M. Katiliškis ,,Miškais ateina ruduo“. Erdvė ir laikas

M. Katiliškis ,,Miškais ateina ruduo“. Erdvė ir laikas

M. Katiliškis – XX a. per.- XX a. pab. lietuvių išeivijos rašytojas. Per romano ,,Miškais ateina ruduo‘‘ laiką ir erdvę atsiskleidžia veikėjų meilės istorija, bei kaimo ir gamtos keitimosi paralelė.

Romano erdvė – Virsnių kaimas, nuo pasaulio atskirtas tankių miškų ir pelkių: ,Tarpmiškio sodybos ir vienu žvilgsniu apžvelgiamos ir vienu apvedimu uždaros ankštame rate.“. Ten įsikūrusi Gužienės parduotuvė- viena iš pagrindinio kaimelio gyventojų susitikimo vieta, kartais virstanti į smuklę. Nors dažnai romane pabrėžiamas erdvės uždarumas, per kaimą kartą per dieną važiuojantis autobusas suartina jį su miesteliu. Šį erdvės uždarumą taip pat galima įžvelgti ir veikėjų charakteristikoje. Tiliaus ,,vaikystės pasaulį talpniai, sandariai iš visų pusių juosė miškų padūmavęs lankas‘‘. Moniką ištekėjusi už Doveikos patenka tarsi į narvą: ,,be sprangųų ir be vartų, taisuklingu landku apjuosusios žemės plotelš, <...> išeiti ji negalėjo‘‘. Vasara, Basiūliškių ūkyje, pasak Agnės galima numirti iš nuobodulio, kadangi labai uždara romano erdvė neleidžia išsiskleisti svajonėms, bei riboja veikėjų esmę.

Romano laikas – trunka tik puse metų: nuo pavasario pradžios iki rudens pradžios. Miško vaizdai gali būti suvokiami kaip romano kompozicinis ryšys. Metų laikų kaita, padeda atskleisti veikėjų charakterius. Atėjus pavasariui, baigėsi žiemą vykęs miško kirtimas, tad nors ir sujaukiamas miškąkirčių darbas, pavasaris atneša tam tikrą gamtos, bei žmonių atgimimą. Su tuo užsimezga meilės ryšys tarp Tiliaus ir Agnės, kai vaikinas apgina ją nuo valdininko Špico dėmesio. Vasarą ramų kaimo gyvenimą pakeičia pelkių sausinimo darbai, pagrindinių veikėjų jausmų drama. Ribų platinimas sumažina kaimo uždarumą, tvankumą, griovakasiai at neša savo ,,kultūrą‘‘: vyksta nuolatinės išgertuvės, muštynės. Ruduo – romano atomazga: ,,Tada užsidegė miškas‘‘. Tai tarsi kaimelio barjerų nugriovimas, kuris užtvėrė kaimiečius nuo atviro pasaulio, civilizacijos. Nors romano pavadinimas nusako laiką, nėra nupasakojamas rudens vaizdas, nors kiti metų laikai yra aprašomi: ,,Žemė džiūvo ir skeldėjo iki kraujo‘‘, ,,Vasara dainavo, brisdama į galą su paskutiniais javų vežimais, su žaliomis dobilų atolo pradalgėmis‘‘. Ruduo tampa veikėjų būsenų metafora: Agnė supratusi, jog Tiliaus nebesusigražins, pasikeičia, tampa ramesnė, nebe legvabūdiška, kokia buvo romano pradžioje ,,į jos akių mėlynumą įsisuko tamsūs ratai <...> Rudens nykuma tvenkėsi krūtinėn...“, Tilių ruduo ,,svaiginamai purtė ir užraugė nerimu‘‘.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!