Jonas Mačiulis-Maironis (1862–1932)

 Jonas Mačiulis-Maironis (1862–1932) –iškiliausias tautinio atgimimo poetas, katalikų dvasininkas, teologijos daktaras, profesorius. Maironio kūryba padėjo formuotis lietuvių tautinei savimonei, skatino laisvės, nepriklausomybės siekius. 100-ųjų Maironio gimimo metinių minėjime poetas V. Mykolaitis-Putinas sakė:“ Mes žinome daug didesnių poetų už Maironį, tačiau Maironis mums kažkas daugiau negu jie. Ne savo raštų gausumu, ne tematikos svarumu, ne poetiniu artizmu, o lietuviško žodžio galia ir poveikiu mūsų sąmonei,- žodžio, padėjusio mums rasti save, apsispręsti ir visą amžių pasilikti su savo kraštu, su savo tauta“.
Krašto vaizdas veikia žmogų, ypač jautresnės prigimties. Maironis nepaprastai mėgo Dubysą, jos pakrantes. Vandens tekėjimas, banga­vimas kelia minčių, skatina lyginti įvairius reiškinius. Teka vanduo, eina laikas. Į tą patį vandenį negalima įbristi du kartus – vanduo jau kitas.
Nuo vaikystės Maironis pamėgo aukštumas ir vandenis; vanduo jam sukeldavo vaizdų, įvairių asociacijų, svarbių kūrybai. Žiūrėji­mas nuo kalno įsitvirtino kaip poetinė pozicija, leidžianti daug maty­ti ir suprasti. Gimtinėje užsimezgė ir gyvas istorijos jausmas, patirtas iš piliakalnių, milžinkapių, žmonių pasakojimų.
Poetą augino valstietiška aplinka: kaimo buitis, darnūs šeimos santykiai, auklės Onos Palkevičiūtės dainos, pasakojimai, pirmos skaitymo pamokos, puoselėjama pagarba mokslui, knygai. Tėvas, šviesus, meninių polinkių turintis žmogus, bendravo su Motiejumi Valančiumi. Maironis paveldėjo iš tėvo veiklumą, valingumą, energiją, atkaklumą, tikslo siekimą, organizacinius gebėjimus.
Gimnazijoje pasižymėjo matematiniais gabumais, ėmė domėtis literatūra, pradėjo rašyti eilėraščius lenkų kalba. Grįždamas per atostogas namo pamokydavo seseris ir kaimynų vaikus (jam jautė pagarbą).
Baigęs keturias klases norėjo stoti į kunigų seminariją, matyt, norėjo pabėgti nuo išorinio pasaulio sumaišties (buvo tylus, rimtas, mėgstantis vienatvę), bet paklausęs tėvo pasiliko gimnazijoje. Vėliau išgyveno meilę kaimyno dvarininko dukteriai Teklei Navickaitei.
Baigęs gimnaziją pasirinko literatūros studijas, įstojo į Kijevo universitetą, bet studijomis, mokslo lygiu nusivylė, vis dėlto gavo progą tyrinėti Lietuvos istoriją. Po metų nutraukia studijas ir įstoja į Kauno kunigų seminariją (beje, į kunigus Maironį įšventino vyskupas Antanas Baranauskas). Matyt, nori dirbti savo kraštui, seka Baranausko, Valančiaus pavyzdžiais....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!