Referatai

Svarbiausi faktai apie Šiaurės Ameriką

10   (1 atsiliepimai)
Svarbiausi faktai apie Šiaurės Ameriką 1 puslapis
Svarbiausi faktai apie Šiaurės Ameriką 2 puslapis
Svarbiausi faktai apie Šiaurės Ameriką 3 puslapis
Svarbiausi faktai apie Šiaurės Ameriką 4 puslapis
Svarbiausi faktai apie Šiaurės Ameriką 5 puslapis
Svarbiausi faktai apie Šiaurės Ameriką 6 puslapis
Svarbiausi faktai apie Šiaurės Ameriką 7 puslapis
Svarbiausi faktai apie Šiaurės Ameriką 8 puslapis
Svarbiausi faktai apie Šiaurės Ameriką 9 puslapis
Svarbiausi faktai apie Šiaurės Ameriką 10 puslapis
Svarbiausi faktai apie Šiaurės Ameriką 11 puslapis
Svarbiausi faktai apie Šiaurės Ameriką 12 puslapis
Svarbiausi faktai apie Šiaurės Ameriką 13 puslapis
Svarbiausi faktai apie Šiaurės Ameriką 14 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Darbo tema
Apie.
Ištrauka

 Geografinė padėtis Šiaurės Amerika – antras pagal dydį žemynas, kuris yra vakarų pusrutulyje. Plotas 20,36 mln. km2, su salomis 24,25 mln. km2. Panamos sąsmauka jungiasi su Pietų Amerika. Siaura pietinė žemyno dalis dar vadinama Centrine Amerika. Šiaurėje krantus skalauja Arkties vandenynas, rytuose – Atlantas, vakaruose – Ramusis vandenynai. Šiaurės Ameriką sudaro Kanada, Jungtinės Valstijos ir Meksika, taip pat didžiausia pasaulio sa- la Grenlandija, priklausanti Danijai, bei keletas smulkių valstybių. Paviršius Paviršiaus didžiausias aukštis 6193 m (Makinlio kalnas), vidutinis 720 m (vakarinės dalies vidutinis aukštis 1700 m, rytinės 200-300 m). Vakaruose išilgai žemyno eina Kordiljerų kalnų sistema. Į rytus nuo jos paviršius žemėja, pereina į priekalniu – Didžiąsias lygumas. Į šiaurę nuo jų plyti Makenzio žemuma. Žemyno šiaurės rytuose yra Laurentijos plokščiakalnis, į pietus nuo jo – Centrinės lygumos. Jas rytuose juosia Apalačių kalnai. Pietryčiuose yra Atlanto pakrantės žemuma, pietuose – Meksikos įlankos pakrantės žemuma. Kanados Arktinio salyno rytų dalies ir Grenlandijos paviršius kalnuotas. Kalnynai. Pagrindiniai Šiaurės Amerikos kalnynai, snieguotom viršūnėm Uoliniai kalnai ir mišringieji Apalačiai, smarkiai skiroasi išvaizda. Tas skirtumas aiškintas jų amžiumi. Uoliniai kalnai, dar nesudūlėję. Apalačiai – vieni iš seniausių pasaulio kalnų, juos pamažu ardo vėjas, vanduo ir slenkantys ledai. Didžiosios lygumos. Kanados ir JAV viduriu driekiasi Didžiosios lygumos, dar vadinamos prerijomis. Šioje didžiulėje teritirijoje vasaros karštos, o žiemos šaltos ir gilios. Medžiai auga tik paupiais ir paežerėmis, bet kitados šis kraštas buvo apaugęs aukštomis žolėmis ir jame ga- nėsi milijonai bizonų. Dabar natūralių prerijų beveik neišlikę, jų vietoj ūkininkai augina kuku- rūzus ir kviečius. Didysis kanjonas. Didysis kanjonas formavosi milijonus netų : įsiskverbę per kietas uolienas, jį išgraužė Kolorado upė ir jos intakai. Kai kuriose vietose kanjonas yra 1,6 km gylio ir kerta 2000 mln. Metų senumo uolas. Kanjono sienose randamos fosilijos liudija permainingą jo istoriją. Š.Amerikos aukš- Aukštis Š.Amerikos aukš- Aukštis čiausios viršūnės čiausios viršūnės Makinlis 6193 Linkolno 4331 Loganas 6050 Šasta 4316 Orisaba 5700 Hamfris 4258 Šv. Elijo 5488 Tachumulkas 4217 Popokatepetlis 5452 Takana 4117 Istaksihuatlis 5286 Penja Nevada 4054 Blakbernas 5036 Vodingtono 4042 Bona 5004 Sanfordas 4939 Apalačių kalnai Kolima 4625 Vitnis 4418 Mičelis 2037 Elberto 4399 Vašingtono 1917 Reinyras 4392 Marsio 1628 Blankos 4363 Amkompagrės Pykas 4360 Greis Pykas 4351 Š. Paliseidas 4345 Vidaus vandenys Didžiausia upių sistema – Misisipė ir Misūris, didžiausia gėlo vandens santalka – Didieji ežerai: Aukštutinis ežeras, Huronas, Mičiganas, Eris, Ontarijas. Daugelio upių rėžimas nereguliarus, ypač kontinentinio klimato rajonuose. Reguliarų rėžimą turi Šv. Lauryno upė, tekanti Kanados pasieniu. Upių vidutinis metinis nuotėkis 8200 km3. 55% ploto priklauso Atlanto baseinui, 25% - Ramiojo vandenyno. Dauguma Atlanto baseino upių yra lyguminės. Ramiojo vandenyno baseino upės trumpos, sraunios, kai kurios teka kanjonais. Arkties vandenyno baseine daug ežerų, pelkių. Žemyno šiaurėje daug tektoninės ledyninės kilmės ežerų. Centrinėje Amerikoje yra tektoniniai Nikaragvos ir Managvos ežerai. Didžiąjame Baseine yra pleistoceno reliktinių ežerų, didžiausias – Didysis Druskos ežeras. Pakrančių žemumose yra lagūninių, Kordiljerose – vulkaninės kilmė ežerų. Ledynai: Bendras apledėjęs plotas >2mln. km2 ; 1,8 mln. km2 užima Grenlandijos ledyninis skydas. Š.Amerikos didž.upės ilgis (km) Š.Amerikos didž.ežerai plotas(tūkst.km2 Atlanto baseinas Aukštutinis 82,4 Huronas 59,6 Misisipė 6420 Mičiganas 57,8 Misūris 3727 Didysis Lokių 30,0 Arkanzas 2410 Didysis Vergų 28,6 Red Riveris 2050 Eris 25,7 Platas 1415 Vinipegas 24,3 Jeloustonas 1600 Ontarijas 19,5 Ohajas 1580 Nikaragvos 8,4 Tenesis 1450 Atabaska 7,9 Šv.Lauryno upė 3350 Elnių 6,3 Netilingas 5,8 Arkties baseinas Vinipegosis 5,4 Nipigonas 4,8 Makenzis 4250 Manitoba 4,7 Pys Riveris 1923 Didysis druskos 2,5 – 6,0 Atabaska 1231 Dūbontas 4,1 Lajardas 1215 Miškų 4,1 Nelsonas 2575 Melvilis 3,0 Čerčikis 1609 P. Indiano 2,6 Garis 2,5 Ramiojo vand.baseinas Beikeris 2,5 Amadjuakas 2,4 Jūkonas 3700 Volastonas 2,3 Koloradas 2740 Mistasinis 2,2 Kolumbija 2250 Iliamna 2,1 Sneikas 1670 Okičobis 1,8 Freizeris 1370 Čapala 1,6 Didieji ežerai. Didieji ežerai, sudarantys penktadalį pasaulio gėlo vandens atsargų, apkėtę Kanados ir JAV sieną. Tik Mičigano ežeras visas priklauso JAV. Ežerus jungia vandens keliai, iš jų išteka Šv. Lauryno upė, įtekanti į Atlanto vandenyną. Niagaros upėje, tekančioje per Erio ir Ontarijo ežerus, yra garsusis Niagaros krioklys. Misisipė. Didžioji Misisipė išteka Minesotoje ir neša savo vandenis į Meksikos įlanką. XX a. Pradžioje iškirtus miškus ir išarus prerijas, upės baseine prasidėjo dirvožemio erozija. Kai į upę būdavo prinešama žemių, ji patvindavo. Miškų atsodinimas ir užtvankos padeda, bet labai smarkios liūtys vis tiek sukelia potvynius. Šiaurės Amerika REFERATAS Parengė: Miglė Stulpinaitė 7d Kaunas, 2007 Žemėlapis Geografinės zonos Dirvožemiai ir augalija Šiaurės Amerikoje yra pasiskirstę zonomis. Grenlandijos ir Kanados Arktinio salyno šiaurėje yra arktinės dykumos. Salyno pietuose ir žemyno šiaurės pakrantėse – tundra, dirvožemiai pelkiniai ir tundriniai pelkiniai. 1/3 žemyno ploto užima miškų zona su velėniniais jauriniais ir rudaisiais dirvožemiais; taigos pazonyje auga juodosios ir baltosios eglės, amerikiniai maumedžiai, balzaminiai kėniai, Bankso pušys, vakaruose – sitkinės eglės, veimuti- nės pušys, pocūgės, didžiosios tujos, kanadinės cūgos; mišriųjų ir lapuočių miškų pazonyje – kle- vai, ąžuolai, uosiai, amerikinės liepos, pietvakariuose – kaštonai, bukai. Subtropinės juostos miškuose rudieji ir geltonieji dirvožemiai, vietomis raudonžemiai. Be lapus metančių medžių, auga visžaliai – tulpmedžiai, magnolijos, virgininiai kadagiai. Vidinius Šiaurės Amerikos plotus užima prerijos; dirvožemiai – juodžemiai, kaštoniniai dirvožemiai ir rudžemiai. D. Baseino sausuose kalnų rajonuose – pusdykumės ir dykumos; augalija auga ant pilkžemių. Siera Nevados kalnuose auga sekvojų, Uoliniuose – Engelmano eglių miškai. Sausuose Kalifornijos ir Meksikos plotuose auga tankūs visžalių medžių ir krūmų sąžalynai – čiaparalė, Meksikos, Centrinės Ameri- kos rytuose ir Vest Indijoje – tropiniai miškai. Meksikos kalnyne – sausos stepės, pusdykumės, kuriose auga kaktusai, jukos, agavos. Prerijos. Dauguma prerijų, kadaise dengusių Šiaurėa Amerikos vidurio vakarus, dabar yra dirbamos žemės. Šlapžemiai. Pietryčių ežerai, pelkės ir liūnai yra vadinami šlapžemiais. Čia auga visokių auga- lų, tarp jų vandeniniai hiacintai. Dykumos. Nepaisant sauso klimato, kaktusas yra vienas iš daugelio augalų, augančių Šiaurės Amerikos pietvakariuose. Storas kaktuso kamienas sukaupia vandenį, o spygliais jis atsigina nuo žvėrių, kad nesuėstų. Meksikoje yra šimtai įvairiausių kaktuso rūšių. Kalnai. Uoliniuose kalnuose auga visokiausi augalai. Daugiau kaip 137 0 m aukštyje pašlaičių pievas keičia kadagiai, o apie 2000 m aukštyje – pušys ir eglės. Aukščiau kaip 3200 m trumpo- mis vasaromis auga tik kalnų žolės ir smulkios gėlės. Šiaurės Amerikos miškai. Dideliuose spygliuočių miškuose šiaurėje vasaros būna trumpos, o žiemos ilgos ir žvarbiai šaltos. Gyvūnija Šiaurės Amerika įeina į 2 zoogeografines sritis ; Holarktinę ir Neotropinę. Tundrų zonos žinduo- liai: šiaurės elniai, baltieji lokiai, avijaučiai, baltieji kiškiai, lemingai, poliarinės lapės; uolėtuose krantuose būna paukščių turgus. Miškų zonoje gyvena briedžiai, elniai, bebrai, erniai, meškėnai, lapės, vilkai, kiaunės, voverės, skunkai, prerijose – antilopės, bizonai, kojotai, starai, žiurkės, kalnuose – grizliai, snieginiai avinai, pumos. Dykumose ir stepėse daug roplų.Meksikos pietuose ir Centrinėje Amerikoje yra beždžionių, vėžlių, upėse – aligatorių. Puma. Puma priklauso kačių šeimai. Ji dar vadinama kalnų liūtu. Pumos gyvena tankiuose miškuose arba atvirose pusdykumėse. Didelis patinas gali būti beveik 1,8 m ilgio ir sverti kone 100 kg. Pumos paprastai ieško grobio naktimis ir medžioja tiek žiurkes, tiek triušius, tiek suaugusius briedžius. Anksčiau žmonės medžiojo pumas, nes jos kartais užpuola naminius gy- vūnus. Baltoji pelėda. Tolimoje žemyno šiaurėje baltoji pelėda dienomis puola pelėnus, peles, lemin- gus, triušius, poliarinius kiškius, antis ir kitus paukščius. Baltųjų pelėdų patinai paprastai būna balti ar šiek tiek taškuoti, o patelės mažesnės ir rainesnės. Raudongalvis genys. Miškuose ieškodami vikšrų, vabalų ir panašių gyvūnų, geniai prakala medžių žievę. Savo kieta uodega kie remiasi į medžio kamieną, kai stuksena smailiu aštriu sna- pu. Amerikinė slanka. Šie paukščiai gyvena Šiaurės Amerikos miškuose. Ieškodamos vabalų ir vikšrų, slankos savo ilgais snapais kasinėja minkštą dirvą. Grobį jos randa pagal kvapą ir jaut- riais snapų galais. Dygliatriušis. Šiaurės Amerikos dygliatriušis minta spygliuočių medžių spygliais ir žieve. Vasarą jis daugiau laiko praleidžia ant žemės ėsdamas stiebus, gėles, sėklas ir vaisius. Dyglia- triušiai apsiginti ant nugaros turi ilgus dyglius. Nors jie panašūs į ežius, šie gyvūnai nėra gimi- niški. Klimatas Didesniojoje Šiaurės Amerikos dalyje yra oro masių vakarų pernaša, t.y. oras juda daugiausia iš vakarų į rytus, ir tik pietuose, tropinėje juostoje – iš šiaurės rytų į pietų vakarus. Virš vidinių Kordiljerų plynaukščių dažnai susidaro anticiklonai. Kadangi kalnagūbriai daugiausia ištįse dienovidinių kryptimi, šaltas arktinis oras nukeliauja toli į pietus, kartais iki Meksikos įlankos, o šiltas, drėgnas tropinis oras – į šiaurę ir ten sukelia lietų. Žiemą Ramiojo vandenyno pakran- tėse vyrauja šiltas oras su lietumis, kalnuose su sniegu; didesniojoje Aliaskos dalyje, Kordilje- rų vidinėse plynaukštėse ir kanados šiaurės vakaruose – šaltas sausas oras, žemyno centre ir ry- tuose nepastovus oras su šalčiais ir atodrėkiais, dažnai sninga. Šilta ir gana sausa tik pasatų veikiamuose tropiniuose Meksikos kalnyno pietuose ir Floridoje. Vasarą vakaruose pernaša silpnesnė. Oras iš Atlanto ir Meksikos įlankos atneša daug drėgmės į Šiaurės Amerikos centrą ir rytus. Vėsu vasarą būna šiaurėje ir šiaurės rytuose, nes veikia šaltosios srovės. Šalčiausios vietos – Grenlandija (centre šalčiausią mėnesį -460C, absoliutus minimumas -700C) ir Kanados šiaurė; šilčiausia – JAV pietvakariai. Kritulių daugiausia Aliaskos pietryčiuose, Kanados vakaruose, JAV šiaurėje. 200C, kritulių 1000-3000mm). Valstybės Kanada – valstybė Šiaurės Amerikoje. Ribojasi su JAV pietuose ir vakaruose, taip pat su At- lanto vandenynu rytuose, Ramiuoju vandenynu vakaruose bei Arkties vandenynu šiaurėje. Sos- tinė – Otava, didžiausias miestas – Torontas. Tai antra pagal dydį pasaulio valstybė, dydžiu nusileidžianti tik Rusijai. Dėl didelio šalies ploto joje didelė gamtinių zonų įvairovė. Arktinėse salose būdingi arkti- nių dykumų landšaftai su labai skurdžia augalija, toliau einant pietų link driekiasi tundrų ir miškatundrių tyrai. Kanados centrine dalimi tęsiasi plati taigos juosta. Pietvakarinėje dalyje au- ga mišrieji miškai. Centriniuose pietuose – prerijų stepės. Kanadoje dvi oficialios kalbos – prancūzų ir anglų. JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos – valstybė Šiaurės Amerikoje. JAV driekiasi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno, bei ribojasi su Kanada (šiaurėje) ir Meksika (pietuose). Didžiausias miestas – Niujorkas, sostinė – Vašingtonas. JAV yra viena didžiausių pasaulio valstybių (trečia pagal plotą), taigi ir šalies kraštovaizdis labai skirtingas – nuo vidutinio klimato miškų rytinėje pakrantėje, mangrovių miškų Floridoje iki Didžiųjų lygumų centrinėje dalyje, Uolėtuojų kalnų į vakarus nuo lygumų, dykumų ir vidutinio klimato pakrantės zonos kalnų vakaruose bei drėgnųjų miškų Ramiojo vandenyno pakrantėje. Didžiausi gėlo vandens telkiniai yra šalies rytinėje dalyje, besiribojančioje su Kanada. Tai Didžiųjų ežerų sistemą sudarantys, vienas su kitu susijungę penki ežerai – Aukštutinis, Mičiganas, huronas, Eris ir Ontarijas. Po JAV Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo trylika buvusių kolonijų tapo valstybėmis (valstijomis) pagal tuometinių Europos valstybių pavyzdį. Vėliau valstijų skaičius augo JAV plečiantis į vakarus, federacinei vyriausybei užkariaujant ir perkant naujas žemes bei esamoms valstijoms skylant. Šiuo metu JAV sudaro 50 valstijų. Valstijos paprastai skirstomos į mažesnius administracinius vienetus. Meksika – valstybė Šiaurės Amerikoje. Ribojasi su JAV šiaurėje, Gvatemala ir Belizu pietryčiuose, Ramiuoju vandenynu vakaruose, Kribų jūra bei Meksikos įlinka rytuose. Meksika yra didžiausia (pagal gyventojų skaičių) ispaniškai kalbanti valstybė. Didžiausias miestas, taip pat kaip ir sostinė – Meksikas. Meksikos vardas kilęs nuo jos sostinės, Meksiko miesto, kuris savo vardą paveldėjo iš anksčiau toje vietoje buvusio actekų miesto Mešiko-Tenočtitlano. „Meši“ – tai karo dievo Mešitlio vardo dalis, kuris susideda iš žodžių „metztli“ (mėnulis) ir „xictli“ (sūnus). Priesaga -ka reiškė „žmonės“, o priesaga -ko reiškia „šalį“, taigi „Mešiko“ – „Mešitlio šalis“. Trikampės formos valstybė pietrytinėje Šiaurės Amerikos dalyje tęsiasi daugiau nei 3000 km iš šiaurės rytų į pietvakarius. Centrinė šalies dalis – lyguma, kalnais rytuose ir vakaruose atskirta nuo žemumų, išsidėsčiusių palei vandenynus. Svarbiausieji Šiaurės Amerikos klimato rodikliai Klimato juosta. Vid. t-ra (0C) Krituliai Vieta šilčiau- šalčiau- (mm) per sio mėn. sio mėn. Metus Arktinė Godhaunas 8 -19 385 Batas 5 -28 112 Subarktinė Dilingamas 13 -9 663 Fort Smitas 16 -27 331 Hebronas 9 -21 481 Vid. platumų Prins Rūpertas 14 -2 2417 Vinipegas 19 -19 547 Bostonas 22 -2 1021 Subtropinė Vinemaka 21 -2 216 Kanzas Sitis 26 -2 941 Vašingtonas 25 1 1068 Tropinė La Pasas 28 17 172 Meksikas 17 12 765 Majamis 28 20 1410 Subekvatorinė Tapačula 27 25 2489 Turinys 1 – Titulinis 2 – Turinys 3 – Žemėlapis 4 – Geografinė padėtis 5 – Paviršius 6 – Geografinės zonos 7 – 8 Vidaus vandenys 9 – Gyvūnija 10 – 11 Klimatas 12 – Valstybės 13 – Naudoti informacijos šaltiniai Naudoti informacijos šaltiniai http://lt.wikipedia Amerika .org/wiki/%C5%A0iaur%C4%97s_ http://lt.wikipedia.org/wiki/Meksika http://lt.wikipedia.org/wiki/JAV http://lt.wikipedia.org/wiki/Kanada www.aspencountry.com „Lietuviškoji Tarybinė Enciklopedija‘‘ 1996 „Pasaulio Geografija‘‘ 2003 Yvonne Ayo „Žvilgsnis Į Pasaulį‘‘ 1999 „Vaikų Iliustruota Enciklopedija‘‘ 2001

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 2120 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Mokyklinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
14 psl., (2120 ž.)
Atnaujintas: 2024-03-25
Darbo duomenys
  • Regioninės geografijos referatas
  • 14 psl., (2120 ž.)
  • Word failas 372 KB
  • Lygis: Mokyklinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį referatą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt