M. Katiliškis „Miškais ateina ruduo“ Tiliaus ir Agnės santykiai

Tiliaus ir Agnės santykiai Tilius ir Agnė: • Tilius ir Agnė — miško žmonių polis. • Tarp jų meilės stovi Monika. • Veikėjai glaudžasi vienas prie kito, trokša vienas kito, išalkę meilės. • Tilius ir Agnė jaučia seksualinį potraukį („Toks milžinas ir stiprus, jog kalnus galėjo versti, ir tačiau bejėgis, tvirtom rankom tegalįs apglėbti jos liemenį ir sugniaužęs laikyti rankas.“). Tilius: • Agnė – pirmoji tikra Tiliaus mylima moteris. Tikrosios meilės tarp jų nebuvo, tik didžiulis žavesys ir rūpestis. • Atrodo emociškai nutolęs nuo Agnės, jį žavi tik gaivališkos perspektyvos. • Knibžda mintys apie kitą gyvenimą ir kitą moterį. • Leidžiai nešamas geismo ir aistros, trokšta tik asmeninės laimės. • Tiliaus galvoje po neužmirštamos nakties su Agne sukasi keistos mintys: „Jis stebėjosi, kaip gali rastis kitų minčių galvoje tokiu metu, kai dar neatvėsęs kraujas, kai prakaito sūrumas tebegraužia kaktą ir dar nespėjo nubraukti bučinių perštėjimo. Jis nepajėgė susitelkti ir atgaivinti prarastos akimirkos.“ • Jaučia kaltę dėl neištikimybės. Agnė: • Jaučia džiaugsmo pilnatvę, pasitiki Tiliumi. • Pirmoji ir vienintelė vyro ir moters sueitis tik sustiprina jų meilės jausmą: „Ji alsavo, lyg būtų bėgusi ir skubėjusi. Ji nesuvokė, kad tai, kas darosi šiuo metu, teįvyksta vieną kartą gyvenime. Kad po to jau viskas eina savaime ir nebeatšaukiamai. O jei ir jautė ką, tai taip neaiškiai ir miglotai. Ji baigė praeiti paskutinę savo vaikystės valandą. Ji drebėjo visais sąnariais. Agnė mylėjo“. Ji iš vaikystės pasaulio, kuriame vis dar gyveno, įžengia į suaugusiųjų pasaulį – tampa moterimi. • Agnė baiminasi netekti Tiliaus: „— Tai gerai. Aš tai jau labai, labai tave, Tiliau. Nežinau, ką daryčiau be tavęs, — ir ji glaudėsi taip stipriai ir lenk÷ galvą ant jo krūtinės taip švelniai, kaip niekas prie jo nebuvo glaudęsis ir tokia kaitra bučiavęs“. Ji nujautė, jog Tilius yra geidžiamas kitos moters, ponios Doveikienės. • Agnė, suvokusi, kad praranda Tilių, svajoja apie susitaikymą su juo, prisimena kartu patirtus neišdildomus įspūdžius. Trokšta vėl būti šalia ir jausti jo artumą: „Jai rūpi vis dėlto klėtelė. Tilius galėtų ateiti kada nori, ir jie praplepėtų iki vidurnakčio, sau ant lovos susėdę. Och, ant tos lovos… Ant tos pačios. Kai daužėsi perkūnai ir žaibai akino, prasiverždami pro plyšius ir pro uždangstytą langelį. Tokios nakties jau niekad nebesulauks. Jai darėsi graudu, kažin kaip gūdžiai liūdna ir ilgu, prisiminus aną nuostabią naktį“. • Tiliaus meilę priima pasitikėdama, atsiverdama, su sunkiai slepiamu džiaugsmu. • Išgyvena patį svaigiausią metą – ji pirmąkart myli. • Tiliui pasitraukus padūkusi, drąsi mergaitė, besijuokianti Agnė tampa rami, susimąsčiusi, užsidaro savy („...be skundu, be priekaištų“). • Nekovoja dėl savo laimės, ji pasirenka kitą kelią – jau nesvaiginančios meilės, o blaivaus apskaičiavimo.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!