Maironio eilėraščiai

Maironis (Jonas Mačiulis) • 1862-1932m. Maironio tėviškė Pasandravyje, Raseinių raj. Svarbiausi kūriniai • eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“ (1895, 1905,1913,1920); • poemos „Jaunoji Lietuva“, „Raseinių Magdė“, „Mūsų vargai“; • istorinės dramos: „Kęstučio mirtis“, „Vytautas pas kryžiuočius“, „Didysis Vytautas-karalius“. Kada sukurti geriausi kūriniai? • Maironio kūryboje yra svarbiausias pirmasis dvidešimtmetis: • - tada poetas sukūrė beveik visus žymiausius kūrinius; • - išryškėjo esminiai jo poetinio pasaulio bruožai. • Kūrybinio kelio kulminacija-1905 m, kai pasirodė antrasis “Pavasario balsų” leidimas. • Vėliau Maironio lyrika prarado uždegančią pasipriešinimo jėgą, prigeso. • Maironio autografas. VII leidimo antraštinis puslapis Kontekstai ir tematika Istorinis kontekstas • XIX a. pab. – XX a. pr. buvo nepalankios sąlygos vystytis kultūrai ir literatūrai. Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje. Po 1863m. sukilimo uždrausta lietuviška spauda, uždraustos lietuviškos mokyklos, tačiau nelegaliai plinta laikraštis “Aušra”, būtent jame buvo išspausdintas pirmasis Maironio eilėraštis “Miškas ūžia”. Šis laikraštis formavo lietuvių savigarbą, tautinius jausmus, žadino patriotizmą. • Istorinis kontekstas formavo pagrindinę Maironio lyrikos temą – “Tėvynė yra toji ašis, aplink kurią sukasi visos kitos kūrybos temos” (Vanda Zaborskaitė). • Maironis suformulavo, kokia yra pagrindinė tautos būties problema XIXa. pab. Ir kokia turėtų būti jos ateitis. • Maironis sukūrė idealizuotos Lietuvos vaizdą ir aiškiai pasakė, kas gali vadintis lietuviu. • Maironis poetizuoja garbingą senovę, lietuvių kalbą ir liaudies kūrybą, gimtinės kraštovaizdį; • Rūpestis tėvyne skatina stoti į poeto pranašo, tautos šauklio poziciją. Patriotiniai eilėraščiai • “Kur bėga Šešupė” • “Milžinų kapai” • “Praeitis” • “Eina garsas” • “Trakų pilis” • “Miškas ūžia” • “Vilnius” • “Mano gimtinė” • “Oi, neverk, motušėle” • “Lietuva brangi” Biografinis kontekstas • Baigęs Kauno gimnaziją, Maironis buvo apsisprendęs studijuoti filologiją, išvažiavo į Kijevo universitetą. Bet po metų įstojo į Kauno kunigų seminariją. Į kunigus Maironį įšventino vyskupas Antanas Baranauskas. Maironis tapo aukštu katalikų dvasininku, ilgą laiką buvo pareigingas Kauno kunigų seminarijos rektorius, krikščionybė, katalikybė buvo jo pasaulėžiūros pamatas. Todėl, kai buvo atmesta jo kandidatūra į vyskupus, jautėsi užgautas, neįvertintas. Maironis poezijoje išreiškė religinio tikėjimo prasmę, taip pat apimė ir daugelį kitos dvasinės patirties dalykų: gamtos grožį, savitą lietuviškumą, kalbos, tėvynės, jos istorijos sampratą. Maironis yra jungiantis kūrėjas. • Maironis poezijoje išreiškė religinio tikėjimo prasmę, taip pat apimė ir daugelį kitos dvasinės patirties dalykų: gamtos grožį, savitą lietuviškumą, kalbos, tėvynės, jos istorijos sampratą. Maironis yra jungiantis kūrėjas. • “

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!