Maironio konspektas

Jono Mačiulio kūrybos kelias prasidėjo 1885 m., kai jis Zvaliono slapyvardžiu „Aušroje“ išspausdino pirmąjį eilėraštį. Pirmas „Pavasario balsų“ leidimas išėjo 1895 m. Tilžėje. Vėliau Maironis išleido dar tris pataisytus ir papildytus leidimus (pirmajame buvo 45 eilėraščiai, ketvirtajame – 110), bet rinkinio pavadinimo nekeitė: poetui buvo svarbi pavasario balsų metafora, išreiškianti gyvenamojo meto ir jo paties kūrybos dvasią.
Tematika ir menine raiška su eilėraščiais glaudžiai susijusios Maironio poemos: „Tarp skausmų į garbę“ (1895), iš kurios vėliau išaugo „Jaunoji Lietuva“ (1907), „Raseinių Magdė“ (1909), „Mūsų vargai“ (1920). Trečiajame dešimtmetyje Maironis sukūrė istorinių dramų trilogiją „Kęstučio mirtis“, „Vytautas pas kryžiuočius", „Didysis Vytautas – karalius“.
Maironio kūrybinis kelias gana tolygus: jaunystėje atrastų temų, motyvų, vaizdinių klodas mažai keitėsi, buvo nuolat plečiamas ir turtinamas. Esminiai poetinio pasaulio bruožai išryškėjo per pirmus du kūrybos dešimtmečius, kai buvo parašyti žymiausi lyriniai kūriniai. Lyrika – meniniu požiūriu vertingiausia Maironio kūrybinio palikimo dalis.
Maironis. Tėvynės paveikslas. Lietuvių tautinio sąjūdžio idealus, tikėjimą tautos galiomis ryškiausiai išsakė Maironis. Maironio lyriniam subjektui rūpi tautos patirtis, sukaupta išmintis. Praeitis yra pati tvirčiausia atrama, padedanti gyventi dabartyje. O dabartis sunki ir vargana. Tai carizmo priespaudos metai. Geresnio gyvenimo viltis aktyvina žmogaus dvasines galias. Asmens vertę ypač atskleidžia tėvynės meilė. Oratorinis eilėraštis „Užtrauksme naują giesmę“ skamba kaip lietuvių tautinio atgimimo himnas. Kartu tai giesmė jaunystei, žmogaus aktyvumui. Tuo šis eilėraštis primena A. Mickevičiaus „Odę jaunystei“ ir V. Kudirkos „Labora!“ Kūrinyje kreipiamasi į „brolius“, „jaunimą“, „vyrus“ („Užtrauksim naują giesmę, broliai,? Kurią jaunimas tesupras!) ir į tėvynę („Numesk, tėvyne, rūbą seną,/ Kurį užvilko svetimi!“), skatinama priešintis carinei priespaudai. Eilėraštyje kviečiama pakeisti gyvenimą, veikti, kalbama „mūsų“ vardu. Minimi arklas, knyga ir lyra – tai tautinio sąjūdžio siekių ženklai. Pagrindinė mintis – reikia konkrečios veiklos. Tik tada nušvis kiti laikai. Apie tėvynę šiame ir kituose oratoriniuose eilėraščiuose kalbama pakiliai, džiaugsmingai, tokį toną sukuria vartojami retoriniai kreipiniai, sušukimai.
Praeitis Maironiui – tai, ką verta...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!