Makroekonomikos įvadas - teorija

2. Ciklinių svyravimų sušvelninimas arba įveikimas
3. Gyventojų užimtumo užtikrinimas arba nedarbo mažinimas
4. Kainų stabilumo užtikrinimas arba infliacijos mažinimas
2. Makroekonomikoje kaip moksle išskiriamos kelios pagrindinės kryptys:
1. Paklausos arba keinsistinė
2. Monetarinė
3. Pasiūlos
Pirmosios krypties esmė ta, kad jos atstovai teigia, jog ekonominį gyvenimą ir visą veiklą lemia bendrosios paklausos (visuminės paklausos) dydis (AD). Jų požiūriu ūkinis gyvenimas gali vystytis tik tokiu mastu kiek visa visuomenė nori ir gali nusipirkti prekių ir paslaugų. Tos krypties pradininkas Dž. M. Keinsas aiškindamas išėjimo iš didžiosios depresijos kelius įrodinėjo, kad didžiausią vaidmenį aktyvinant ekonomiką turi suvaidinti valstybė, tam tikslui naudodama 2 priemones: keisdama savo prekių ir paslaugų pirkimo apimtį, bei keisdama mokesčius. Pastaroji priemonė bendrąją paklausą veikia netiesiogiai, nes nuo mokesčių dydžio priklauso visų bendrosios paklausos elementų dydis.
AD=C+I+G+NX
čia: C – asmeninis vartojimas
I – privačios vidaus investicijos
G – vyriausybės pirkimai
NX – grynasis eksportas
Antroji mokykla atsirado 6 – 7 šio amžiaus dešimtmečiuose ir ji reiškė klasikinės ekonomikos atgimimą, kurio svarbiausia idėja – laisvų rinkos jėgų veikimas. Pagrindinis teorijos kūrėjas Fridmanas ir jo pasėkėjai įrodinėjo, kad ekonomika pati savyje turi pakankamai jėgų normaliai funkcionuoti ir kad vienintelė valstybės funkcija ekonomikoje yra palaikyti optimalų pinigų kiekį cirkuliacijoje. Šitą kiekį galima nusakyti naudojant mainų lygtį:
M*V=Q*P
čia: M – pinigų kiekis
V – pinigų apyvartos greitis (per laiko vienetą)
Q – gamybos apimtis (vienetais)
P – kaina
Naujausia kryptis yra pasiūlos teorija ir jos atmaina: racionalių lūkesčių teorija. Jos atstovų nuomone ekonominį gyvenimą galima sutvarkyti aktyviai pradedant keisti bendrąją pasiūlą. Ši teorija yra priešinga pirmajai, nes čia judėjimas prasideda nuo bendrosios pasiūlos (AS).
3. Makroekonomiką apibūdina keli svarbiausi rodikliai. Jais laikomi BNP ir jo kitimo tempai, nedarbo lygis ir infliacijos lygis.
a) Valstybės ūkinį gyvenimą ir jo rezultatus priimta įvertinti 2 požiūriais: statiniu ir dinaminiu. Statiniu požiūriu valstybės pasiekimus parodo turtas. Jis apima viską, ką valstybė turi sukūrusi per visą savo gyvavimo laiką ir nesunaudojusi iki dabarties. Dinaminiu požiūriu veiklos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!