Maironis parašė palyginti nedaug eilėraščių. Pirmajame ,,Pavasario balsų“ leidime (1895) jų buvo 45. Autoriui gyvam esant, pasirodė šeši ,,Pavasario balsų“ leidimai. Per tą laiką poetas vienintelį savo eilėraščių rinkinį papildė trigubai. Ne visus eilėraščius Maironis išspausdino. Antai, eilėraščio ,,Įkvėpimo valanda“ išliko tik vertimas į lenkų kalbą. Atostogų metu tėviškėje ar kur kitur viešėdamas, Maironis mėgo vieną kitą savo eilėraštį paleisti iš lūpų į lūpas, nesirūpindamas jo užrašymu. J. Tumo – Vaižganto liudijimu, populiari ano meto Lietuvoje Maironio daina ,, Jau pavasaris atėjo, visur liksma ir gražu“, kaip tik esanti šitokiu būdu pasklidusi.
Maironio lyrika, kad ir negausi, yra vertingiausia jo literatūrinio palikimo dalis.
Nors jį pasveikint tau ir baisu.
Lietuvių liaudies neapykanta carizmui ir siekimas išsivaduoti iš jo priespaudos rado ryškų atbalsį ir lyriniuose, dainomis virtusiuose Maironio eilėraščiuose: ,,Daina“ ( ,, Už Raseinių ant Dubysos“) ir kt.
Į darbą broliai, vyrs į vyrą,
Šarvuoti mokslu atkakliu,
Paimsim arklą, knygą, lyrą
Ir eisim Lietuvos keliu!
Poetinis šių Maironio posmų patosas ir idėjinis turinys atitiko tuometinį lietuvių liaudies, ypač valstiečių sluoksnių, veržimąsi šviestis, pakilti ekonominiu bei kultūriniu atžvilgiu. Tačiau caro priespaudos sąlygomis, kada, Maironio žodžiais, ,, ranka mus spaudžia geležinė, krūtinę apkala ledais“, įgyvendinti tai buvo neįmanoma – reikėjo turėti bent tokias elementarias teises, kaip teisė spausdinti lietuvių kalba knygas ir laikraščius, steigti mokyklas gimtąja kalba.
Nacionalinio išsivadavimo kovai turėjo reikšmės ne tik slegiančios dabarties vaizdavimas literatūroje ar programiniai ateities šūkiai, bet ir romantinis Lietuvos herojiškos praeities apdainavimas. Praeities kovų su kryžiuočiais motyvas, plačiai suskambėjęs daugelyje Maironio eilėraščių, taip pat atitiko ano meto reikalavimus: šie eiraščiai suvaidino pažangų vaidmenį lietuvių liaudies išsivadavimo kovoje, kėlė patriotines nuotaikas, tautinį pasididžiavimą bei sąmoningumą.
Romantinis Lietuvos garbingos praeities motyvas, dominuojąs ankstyvojoje Maironio kūryboje, yra išreikštas įvairiais aspektais. Kai kuriuose eilėraščiuose, pavyzdžiui, ,, Mišas ūžia“ , ,,Mano gimtinė“, ir kituose, apgailestaujama, kad nebėra praeities didvyrių. Šie jausmai poeto reiškiami ryškiais palyginimais bei metaforomis:
Miškas verkia didžiagirių:
Baisūs kirviai jas...
Šį darbą sudaro 4566 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!