Maironio lyrika ir satyra

2. A. Baranausko kūriniuose gamta nutildo kasdienius žmogaus rūpesčius, nerimą. Žmogus gamtoje patiria būties grožį ir pilnatvę. „Anykščių šilelyje“ miško šviesumas, gražumas siejamas su gyvybingumu. Šiame kūrinyje susipina miško ir tėvynės likimas. Ir miškas, ir tauta išgyveno didybės ir nuosmukio, klestėjimo ir nykimo laikus. Negandos, atrodo, tik sutvirtindavo broliškus ryšius. Pasakojimas palaiko įsitikinimą, kad prisikėlimo galios slypi tautoje, jos atmintyje ir kūryboje. Todėl giesmėje atgyjantis ir gyvybingai suošiantis miškas tampa ir tėvynės nemirtingumo metafora. Maironis taip pat debiutavo „baranauskiškos“ tematikos eilėraščiais. Dabartinį mišką Maironis, kaip ir Baranauskas, vaizduoja iškirstą ir merdintį, bet girios ryšys su žmogumi yra išlikęs, tačiau toks miško likimas verčia žmogų liūdėti. Jis tarsi verkia kartu su mišku dėl tokio tautos ir miško likimo.
2. Kalbantįjį stebina ir pyktį kursto tai, kad visuomenė pilna gyvenimo blogybių, kad žmonės už vieną gerą norą padarę nori tikisi Dangaus. Kad niekas nebenori „vargti už žemę mylėtą“, kad daugelis siekia tik naudos ir pinigų. Jis niekina žmones, kurie prarado svajonę, tikėjimą. Tokį satyrinį vertinimą lemia tai, jog Maironiui trukdė apkalbos bei intrigos, kurios žemino ir žeidė poetą: „Mačiau juodą nedėkingumą už mano darbus, griaužiaus.“ Visą gyvenimą ištikimai tarnavęs Katalikų bažnyčiai, jautėsi neįvertintas. Maironis jautėsi vis labiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!