Šiaurės ir Centrinė Amerika

Šiaurės Ameriką sudaro Kanada, Jungtinės Valstijos ir Meksika, taip pat didžiausia pasaulio sala Grendlandija. Per askutinį ledynmetį žemynu nuslinko didžiulis ledynas, jis nubrūžino uolienas, pagilino įdubas, kuriose dabar Didieji ežerai, o derlingą dirvožemį nustūmė į vidurio lygumas. Nuo Aliskos iki Naujosios Meksikos eina žemyno nugarkaulis – Uoliniai kalnai. Rytuose yra Apalačai, nuo jų į rytus r pietus driekiasi pakrantės žemumos. Rytų Kanadoje nutįsęs Kanados skydas – senų sudūlėjusių uolienų plynaukštė, padengta plonu dirvožemio sluoksniu. Pietvakarinėje JAV dalyje prasideda dykumos, kurios eina iki pat Meksikos vidurio.
Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos užima beveik visą Šiaurės Ameriką. Į pietus nuo JAV yra Meksika ir septynios mažos Centrinės Amerikos šalys. Vakarine žemyno dalimi nuo Kanados iki Meksikos eina Uoliniai kalnai.
Žemyno rytuose apie 2000 km driekiasi Apalačų kalnai. Tai vieni seniausių Šiaurės Amerikos kalnų. Jų šlaitai nuolaidūs, viršūnės plokščios. Aukščiausia Apalačų viršūnė tesiekia 2000 m. Kalnuose gausu naudingųjų iškasenų. Slūgsančias paviršiuje išgauti patogu ir pigu. Gausūs akmens anglies ir geležies rūdos telkiniai praeityje paskatino atsirasti pramonę ir augti miestus. Apalačai dabar tapo milijonų amerikiečių poilsio vieta. Priekalnėse yra vienas ilgiausių urvų pasaulyje – Mamutų urvas.
Vakariniu žemyno pakraščių nutįsę Kordiljerų kalnai. Tai ilgiausia kalnų grandinė pasaulyje. Ji tęsiasi nuo Aliaskos iki Ugnies Žemės Pietų Amerikoje. Šiaurės Amerikoje Kordiljerus sudaro keli lygiagretūs kalnagūbriai. Ramiojo vandenyno pakrante driekiasi Pakrantės kalnagūbris. Rytinė Kordiljerų dalis giliai įsiterpia į žemyną ir vadinama Uoliniais kalnais. Plačiausiai kalnagūbriai išsišakoja vidurinėje dalyje. Čia juos skiria didelius plotus užimančios aukštai iškilusios vidinės plynaukštės: Didžiojo baseino, Kolorado ir t.t. Dėl didelių temperatūros svyravimų jos sparčiai dūla.
Didžioji Misisipė išteka Minesotoje ir neša savo vandenis į Meksikos įlanką. XX a. pradžioje iškirtus miškus ir išarus prerijas, upės baseine prasidėjo dirvožemio erozija. Kai į upę būdavo prinešama žemių, ji patvindavo. Miškų atsodinimas ir užtvankos padeda, bet labai smarkios liūtys vis tiek sukelia potvynius.
Misisipė – judriausia pasaulio upė. Laivybai tinka...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!