Jonas Mačiulis – Maironis (1862-11-02 - 1932-06-28)

JONAS MAČIULIS – MAIRONIS ( 1862-11-2 - 1932-06-28 ) Poetas prasideda anksti – vaiskiuose vaikystės toliuose, kai visada nežinoma ateitis ir būsimas pašaukimas. Jo pradžia slypi kažkur ten, už sąmonės ribos, kur panašus į neaprėpiamą okeaną tyvulioja dar nesuprastas pasaulis. Tik iš tolo pasiekia jo paslaptingas alsavimas. Retkarčiais išgirsti duslius bangų dūžius į krantą, bet pavojaus nesuvoki (juk nežinai nei gyvybės, nei mirties kainos). Visa tai tarsi neagzestuoja. Bet sąmonė netrukus pabus, apibrėš savo paskirtį ir tikslus. Žiūrėk – jaukioje vaikystės oazėje virš mažos vaiko galvos pasakų ir regėjimų sparnais jau sklando kūrybos dvasia. Garsųjį Lietuvos dainių išaugino Raseinių kraštas. JONAS MAČIULIS – MAIRONIS gimė1862 lapkričio 2 dieną (pagal senąjį kalendorių spalio 25 d.) Raseinių rajone, Pasandvari dvarelyje, kur laikinai gyveno jo tėvai – Ona ir Aleksandras Mačiuliai. Tikroji poeto tėviškė – netoliese esntys Bernotai. Šiame kaime prabėgo jo vaikystė, į čia buvo grįžtama aplankyti artimųjų, atgauti jėgų. Lankų, žaliuojančių kaip jūra kalvų, atkrančių motyvais padabino Maironis savo poeziją. Prisiminkime kad šiuos, tokius poetiškus posmus: Kaip puikūs slėniai sraunos Dubysos, Miškais lyg rūtos kalnai žaliuoja; O po tuos kalnus sesutės visos Griaudžiai malonias dainas ringuoja. ,,Lietuva Brangi “ Netinginiavo vaikai: vos paaugę, kiek išgali jau krutė padėdami tėvams. ,,Vasarojų nupjaudavo Mačiulytės: Pranciška, Kotryna ir Marcelė – dalgiukais, apsiuavusios vyžikėm”.(9, Nr. P 6510) Aleksandras Mačiulis savo vaikų nelepino ir neskyrė nuo kitų kaimo vaikų. Vyžomis, naginėmis apsiavę jie ėjo į Betygalos bažnyčia ( persiausdavo tik prie miestelio). Iš atsiminimų ir iš Maironio poezijos susidaro įspūdis, kad Mačiuliuose būta stiprių šeimyninių tradicijų, kažko šviesaus, senoviško. Visus Mačiulių vaikus siejo gerumo ir grožio jausmas. Parvykęs į tėviškę, kurioje po tėvų mirties liko gyventi visos seserys, paskui tik Kotryna su šeima ir Pranciška, Maironis atveždavęs visiems dovanų: ,,nė vieno samdinio neaplenkdavo: vyrams rūkalų ar dar ką, mergaitėms palaidinę, skarelę, piemenukui – vėl pagal amžių.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!