Maironis (1862-1932)

Lietuvių literatūroje skiriame iki maironinę ir pomaironinę lyriką, nes Maironis pradėjo naują lyrikos etapą. Svarbiausias jos bruožas, jog lyrika tampa nebe dainuotine, o rašytine. Ryšiai su tautosaka stiprūs, bet jau ne liaudies daina diktuoja turinį ir formą. Ji tik tarnauja poeto meniniam sumanymui. Tokio tautosakiškumo paženklintas ir pirmasis (ir, galima sakyti, vienintelis) šio XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios romantiko poezijos rinkinys „Pavasario balsai“. „Pavasario balsuose” Maironis sukūrė poetinį Lietuvos erdvė­laikį. Herojinę praeitį sujungė su sunkia, bet ryžtingai keičiama dabartimi, nurodė perspektyvą – laisva tauta tarp kitų Europos tautų. Lietuvos erdvė – kraštovaizdis su savo kalnais, miškais, vandenimis, su šventomis vietomis. Lietuvos laikas – nuo kuriuo nors būdu atsimenamos praeities iki dabarties.Maironis savo kūryboje kalba ir apie asmeninius žmogaus išgyvenimus, savitą dvasinę patirtį.
* Maironis siejamas su romantizmo literatūra. Eilėraščiuose iškyla didingi vaizdai (pilys, jūros, girios, upės). Nuotaika kraštutinė: entuziazmas arba pasipiktinimas, džiaugsmas arba liūdesys. Lyrinis „aš“ – stipri, savarankiška asmenybė. Jis maištingas, jo jausmai audringi. Pabrėžiama skausmo, kančios taurinanti reikšmė.
* Maironis kultūrą supranta plačiąja prasme: ne tik meną, bet ir mokslą, darbą, gamybą. Arklas, knyga...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!