Lotynų Amerika

LOTYNŲ AMERIKOS VALSTYBIŲ KŪRIMASIS – metropolijų politika stabdė ūkio pažangą, didino pavergtų tautų nepasitenkinimą. Todėl dažniau kildavo sukilimai. Svarbus Ispanijos ir Portugalijos kolonijų likimui buvo Napoleono karai. Napoleono kariuomenei užkariavus Pirėnų pusiasalį, kolonijų valdžia neteko metropolijų pagalbos, tada ir susidarė palankios sąlygos siekti nepriklausomybės.Vėliau jos beveik visos išsikovojo nepriklausomybę.
Iki 12-13 a. klajokliai actekai vertėsi medžiokle ir augalinio maisto rinkimu. Vėliau iš šiaurės, mitinės protevynės Actlano (Baltoji žemė), atkeliavo į vid. Meksiką ir čia apsigyveno. 1325 m. įkūrė Tenočtitlano (dabartinis Meksikas) miestą. Iki 1348 buvo pavaldūs kaimyniniams Culhuacano ir 1348-1427 Atzcapotzalco miestams-valstybėms. 1428 tapo nepriklausomi. Valdant Ickoatli (1428-1440) sudaryta 3 miestų-valstybių-Tenočtitlano, Texcoco bei Tlacopano (Tacubos) sąjunga tapo dominuojančia karine jėga vidurinėje Meksikoje. Ilgainiui įsivyravo Tenočtitlanas ir susidarė actekų valstybė. Valdovai Montesuma I (valdė 1440-1469), Ašajahatli (1469-1486), Ahuicotlė (1486-1503) nukariavo vid. ir pietų Meksiką. Actekų valstybė galingiausia buvo Montesumos II laikais (1502-1519). 1519m. jai priklausė 200000 km² teritorija su 5-6 mln. žm. Sostinė Tenočtitlanas buvo 13km², turėjo daugiau kaip 140000 gyv. Aukšč. valdžia priklausė valdovui, kuris formaliai buvo renkamas, tačiau faktiškai sostą paveldėdavo. Iš pavaldžių miestų-valstybių buvo imama duoklė. Actekai sukūrė savitą, vieną garsiausių Amerikos vergovinių civilizacijų. Jie vertėsi žemdirbyste, augino kukurūzus, ankštinius augalus, pomidorus, kakavą, tabaką, vilnamedžius. Turėjo dirbamųjų žemių drėkinimo ir sausinimo sistemas. Aukšta žemdirbystės kultūra buvo jų civilizacijos ekonominis pagrindas. Jie taip pat vertėsi amatais. Medžioklė buvo pagalbinis verslas. Daugiausia gyveno dideliuose namuose po 2-3 šeimas. Svarbiausias ginklas - lankas su strėlėmis. Actekai perėmė senųjų Meksikos gyventojų - toltekų, sapotekų ir kištekų tradicijas ir sukūrė turtingą kultūrą; gausi actekų tautosaka, menas. Vartojo piktografinį raštą su hieroglifų elementais. Mokėjo daryti žemėlapius, iš toltekų ir majų buvo perėmę kalendorių. Garsėjo astronomijos ir medicinos žiniomis. 1519-1521 actekus nukariavo ispanų konkistadorai.
Religija buvo politeistinė, sinkretinė. Pagr. actekų mitologijos motyvai (nuolatinė dviejų pradų - gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos - kova, cikliška visatos raida,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!