1 išlaidų litui. Vartotojas siekdamas max bendrąjį naudingumą, gaunama vartojant visas prekes, turi paskirstyti išlaidas perkamoms prekėms taip, kad kiekvienas litas, išleistas atskiros rūšies prekės paskutiniam vienetui pirkti, suteiktų jam vienodą ribinį naudingumą, t.y. BN1/N1=BN2/N2=BNn/Nn Kai yra tokia situacija, vartotojas nesiekia pirkti vienos prekės daugiau, kt. sąskaita. Ši padėtis yra pusiausvirinė ir vartotojo bendrasis naudingumas yra max. 2ydos: prekės nedalomos, naudingumas netyri matavimo vienetų. Įmonės kaštai: tai pinigai išleisti siekiant t.t. tikslo.Skiriami: 1) buhalteriniai(tiesiogiai)-tai išlaidos būtinos visiems gamybos veiksniams 2) alternatyvieji- nauda kurią asmuo praranda pasirinkdamas t.t. ekonominių išteklių naudojimo alternatyvą, lyginant su atmestaja 3) ekonominiai- kurie skaičiuojami atsižvelgiant į alternatyvą. Verslininkas privalo į gamybos kaštus įtraukti ne tik buhalterinius, bet ir negautas pajamas dėl to, kad jos naudoja savo gamybos išteklius ir dirba savame versle. Visą gamybos procesą g. suskirstyti: 1)Trumpą periodą-2)laikotarpis , kur gamyba vyksta pastoviai. Šiame periode yra: Pagrindiniai: 1) pastovieji kaštai- kurie nepriklauso nuo gamybos apimčių(turto, nuomos keliu mokestis) 2)kintamieji kaštai- kuriu apimtys tiesiogiai priklauso nuo gamybos apimčių (darbo užmokestis, išlaidos žaliavoms), 3)bendrieji kaštai- juos duoda pastovūs ir kintamieji kaštai. Išankstiniai 1) ribiniai kaštai-skaičiuojami pagaminti 1pr vnt, kurie skaičiuojami bendrųjų kaštų pokytį padalinus iš gamybos pokyčio.RK=BKn-BKn-1/n-(n-1); 2)vidutiniai - t.y. kaštai vienam vienetui vidKK=KK/n; vidPK=PK/n; vidBK=BK/n Ilgojo periodo kaštai Ilgojo periodo metu įmonės veikla nėra apribota, pasirinkta technologija. Gaminant tam tikra produkcijos kiekį įmonė renkasi ne tik efektyvią darbo, kapitalo ir žemės išteklių struktūrą, bet ir atitinkamą technologiją. Ilguoju periodu visi nenaudojami gamybos veiksniai kinta. todėl įmonės ilgojo periodo BK – tai minimalios įmonės išlaidos, tam tikros apimties produktui gaminti, pasirenkant optimaliausius gamybos veiksnių derinius ir technologijas. Ilgas gamybos periodas apima daug trumpų periodų, kuriuose gamybos eiga nesikeičia. Kaip ir trumpo periodo eigoje taip ir ilgojo laikotarpio eigoje skaičiuojami vid. BK=BK/n ir RK=BK prieaugis gamybai padidėjus 1vnt. Rinkos struktūros modeliai Rinkos struktūros elementai: 1. Koncentracija 2. Produkto difirenciacija 3. Naujų įmonių kūrimosi kliūtys 4. Paklausos elastingumas kainai 5. Pastoviųjų ir kintamų kaštų santykis trumpuoju periodu.Įmonės rūšys:Įm. funkcionuojančios tobulos konkurencijos modeliu. Jei taip, tai rinkoje yra daug panašių įmonių., produktas yra identiškas. Įėjimas ir išėjimas yra laisvas. Pr. kainai įmnė neturi didelio poveikio. Pr. charakteristika ir visa informacija yra išsami.Monopolinė konkurencija. Joje yra daug smulkių įmonių, bet produkcijos asortimentas skirtingas. Įėjimas ir išėjimas laisvas. Poveikis kainai yra nežymus. Informacijos galimybės yra ribotos. Oligopolija. yra keletas įmonių rinkoje, produktai difirencijuoti, įėjimas į rinką sunkus, poveikis kainai žymus, informacija apribojamaMonopolija. įmonių yra viena, produktas išskirtinis, įėjimas į rinką neįmanomas (pastovieji kaštai maži), informacijos gavimas ribojamas.Duopolija. Rinkoje dvi įmonės, produkcija beveik vienoda, poveikis kainai žymus, įeiti į rinką sudėtinga, informacija ribojama. MONOPOLIJA .Grynoji ir natūralioji Grynoji monopolija atsiranda tada, kai kurios nors prekės gamybos šakoje yra tik 1 gamintojas, prekė artimų pakaitalų neturi, tada monopolistas nustato kainą ir prie jos priderina gamybos apimtį. monopolistinės įmonės paklausos ir pasiūlos kreivė sutampa su šakos paklausos ir pasiūlos kreive. Kadangi monopolistas gali pilnai įtakoti kainą, tai gaunamos pajamos priklauso nuo paklausos elastingumo. Jei paklausa elastinga, tai gamybos padidėjimas mažina pajamas. Jei elastingumas = 1, tai gamybos ir pajamų didėjimas yra tiesiogiai proporcingas. Grynoji monopolija susikuria savaime vystantis rinkos procesams. Natūralioji monopolija – tai šaka, kurioje masto ekonomija ar kita taupymo forma, sąlygoja tai, kad gaminti vienoje įmonėje yra pigiau negu keliuose. Dėl šiuos priežasties geriau leisti įmonei sumažinti kaštus ir reguliuoti jas, negu suskaldyti įmone į kelias konkuruojančias. Esant tobulai konkurencijai prekės yra visos vienodos, todėl įmonei nėra reikalo leisti pinigus reklamai ar realizavimo rėmimui. Monopolistinės įmonės dydis gali sukelti didesnius organizacinius kaštus, tačiau vedant derybas dėl žaliavų tiekimo, darbo jėgos, produkcijos realizavimo mąstų, turi prioritetus prieš kitas įmones. Monopolija gali atsirasti dėl: ribotos žaliavos pasiūlos, socialinė – tai monopolis, kuris susijęs su vandens, dujų, elektros energ. Tiekimu, pašto ir telefono paslaugomis, teisinė monopolija – pripažintas ir saugomas įstatymo siekiant išvengti nesąžiningos konkurencijos, išduodant patentus, autorines teises, paveldėjimus. Monopolinė kaina . Kaina nustatoma: - reguliuojant savikainą, - pelno, - mokesčiai. Nustatydami nepagrįstai aukštą kainą, monopolistas skatina konkurenciją arba prekinių substitų kūrimąsi. Čia gali įsikišti ir vartotojų gynimo teisės. Monopolinės kainos ribos nustatomos atsižvelgiant į norimą apyvartą. Jei gamintojas sumažina kainą, tai pelnas gautas iš padidėjusios apyvartos ne tik kompensuos, bet ir viršys praradimus dėl kainos sumažėjimo. Jei monopline prekės paklausa yra elastinga, tai monopolinė kaina bus maža, kuri garantuos didesnį pelną. Prekės paklausai esant neelastingai, monopolistinė kaina bus aukšta. Būdai: 1. Tvirto įėjimo į rinką (nuo mažiausios kainos didinama tol, kol vartotojas dar perka). 2. Grietinėlės graibymo metodas( duodama max kaina ir pamažu mažinama ir laukiama optimaliausio varianto. Esant monopolui atsiranda norinčių jį sugriauti. Dempingas – tai prekių pardavimas užsienio rinkoje mažesne kaina negu tėvynėje, kartais

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!