Maisto istorija. Viduramžiai

 Maisto istorija. Viduramžiai

Mityba

I

XIII-XV a. maistas, kaip ir drabužiai, buvo socialinio statuso ženklas, todėl derėjo maitintis pagal rangą

Svarbiausias maistas buvo mėsa

Labai gerbiami buvo virėjai, o jų darbas gerai apmokamas

IV

Valdovai buvo aprūpinami ir įvairiais egzotiškais prieskoniais: migdolais, figomis, pipirais, imbieru, muskatu, šafranu, gvazdikėliais, cukrumi, druska.

Vynas vertintas visuose visuomenės sluoksniuose. Jį gerdavo net vaikai

Pagrindinis skirtumas tarp kilmingųjų ir valstiečių mitybos buvo mėsa

Valgymo manieros

Ankstyvoji kūryba

Dabartinis valgymo ritualas atsirado Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII dvare ir yra kilęs iš viduramžiais ir Renesansu didikų naudoto modelio, kuris galutinai nusistovėjo XVIII amžiuje. Pagrindinis stalo dengimo tikslas – sukurti ir pabrėžti maisto gausos vaizdą. Siekiant išvengti politinio dominavimo prieš svečius sėdint garbingiausioje vietoje – gale – stalai pasidarė apskriti. Tais laikais, kai mums pažįstamos stalo manieros dar tik formavosi, jų paskirtis buvo viena – užkirsti kelią prievartai ir žmonių tarpusavio priešiškumo demonstravimui. Būtent todėl ant stalo esantys peiliai niekada nėra nukreipti į žmogų.

Dėl šlykštaus ir agresiją pabrėžiančio dantų rodymo yra kilęs pamokymas juokiantis ar kalbant prie stalo užsidengti burną, ranką.

Ankstyvoji kūryba

• Pagrindinius viduramžių valgymo įrankius – peilius – reikėjo slėpti: atsipjovus valgio, tekdavo kišti atgal į makštį.
• •Žmonės maistą imdavo iš bendrų puodų ir indų

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!