Maironio individualiosios lyrikos žmogus

Mums gerai žinomas iš vaikystės eilėraštis „Pavasaris“. Jame kuriama džiugi nuotaika, nes „saulė prašvito meiliai“, „iškilo į dangų aukštai vėversiai“, o vėjelis „bučiuoja, gaivina krūtinę“. Tokia įasmeninta pavasarinė džiugi gamta verčia lyrinį subjektą atsiverti tam džiaugsmui: pirmiausia jis savo krūtine pajunta lengvumą, gaivumą, o norą gyventi išreiškia retorinias sušukimais: „Taip giedra ir linksma! Tiek šviečia vilties!“ Žmogus patiria ekstazę, jam norisi mylėti ne vieną žmogų, o „apimti pasaulį,/ priglaust prie širdies,/ Su meile saldžiai pabučiuoti!“ Taigi šis eilėraštis vienas optimistiškiausių Maironio poezijoje. Jame lyrinis subjektas atviras gamtai, išgyvena džiaugsmą, atvirai išsako meilę, viltį, norą gyventi. Svarbiausia, kad jis trokšta meilės ne tik sau, bet ir pasauliui.
Tačiau kitoks lytinis subjektas atsiveria eilėraštyje „Vasaros naktys“. Jame piešiamas nakties vaizdas „Ramios, malonios vasaros naktys“. Lyrinis „aš“ – romantinis herojus, kurį slegia neišsipildžiusios svajonės „Kam gi nemigdot mano troškimų?/ Atilsiu liūdną širdį viliojat!“. Naudojama meninė priemonė antitezė, kuri supriešina ramios nakties vaizdą su audringa siela: „Vasaros naktys ramios, malonios“,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!