Logistiniai kapitalo kaupimo modeliai

SantrumpŲ sĄrašas TPL – (total product of labor) – bendras darbo produktas; L – (labor) – darbas; K – kapitalas; APL – (average product of labor) – vidutinis darbo produktas; MPL – (marginal product of labor) – ribinis darbo produktas; ∆TPL – (change in total product) – bendrojo produkto pokytis; ∆L – (change in labor) – darbo pokytis; ∆K – naudojamo kapitalo apimties pokytis; MRTS – (marginal rate of technological substitution) - kapitalo pakeitimo darbu ribinė techninės substitucijos norma; cm. – centimetrai; doc. – docentas; dr. – daktaras; p./psl. – puslapis; pan. – panašiai; pvz. – pavyzdžiui; t.y. – tai yra; t.t. – taip toliau; vnt. – vienetas; Įvadas Daugelį amžių vyksta nenutrūkstama informacijos plėtra: iš pradžių tai buvo žinios, perduodamos vienų asmenų kitiems gestais, ženklais ar žodžiu, vėliau - dar ir raštu rankraščiais ar spaudiniais, dar vėliau - ir elektroninėmis ar kitomis masinio informavimo priemonėmis. Atsiradusios moderniosios informacinės technologijos pradėjo daryti žmogaus veiklą vis efektyvesnę ir rezultatyvesnę, kol pagaliau skaitmeninės komunikacijos sukūrė reikiamas prielaidas visuomenei transformuotis į globalią informacinę visuomenę. Nors informacijos apimtį, jos plitimo tempą sunku kiekybiškai įvertinti, vis dėlto tokie bandymai reguliariai atliekami. "Apskaičiuota, kad jau nuo pat XVI amžiaus išspausdintų knygų skaičius padvigubėja maždaug kas septyneri metai, stebėtinai panašiu greičiu augo ir XX amžiaus mokslinės-techninės lektūros, o nuo 8-ojo dešimtmečio - net ir verslo dokumentacijos apimtys", - Slamecko (1997) mintis cituoja Šaulauskas (2000).6590 Įdomu, kad 1494 m. italų matematikas Luca Pacioli, apibendrinęs savo pirmtakų šimtmečius kauptą patirtį, paskelbė kapitalo dvigubėjimo taisyklę (Schall Lawrence D., Haley Charles W., Schachter Barry, 1981), dar kartais vadinamą 72 taisykle. Šiek tiek pakoreguota ši taisyklė tebenaudojama iki šiol1. Pagal ją, metų skaičius n, per kuriuos padvigubėja kapitalas, apytikriai lygus 72, padalytiems iš p (p - metinės palūkanos, išreikštos procentiniu skaičiumi), t. y. n  72/p. Jei kapitalas padvigubėja per 7 metus, vadinasi, metinės palūkanos apytikriai turi būti lygios 10 procentų. Žinoma, kad dar senovės Romoje palūkanų norma buvo 8,333... procento. Ir dabar palūkanų normos, nepaisant laikinų svyravimų, dažnai esti labai artimos nuo seno nusistovėjusiems dydžiams. Taigi kapitalo augimo tempai gana artimi spausdintos mokslinės-techninės ar verslo informacijos plėtrai. Pagal kai kuriuos požymius, pavyzdžiui, augimo pobūdį ir tempus, kai kurie populiacijos kitimo grupei priklausantys reiškiniai dažnai yra labai panašūs ir gali būti veikiami tų pačių dėsningumų, galbūt net tų pačių priežasčių. Tai reiškia, kad jie gali būti tiriami pasitelkiant tuos pačius ar panašius matematinius modelius. Reikia sutelkti dėmesį į tokius reiškinius, kurių kitimas paremtas eksponentiniu ar iš jo išvestiniais dėsniais. Be to, vietoj sąvokos populiacija dažniausiai vartosime sąvoką produktas [1]. Tiriama problema – kaip galima būtų optimaliai pritaikyti logistinius kapitalo kaupimo modelius ir logistinį Cobb-Douglas modelį praktikoje – įmonių veikloje. Problemos ištyrimo lygis – šiuo metu logistiniai kapitalo kaupimo modeliai ir logistinis Cobb-Douglas modelis ir jo savybės nėra plačiai išvystyta ir išnagrinėta sritis. Apie logistinius kapitalo kaupimo modelius pagrindinę literatūrą yra aprašęs doc. S. Girdzijauskas. Darbo objektas – Gamybos funkcija, Cobb-Douglas gamybos funkcija, logistiniai kapitalo kaupimo modeliai, logistinis Cobb-Douglas modelis. Darbo tikslas – apžvelgti gamybos funkciją, išskirti Cobb-Douglas gamybos funkciją bei logistinius kapitalo kaupimo modelius bei išanalizuoti logistinį Cobb-Douglas modelį bei jo pritaikomumą. Siekiant užsibrėžto tikslo, yra sprendžiami tokie uždaviniai: • Apžvelgti gamybos funkciją ir jos savybes bei jas pritaikyti Cobb-Douglas funkcijoje; • Išanalizuoti logistinius kapitalo kaupimo modelius; • Pritaikyti šiuos modelius logistiniame Cobb-Douglas modelyje. • Ištirti šią logistinį Cobb-Douglas modelį bei jo parametrų kitimą; • Nubraižyti logistinio Cobb-Douglas modelio grafikus su skirtingomis parametrų reikšmėmis; • Suformuluoti išvadas, aptarti rezultatus, gautus siekiant darbo tikslo ir sprendžiant iškeltus uždavinius. Darbo loginės struktūros paaiškinimas. Darbą sudaro pradiniai puslapiai, įvadas, analitinis skyrius, siūlomo sprendimo skyrius, eksperimentinis skyrius, išvados ir baigiamieji puslapiai. Pirmoje dalyje analizuojama gamyba, gamybos funkcija, jos savybės, Cobb-Douglas gamybos funkcija ir logistiniai kapitalo kaupimo modeliai. Antroje dalyje apibrėžiamas siūlomas sprendimas –logistinis Cobb-Douglas modelis. Trečioje dalyje bus atliekamas logistinis Cobb-Douglas modelio tyrimas, braižomi grafikai. Išvadose bus išdėstomi gauti rezultatai, kurių buvo siekiama iškeliant darbo tikslą ir apibrėžiant darbo uždavinius. Baigiamuosius puslapius sudaro literatūra ir priedai. Svarbiausia naudota literatūra. Rašant darbą buvo naudota 10 literatūros šaltinių, iš kurių 6 knygos, 2 internetiniai puslapiai ir 2 moksliniai straipsniai (publikuoti internete). Iš naudotų šaltinių 8 yra lietuvių ir 2 anglų kalba. Tyrimo metodai: Darbe naudoti įvairūs tyrimo metodai kurie toliau aprašyti ir paaiškinta jų paskirtis. • Visuotinio atpažinimo metodas – temos parinkimui, tikslo ir uždavinių iškėlimui ir informacijos rinkimui. • Pokalbio metodas – gilinant ir patikslinant gautą informaciją bei renkantis temą. • Mokslinės literatūros analizė – informacijos šaltinių analizavimui. • Analizės metodas – analitiniame skyriuje suskaidant analizuojamą informaciją į sudėtines dalis; • Dedukcija – pereinant nuo gamybos funkcijos iki Cobb-Douglas funkcijos ir nuo jos iki logistinių kapitalo kaupimo modelių bei logistinio Cobb-Douglas modelio. • Palyginimas – lyginant gamybos funkcijų savybes bei grafikus; • Dokumentų analizės metodas – renkant pirminius duomenis. • Sintezės metodas – atskirų objekto elementų jungimas į vieną visumą. • Alternatyvų metodas – lyginant funkcijos grafikus. • Apibendrinimo metodas – bendrų savybių ir požymių nusakymui. • Priežastingumo analizė – atskleidžiant priežastinius ryšius tarp gamybos funkcijų logistinių kapitalo kaupimo modelių ir logistinio Cobb-Douglas modelio. • Indukcija – darant skyrių ir bendras išvadas); Rezultatai: Darbe bus išnagrinėta gamybos funkcija, Cobb-Douglas gamybos funkcija, logistiniai kapitalo kaupimo modeliai ir jų pritaikymas logistiniame Cobb-Douglas modelyje. Šis modelis bus tiriamas ir braižomi grafikai priklausomai nuo parametrų, bei aiškinama jų įtaka ir daromos išvados. Bus pateikiami tiek teoriniai, tiek praktiniai rezultatai bei jų reikšmė. Darbo struktūra ir apimtis. Darbą sudaro lentelių, paveikslų santrumpų sąrašai, įvadas, 2 darbo dalys, išvados, literatūros sąrašas ir priedai. Pagrindinės darbo medžiagos apimtis nuo įvado iki priedų yra 35 lapai, įskaitant 4 lenteles, 9 paveikslus ir 45 formules. Darbe yra 3 priedai. 1. ANALITINIS SKYRIUS Analitiniame skyriuje pateikiama naudojama literatūra, visapusiškai apibūdinamas tyrimo objektas, išskiriamos pagrindinės sąvokos, apibrėžiama tyrimo sritis, apžvelgiamos pripažintos teorijos. Skyriuje apibūdinama gamyba, jos veiksniai, funkcija bei išskirta Cobb-Douglas gamybos funkcija ir jos savybės. Toliau aprašoma logistinis Cobb-Douglas modelis ir jo savybės. 1.1. Literatūros apžvalga Šiame poskyryje pateikti pagrindinių šaltinių aprašymai, kurie išdėstyti dviejose lentelės, iš kurių pirmoji skirta internetinių šaltinių apžvalgai, o antroji – knygų bei straipsnių aprašymui. 1 lentelė Internetinių šaltinių apžvalga Autorius Pavadinimas Adresas About.com Definition of Cobb-Douglas Production Function http://economics.about.com/cs/economicsglossary/g/cobb_douglas.htm The School Of Cooperative Individualism The Cobb-Douglas Production Function http://www.cooperativeindividualism.org/landtheory_cobb_production_function.htm Wikipedis Production theory basics http://en.wikipedia.org/wiki/Production_theory_basics Economy Professor Cobb-Douglas production function http://www.economyprofessor.com/economictheories/cobb-douglas-production-function.php R. Simutis Gamybos funkcija Ekonominių procesų modeliavimas ir prognozavimas. Paskaitų medžiaga (2005). S. Girdzijauskas Logistiniai (ribiniai) kapitalo kaupomo modeliai. http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/inf-mok/23/str11.html Makroekonomika Augimas http://neris.mii.lt/~ekonomika/Makro/PPT/6sk_Augimas.ppt#340,4,Gamybos funkcija. Paskaitų medžiaga Valstybės finansai ir augimas Augimo procesas http://finansai.tripod.com/P6.htm Macroeconomics site The Cobb-Douglas production function http://www.fgn.unisg.ch/eurmacro/Tutor/cobb-douglas.html Jan Luiten van Zanden. International Institute of Social History/University of Utrecht Cobb-Douglas in pre-modern Europe http://www.iisg.nl/research/jvz-cobbdouglas.pdf Dr. William King Allocation of Labor Between Two Fields http://william-king.www.drexel.edu/top/Prin/txt/MPCh/MPex1.html Valentino Piana. Economics Web Institute The Production Function Of Students' Grades http://www.economicswebinstitute.org/essays/prodfunction.htm R. Sandilands The Cobb-Douglas Production Function http://www.cooperativeindividualism.org/landtheory_cobb_production_function.html Dinh Xuan Tung, S. Rasmussen Production function analysis for smallholder semi-subsistence and semi-commercial poultry production systems in three agro-ecological regions in Northern provinces of Vietnam http://www.cipav.org.co/lrrd/lrrd17/6/tung17069.htm California Institute Of Technology On the Cobb–Douglas Production Function http://www.hss.caltech.edu/~kcb/Notes/CobbDouglas.pdf The University of Texas at Dallas The production function approach http://www.utdallas.edu/~plewin/production.html D. A. Ackerberg, K. Caves, ir G. Frazer Structural Identification of Production Functions http://www.colorado.edu/Economics/seminars/ackerberg.pdf Harry Hillman Chartrand Production Function http://www.culturaleconomics.atfreeweb.com/Disertation/9.0%20Production%20Function.htm Iain Fraser The Cobb-Douglas Production Function: An Antipodean Defence? http://www.econ.iastate.edu/tesfatsi/ProductionCobbDouglasFct.EmpValid.Fraser.pdf Šaltinis: sukurta autorės 2 lentelė Knygų, straipsnių bibliografinis aprašymas Autorius Antraštė Skelbimo duomenys Apimtis Girdzijauskas, Stasys Draudimas : kiekybinė finansinė analizė / Stasys Girdzijauskas ; Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas Kaunas : Naujasis lankas, 2002 (Kaunas : Morkūnas ir Ko) 102, [1] p. ; 21 cm Girdzijauskas, Stasys Logistinė kapitalo valdymo teorija: Determinuotieji metodai / Stasys Girdzijauskas Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2006 (Vilnius : Spauda) 232, [1] p. Girdzijauskas, Stasys Finansinė analizė : kiekybiniai metodai : [vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams] / Stasys Girdzijauskas Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2005 (Vilnius : Spauda) 356, [1] p. : iliustr. ; 22 cm Gargasas, Audrius Logistinių procesų efektyvumo vertinimas gamybinėse įmonėse : daktaro disertacijos santrauka : socialiniai mokslai, ekonomika (04 S) / Audrius Gargasas ; Lietuvos žemės ūkio universitetas Akademija (Kauno raj.) : LŽŪU Leidyb. centras, 2000 (Akademija (Kauno raj.) : LŽŪU LC) 28, [1] p. ; 21 cm Tamašauskienė, Zita Gamyba ir kaštai : [mokymo priemonė] / Zita Tamašauskienė ; Šiaulių universitetas Šiauliai : ŠU l-kla, 2002 (Šiauliai : UAB "Šiaulių knygrišykla") 57, [1] p. : iliustr. ; 21 cm Martinkus, Bronislovas; Sakalas, Algimantas; Savanevičienė Asta Darbo išteklių ekonomika ir valdymas : vadovėlis / Bronislovas Martinkus, Algimantas Sakalas, Asta Savanevičienė ; Kauno technologijos universitetas Kaunas : Technologija, 2003 (Kaunas : KTU sp.) 221 p. : schem. ; 21 cm Vytautas Snieška ... Mikroekonomika : vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams / [Vytautas Snieška ... [et al.]] Kaunas : Technologija, 2003 V. Snieška, I. Ambrasienė, D. Bernatonytė, M. Dapkus, A. Juozapavičienė, A. Markauskienė, V. Navickas, V. Pukelienė, A. Slavinskienė, G. Startienė, J. Urbonas Mikroekonomika : Vadovėlių leidybos komisijos rekomenduotas vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams / [Vytautas Snieška, Inelija Ambrasienė, Dalia Bernatonytė, Mindaugas Dapkus, Aldona Juozapavičienė, Aldona Markauskienė, Valentinas Navickas, Violeta Pukelienė, Aniceta Slavinskienė, Gražina Startienė, Julius Urbonas] ; Kauno technologijos universitetas Kaunas : Technologija, 2005 (Vilnius : Standartų sp.) 293, [1] p. : iliustr. ; 22 cm V. Snieška, I. Ambrasienė, D. Bernatonytė, M. Dapkus, A. Juozapavičienė, A. Markauskienė, V. Navickas, V. Pukelienė, A. Slavinskienė, G. Startienė, J. Urbonas Mikroekonomika : Vadovėlių leidybos komisijos rekomenduotas vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams / Vytautas Snieška , inelija Ambrasienė , Dalia Bernatonytė , Mindaugas Dapkus , Aldona Juozapavičienė , Aldona Markauskienė , Valentinas Navickas , Violeta Pukelienė Aniceta Slavinskienė , Gražina Startienė , Julius Urbonas ; Kauno technologijos universitetas Kaunas : Technologija, 2006 (Kaunas : Technologija) 293,[1] p. : iliustr. Jones, Charles I. (Charles Irving) The shape of production function and the direction of technical change [electronic resource] / Charles I. Jones. Cambridge, MA : National Bureau of Economic Research, c2004. http://papers.nber.org/papers/W10457 Book (Print, Microform, Electronic, etc.) Soloaga, Isidro The treatment of non-essential inputs in a Cobb-Douglas technology [electronic resource] : an application to Mexican rural household level data / Isidro Soloaga. Washington, DC : World Bank, Development Research Group, Trade, [2000] Book (Print, Microform, Electronic, etc.) Šaltinis: sukurta autorės 1.2 Gamybos esmė Žmogus stengiasi patenkinti įvairius savo norus. Šie žmogaus suvokti norai vadinami poreikiais. Poreikiai gali būti klasifikuojami pagal įvairius kriterijus. Paprasčiausia būtų poreikius suskirstysi į gyvenimiškai būtinus ir gyvenimiškai nebūtinus. Poreikiai, kuriuos reikia patenkinti, norint išgyventi, vadinami egzistavimo poreikiai. Tai (maisto, drabužių, gyvenamojo būsto poreikiai. Kai patenkinami egzistavimo poreikiai, kyla nauji norai, vadinami prabangos poreikiai. Riba tarp egzistavimo ir prabangos poreikių yra santykinė. Ji priklauso nuo gyvenimo lygio, kultūros, profesijos, visuomeninės padėties ir t.t. Be materialinių (kūno), išskirtini ir nematerialiniai (dvasiniai) poreikiai. Jie vadinami kultūriniais, socialiniais poreikiais. Visa, kas tiesiogiai ar ne tiesiogiai tenkina poreikius, nepriklausomai nuo jų pobūdžio, ekonomikos moksle vadinama prekėmis. Prekėms nepriskirtini neriboto kiekio daiktai – oras, saulės šviesa ir kt. Prekės, kurių yra mažiau, palyginti su poreikiais, vadinamos riboto kiekio prekėmis. Tokių prekių yra dauguma, nes žmogaus poreikiai praktiškai yra neriboti: vystantis visuomenei poreikiai keičiasi – patenkinti poreikiai sąlygoja naujų atsiradimą. Norėdamas patenkinti savo poreikius, žmogus turi dirbti. Veikla, nukreipta į masės nepakankamumo sumažinimą, vadinama gamyba. Čia gamyba suprantama plačiąja prasme, kaip įvairiarūšė veikla, skiriant techninę, ekonominę ir socialinę gamybą. Techninė gamyba – tai prekių gamyba žmogaus darbu, įrankiais ir įrengimais. Ekonominis gamybos procesas apima prekybos, banko, draudimo bei transporto aptarnavimus. Socialinė gamyba apima mokslo, mokymo, sveikatos apsaugos sferą. Galima išskirti tris gamybos subjektus. Tai įmonė, privatus namų ūkis ir valstybė. Įmonė nustato gamybos pobūdį bei apimtis. Privačiame namų ūkyje nustatomas vartojimas: rūšys ir apimtys. Valstybė – reguliuoja visuomeninio pobūdžio prekių gamybą bei tam tikrais teisiniai aktais reglamentuoja kitų dviejų gamybos subjektų tarpusavio sąveiką. Šių trijų gamybos subjektų ryšys pateiktas 1 paveiksle [2]. Šaltinis: MARTINKUS, B. (2003) Darbo išteklių ekonomika ir valdymas, p. 31. 1 pav. Gamybos subjektų sąveika Kaip matyti, kad visi gamybos subjektai yra žmonės – pavieniai arba susijungę į tam tikras organizacines struktūras, tačiau atliekantys skirtingas ekonomines funkcijas: gaminimą, vartojimą, procesų reguliavimą. Taigi žmogaus veikla yra vienas iš pagrindinių gamybos veiksnių, tačiau vien tik to nepakanka, kad gamyba vyktų [2]. 1.3. Gamybos funkcija Gamybos funkcija rodo maksimalią produkcijos gamybos apimtį, kurią įmonė gali pagaminti su tam tikru išteklių kiekiu. Tai galima išreikšti šia funkcija: Q = f (I1, I2....In) , (1.3.1) čia: Q – produkto apimtis; I1, I2....In – gamybos išteklių panaudotas kiekis tam produktui pagaminti. Gamybos ištekliai tam pačiam produkcijos kiekiui pagaminti gali būti jungiami daugeliu skirtingų būdų. Veiksmingiausiais būdas yra toks, kuriam reikia mažiausiai išteklių. Tačiau labiausiai domina išteklių produkcijos santykis ir vertinė išraiška, pigiausias tam tikros produkcijos pagaminimo būdas. Norėdami nustatyti tam tikros produkcijos gamybos išlaidas, turime žinoti išlaidų kiekį, kainą. Išlaidų funkciją galima apskaičiuoti: Q = f (K1I1, K2I2………KnIn) , (1.3.2) čia: K1I1, K2I2………KnIn – panaudotų išteklių kainos, kurias įmonė turi sumokėti, kad gautų šiuos ištekliu ir tai priklausys nuo paklausos ir pasiūlos sąveikos išteklių rinkoje. Kiekviena įmonė, firma ieško techniškai ir ekonomiškai efektyvių gamybos metodų. Keičiantis gamybos metodui keičiasi ir įmonės gaminamos produkcijos visuma, o keičiantis gamybos išteklių kainoms keičiasi ir gamybos išlaidos. Todėl įmonė turi efektyviai spręsti, kaip ir kada keisti esamą gamybos metodą, kad gamyba išliktų efektyvi [2]. 1.3.1. Gamybos veiksniai Norint pagaminti naujų prekių, reikalinga planinga žmogaus veikla – darbas, kuriuo jis galėtų keisti gamtos teikiamas dovanas. Taigi žmogus tik darbu sukuria materialines vertybes savo poreikiams tenkinti, naudodamas gamtoje esančias medžiagas. Todėl gamtiniai ištekliai ir sudaro antrą pagrindinį gamybos veiksnį. Tačiau tai galima padaryti, turint gamybos priemonių (pastatų, įrengimų, įrankių, prietaisų ir kt.) , kurios yra naudojamos gamybos procese ir vadinamos – kapitalu. Taigi bet kurio produkto gamyboje svarbūs trys pagrindiniai veiksniai: darbas, gamtiniai ištekliai ir kapitalas. Priklausomai nuo gamybos pobūdžio ir masto skiriasi jos veiksnių įtakingumas. Paanalizavę visus veiksnius galime suskirstyti į tris pagrindines veiksnių grupes, ekonomistų vadinamas gamybos veiksniais arba ekonominiais ištekliais: gamtinius išteklius arba žemę; darbą arba darbo jėgą; kapitalą arba gamybos priemones. Įmonės, firmos pasirenka tokį ekonomių išteklių derinį, kuris tai leidžia padaryti, patiriant mažiausias sąnaudas. Paskutinių metu dažnai akcentuojamas ir dar vienas – ketvirtas – gamybos veiksnys – kvalifikacija [2]. 1.3.2. Gamybos veiksnys - žemė Kada kalbama apie žemę, ją reikia suprasti kaip gamybos veiksnį – gamtinius išteklius. Žemė yra natūralus gamtos veiksnys, duotas gamtos ir pati savaime nėra žmogaus veiklos rezultatas. Žemė gamybos procese gali dalyvauti trimis aspektais. 1. Žemė kaip naudojimosi veiksnys. Vykdančią funkciją, nuolat naudojama, ją regeneruojant, pvz., miškų ūkyje, žemės ūkyje. 2. Žemė kaip gyvasis veiksnys. Šiuo atveju žemė atlieka žaliavų davėjo funkciją ir šiuo atveju negali būti regeneruojama, pvz., kalnakasyba. 3. Žemė kaip radimosi vietos veiksnys. Čia žemė išnaudojama kaip gamybos radimosi vieta. Ji gali būti skiriama laisva ir apribota radimosi vieta, kai gamyba gali būti vykdoma tik tam tikrose klimatinėse ar tam tikras savybes turinčiose žemės. Ypač tai pasakytina apie žemės ūkį bei gamybinę pramonę. Bet kurios rūšies gamtiniai ištekliai yra gamybos pagrindas, nes pati gamyba yra ne kas kita, kaip gamtos teikiamų turtų pritaikymas visuomenės poreikiams. Tokių gamtinių išteklių mums teikia žemė arba dirva. Dirvos teikiamos medžiagos yra dvejopos: atsinaujinančios nors ir sunaudotos, o kitos – nebeatsinaujinančios. Peržengus tam tikrą ribą gamta pradeda nykti, ir išgauti iš jos turtus darosi vis kebliau ir brangiau. Vėliau gali atsitikti, kad tokios darbo ir pinigų išlaidos duos mažėjantį rezultatą. Mažėjantis žemės derlingumas – tai tokia ekonominė situacija, kai, esant tam tikram darbo ir kapitalo kiekiui, kiekvieno papildomo žemės sklypo įtraukimas į gamybą duoda vis mažesnį derliaus prieaugį. Tai atsitinka dėl to, kad naudojamos vis mažesnio derlingumo žemės, kurių įdirbimui reikia didesnių sąnaudų. Mažėjančio rezultatyvumo dėsnio esmė ta, kad, pridėjus daugiau kintamųjų sąnaudų prie pastoviųjų sąnaudų, išeiga iš pradžių didėja, tačiau šį procesą tęsiant, pasiekiamas toks taškas, kai iš sąnaudų vieneto išeiga ima mažėti. Šis dėsnis galioja ne tik gamtiniams ištekliams, bet ir darbui bei kapitalui. Nuo gamtinių išteklių priklauso šalies ekonominė plėtra, t.y. gamyba. Esant pakankamiems ištekliams, sparčiau plėtojasi gamyba, nes nereikia papildomų lėšų jiems įsigyti. Žemė ypatingoms reikšmės turi ir kaip gamybos vieta. Vietovė yra patogi pirmiausia tada, kai arti yra gamybai reikalingų žaliavų ir medžiagų, netoli rinka ir kt. [2]. 1.3.3. Gamybos veiksnys – kapitalas Kapitalas – tai lėšos, naudojamos įmonės fondams ir jos veiklai finansuoti. Kapitalas kartu su darbu yra vienas svarbiausių gamybos veiksnių. Nuo jo priklauso gamybos aprūpinimas gamybos priemonėmis, žaliavomis, medžiagomis ir kt. Neturint gamybos priemonių, neįmanomas gamybos procesas. Galima išskirti daiktinį, piniginį ir socialinį kapitalą. Daiktinis kapitalas – tai įdėtas į pagrindinius fondus (pagrindinis kapitalas) ir į apyvartines lėšas (apyvartinis kapitalas). Nuo investicijų į pagrindinius fondus priklauso gamybos techninis lygis, efektyvumas, gaminamų gaminių ar teikiamų paslaugų kokybė ir kt. Kapitalas, kuris vadinamas apyvartiniu, turi būti realizuotas arba daugeliu atvejų artimiausioje ateityje paverčiamas pinigais. Jei įmonės gamybinės veiklos ciklas yra ilgesnis negu metai, tada apyvartinėmis lėšomis vadinamas kapitalas, kuris paverčiamas pinigais per vieną apyvartos ciklą. Apyvartines lėšas sudaro grynieji pinigai, vertybiniai popieriai, debitoriniai įsiskolinimai, atsargos, būsimos išlaidos. Piniginis kapitalas – tai finansavimo lėšos daiktinio kapitalo formavimui, t.y. pirmoji daiktinio kapitalo formavimo pakopa - grynieji pinigai, akcijos, vertybiniai popieriai. Socialinis kapitalas – žmonių socialiniams poreikiams tenkinti skirta lėšų visuma (pvz., mokyklos, ligoninėms išlaikyti ir pan.). Šiuolaikiniai ekonomistai vis plačiau pradeda kalbėti apie „žmogiškąjį kapitalą“, kuris labai artimai susijęs su darbo jėgos ir verslumo veiksniais. Šis kapitalas turi dvi savybes, būdingas fiziniam kapitalui, būtent: 1) reikalauja laukti visą mokymosi laikotarpį, kol besimokantis negamina prekių ir paslaugų; 2) vėliau padidėja gamybinis jo pajėgumas, nes labiau išsilavinęs darbuotojas gamina daugiau ir kokybiškiau negu mažiau kvalifikuotas. Žmogiškasis kapitalas sąlygoja tai, kad kiekvienas darbuotojas skiriasi savo produktyvumu. Darbo kokybė priklauso nuo žmogaus įgyto išsilavinimo, kvalifikacijos ir patyrimo. Kapitalo, kaip gamybos veiksnio, efektyvumas gamyboje priklauso nuo jo investavimo tikslingumo ir pagrįstumo. Investicijos – tai piniginio kapitalo pavertimas į daiktinį kapitalą. Jas galima skirstyti į pagrindines ir į investicijas į atsargą. Pagrindinės investicijos – tai investicijos į pagrindinius fondus, o į atsargas – apyvartinės lėšos. Pagrindinės investicijos skirstomos į naujas ir pakečiančias. Investicijos į gamybą leidžia pagaminti daugiau prekių, suteikti paslaugų ir kelti žmonių gerovę, padidina socialines garantijas. Tai investicijos yra ekonomikos augimo indikatorius [2]. 1.3.4. Gamybos veiksnys – darbas Darbas yra pirmoji ir svarbiausioji žmonijos egzistavimo ir tobulėjimo sąlyga. Nei gamybos veiksnys nei kapitalas, nei žemė be darbo yra neveiksmingi. Darbas gali būti klasifikuojamas pagal įvairius kriterijus: a) pagal poreikį: fizinis, protinis, kūrybinis; b) pagal išsilavinimo lygį: nekvalifikuotas, kvalifikuotas, aukštos kvalifikacijos; c) pagal hierarchiją: vadovaujantis, vykdomasis; d) pagal teisinę būklę: savarankiškas, nesavarankiškas ir t.t. Visuomeniniu požiūriu darbas yra sąmoninga fizinė arba protinė veikla, kai dirbantysis siekia tiesiogiai ar netiesiogiai patenkina savo poreikius. Darbo specifiką šiuo požiūri galima nusakyti keturiais aspektais. 1. Darbo kognityvus aspektas – nors poreikiai ir galimybės dėl darbo objektų, darbo priemonių ir paties žmogaus išsivystymo lygio skyrėsi, visais istoriniais laikotarpiais žmogaus darbo tikslas buvo tenkinti savo poreikius. Kad galėtų patenkinti poreikius, žmogus turi turėti tam tikrų sugebėjimų, žinių, kvalifikaciją, įgalinančią atlikti jį reikiamą darbą. 2. Darbo voliuntaristinis aspektas – viena pagrindinių komponenčių, reguliuojančių žmogaus elgseną, yra valia, kadangi būtent ji lemia vidinę žmogaus motyvaciją. Motyvas gali būti veikla, kaip saviraiškos galimybė, žmogų gali motyvuoti jo pagamintas produktas arba darbo sąlygos: atlyginimas už darbą, darbo aplinka ir t.t. 3. Darbo emocinis aspektas – dar šio amžiaus pradžioje Levinas įvardijo du kardinaliai skirtingus požiūris į darbą. Tai darbas, susijęs su dideliu fiziniu apkrovimu, įtampa ir traktuojamas kaip našta, bei darbas, organizuojamas taip, kad teiktų darbuotojui malonumą. Taigi darbą šioje ekstremumų ekstremumų tiesėje galima apibūdinti kaip kūrybinį procesą, kuriame neišvengiamai susiduriama su nuovargiu, monotonija, fiziologiniu ir psichologiniu apkrovimu, nesaugumo jausmu, konfliktais. Vis šie darbo proceso veiksniai labai glaudžiai susiję su žmogaus emocijomis ir suteikia darbui emocinį pobūdį. 4. Darbo socialinis aspektas – žmogaus sugebėjimai, galimybės, valia, emocijos yra individualaus pobūdžio, tačiau negalima pamiršti, kad darbas kaip tikslinga veikla visada susijęs su socialine aplinka. Būtent socialinis darbo pobūdis, pasireiškiantis darbo santykiais tarp atskirų individų, įgalina patenkinti pastaruosius savo socialinius poreikius. Visuomeninis darbo apibrėžimas paaiškina darbo specifiką, atsižvelgiant į pagrindinį gamybos veiksnį - žmogų – darbo jėgą. Tačiau darbo procesas neįmanomas be darbo priemonių ir darbo objekto. Todėl negalima atmesti ir kitų darbo sampratų. O kalbant apie darbo proceso analizę, reikia turėti galvoje, kad darbo procesas yra sudėtingas ekonominis – socialinis reiškinys [2]. 1.3.5. Izokvantos (vienodi kiekiai) Gamybos funkciją galima pavaizduoti grafiškai, kapitalą atidedant vertikalioje ašyje, o darbą – horizontalioje. Kiekvienas darbo ir kapitalo (mašinų) valandų derinys rodo tam tikrą gamybos apimtį. Izokvanta – tai kreivė, rodanti įvairius išteklių derinius, kuriuos naudojant pagaminimas toks pat produkcijos kiekis. Pavyzdžiui Q1 izokvanta rodo išteklių derinius, kuriuos naudojant pagaminama 110 produkcijos vienetų. Ši gamybos apimtis gali būti gauta naudojant tris kapitalo valandas ir vieną darbo valandą (A taškas) arba vieną kapitalo valandą ir tris darbo valandas (B taškas). Q2 izokvanta rodo išteklių derinius, kuriuos naudojant pagaminama 150 produkcijos vienetų. Kuo labiau izokvanta nutolus nuo koordinačių pradžios susikirtimo taško, tuo didesnę gamybos apimtį ji rodo [3]. Šaltinis: TAMAŠAUSKIENĖ, Z. (2002) Gamyba ir kaštai, p. 8. 2 pav. izokvantų žemėlapis Izokvantų visuma sudaro izokvantų žemėlapį, o kiekviena izokvanta rodo maksimalią gamybos apimtį, gaunamą naudojant skirtingus išteklių derinius. Izokvantos leidžiasi žemys (pasvirimas yra neigiamas). Tai reiškia, kad sumažinus kapitalo valandų skaičių, reikia padidinti darbo valandų skaičių, norint pagaminti tą patį produkcijos kiekį [3]. 1.4. Trumpas ir ilgas laikotarpis Svarbu išskirti trumpą ir ilgą laikotarpį. Trumpas laikotarpis – tai laikotarpis, kurio metu negalima pakeisti bent vieno ištekliaus. Ištekliai, kurių negalima pakeisti trumpu laikotarpiu, vadinami pastoviais. Ilgas laikotarpis – tai laikotarpis, reikalingas pakeisti visus gamybos išteklius. Ilgu laikotarpiu visi ištekliai yra kintami. Trumpu laikotarpiu įmonės gali pakeisti įrenginių naudojimo intensyvumą, o ilgu laikotarpiu – ir gamybinius pajėgumus bei technologiją [3]. 1.4.1. Gamyba trumpu laikotarpiu 3 lentelėje pateikta gamybos apimtis (bendras darbo produktas), kai darbo laikas kinta, o mašinų naudojimo laikas (kapitalas) yra pastovus. 3 lentelė Bendras, vidutinis ir ribinis produktas Darbo val. skaičius Bendras darbo produktas (TPL) Vidutinis darbo produktas (APL=TPL/L) Ribinis daro produktas (MPL=∆TPL/∆L) 0 0 0 0 1 8 8 8 2 28 14 20 3 54 18 26 4 84 21 30 5 116 23,2 32 6 144 24 28 7 162 23,1 18 8 168 21 6 9 162 18 -6 Šaltinis: TAMAŠAUSKIENĖ, Z. (2002) Gamyba ir kaštai, p. 10. TPL – (total product of labor) – bendras darbo produktas; L – (labor) – darbas; APL – (average product of labor) – vidutinis darbo produktas; MPL – (marginal product of labor) – ribinis darbo produktas; ∆TPL – (change in total product) – bendrojo produkto pokytis; ∆L – (change in labor) – darbo pokytis. Kintamo ištekliaus bendras produktas – tai produkto kiekis, pagamintas naudojant tam tikrą kiekį kintamo ištekliaus, kai kiti ištekliai nekinta. Kai darbas lygus nuliui, tai bendrasis produktas taip pat lygus nuliui. Didinant darbo laiką iki 8 valandų bendrasis darbo produktas didėja. Dirbant daugiau valandų bendrasis darbo produktas mažėja. Vidutinis produktas lygus gamybos apimčiai, tenkančiai vienam kintamo ištekliaus vienetui. Vidutinis darbo produktas (APL) lygus bendrojo produkto ir naudojamo darbo valandų (L) santykiui. APL=TPL/L (1.4.1) Jis parodo darbo našumą, t.y. produkto kiekį, pagamintą per vieną darbo valandą. Vidutinis darbo produktas pateiktas trečiame lentelės stulpelyje. Iš pradžių jis didėja, pasiekia maksimumą, t.y. iki 24 vnt., kai naudojamos 6 darbo valandos. Panaudojus daugiau kaip 6 darbo valandas, vidutinis darbo produktas pradeda mažėti. Kintamo ištekliaus ribinis produktas lygus bendrojo produkto pokyčiui, kurį lemia kintamojo ištekliaus padidinimas vienu vienetu (kitiems ištekliams nekintant). Jei ∆L pažymėsime nedidelį darbo laiko pokytį, o ∆TPL – gamybos apimties pokytį, tai ribinis darbo produktas MPL lygus gamybos apimties pokyčiui, darbo laikui padidėjus viena valanda. MPL=∆TPL/∆L (1.4.2) Darbo laiką padidinus nuo trijų iki keturių valandų, ribinis darbo produktas lygus 30 vienetų, o padidinus nuo keturių iki penkių val. – 32 vnt. (žr. 3 lentelės 4 stulpelį). Ribinis darbo produktas, kaip ir vidutinis darbo produktas, pradžioje didėja, po to pradeda mažėti (kai naudojamos daugiau nei 5 darbo valandos) [3]. 1.4.2. Bendrojo produkto, vidutinio produkto ir ribinio produkto kreivės Bendrojo produkto kreivė rodo, kaip keičiasi gamybos apimtis didinant vieno kintamo ištekliaus kiekį. 3 paveikslo a grafike nubraižyta bendrojo produkto kreivė. Ji rodo priklausomybę tarp naudojamų darbo valandų skaičiaus ir gamybos apimties, kuri pateikta 3 lentelėje. Žinant bendrojo produkto kreivę galima nubraižyti vidutinio bei ribinio produkto kreives. Vidutinį darbo produktą galima išmatuoti spindulio, nubrėžto nuo koordinačių pradžios taško į bet kurį bendrojo produkto kreivės tašką, pasvirimu. Spindulio pasvirimas lygus bendros gamybos apimties ir darbo laiko (išteklių) santykiui [3]. Šaltinis: TAMAŠAUSKIENĖ, Z. (2002) Gamyba ir kaštai, p. 12. 3 pav. Bendrojo ir vidutinio produkto kreivės (TP – bendras produktas, AP – vidutinis produktas) Kai L (darbo laikas) lygus 2 val., vidutinis produktas lygus R1 spindulio pasvirimui, t.y. 28:2=14. R2 spindulys kerta bendrojo produkto kreivę dviejose vietose, kai L=4 ir kai L=8. Atitinkamai ir vidutiniai produktai, samdant šiuos darbo kiekius, yra lygūs. Stačiausias trečias spindulys yra tangentas bendrojo produkto kreivei (ją liečia), kai L=6. vidutinė gamybos apimtis yra maksimali naudojant 6 darbo valandas. Apskritai vidutinio produkto priklausomybę nuo gamybos apimties grafiškai parodo spindulio, einančio iš koordinačių pradžios taško į bet kurį bendro produkto kreivės tašką, statumas. Ribinis produktas bet kuriame taške geometriškai yra lygus bendrojo produkto kreivės pasvirimui tame taške (kaip parodyta 4 paveikslo viršutiniame grafike). Pvz., darbo laikui padidėjus nuo 1 iki 2 val., MPL=2=20. Ribinis darbo produktas tampa neigiamas naudojant daugiau kaip 8 darbo valandas. Ribinio produkto kreivė nubrėžta apatiniame 4 paveikslo grafike. Ribinis produktas pradžioje didėja, pasiekia maksimumą, kai L=5, po to mažėja. Galiausiai kai naudojama daugiau nei 8 darbo valandos per savaitę, tampa neigiamas. Ribinio produkto kreivė kerta horizontalią ašį maksimalios gamybos apimties taške, kai bendrasis produktas pradeda mažėti [3]. Šaltinis: TAMAŠAUSKIENĖ, Z. (2002) Gamyba ir kaštai, p. 13. 4 pav. Kintamojo ištekliaus ribinis produktas (TP – bendrasis produktas, MP- ribinis produktas, L – darbas val./savaitę) 1.4.3. Ryšys tarp bendrojo, vidutinio ir ribinio produkto kreivių Viršutiniame 5 paveikslo nubrėžta bendrojo produkto kreivė ir trys spinduliai, kurių pasvirimas parodo kintamojo ištekliaus vidutinį produktą. Kai L=6, spindulio R3, nubrėžto į bendrojo produkto kreivę, pasvirimas sutampa su pačios bendrojo produkto kreivės pasvirimu. Tai reiškia, kad vidutinis darbo produktas sutampa su ribiniu darbo produktu, kai naudojamos 6 darbo valandos. Naudojant mažiau nei 6 darbo valandas R1 spindulio, nubrėžto į bendrojo produkto kreivę, pasvirimas yra mažesnis už bendrojo produkto kreivės pasvirimą, tai reiškia, kad vidutinis darbo produktas yra mažesnis už ribinį darbo produktą, kai naudojamos mažiau nei 6 darbo valandos (L6, spindulio, nubrėžto į bendrojo produkto kreivę, pasvirimas yra didesnis už pačios bendrojo produkto kreivės pasvirimą. Tai reiškia, kad vidutinis darbo produktas yra didesnis už ribinį darbo produktą, kai L>6. Apibendrinant ryšius tarp ribinio ir vidutinio produkto kreivių, galima sakyti, kad, kai ribinio produkto kreivė yra virš vidutinio produkto kreivės, vidutinio produkto kreivė turi kilti į viršų. Kai ribinio produkto kreivė yra žemiau vidutinio produkto kreivės, vidutinio produkto kreivė turi leistis žemyn. Dvi kreivės kertasi maksimaliame vidutinio produkto kreivės taške. Taigi kai ribinis produktas didesnis už vidutinį produktą, vidutinis produktas didėja. Kai ribinis produktas mažesnis už vidutinį produktą, vidutinis produktas mažėja. Kai ribinis produktas lygus vidutiniam produktui, vidutinis produktas yra maksimalus [4]. Šaltinis: TAMAŠAUSKIENĖ, Z. (2002) Gamyba ir kaštai, p. 15. 5 pav. Bendrojo, vidutinio ir ribinio produkto kreivės Naudojant 3 lentelės skaičius, galima paaiškinti priklausomybę tarp vidutinio ir ribinio produkto. Darbo laiką padidinus nuo 2 iki 3 val., ribinis darbo produktas padidėja 26 vnt. Kadangi 26 yra daugiau už vidutinį produktą, gautą naudojant dvi darbo valandas, t.y. 14, tai vidutinis produktas padidėja iki 18. kai naudojamas darbas padidinamas nuo 6 iki 7 valandų, ribinis produktas padidėja 18 vnt. Kadangi ribinis produktas mažesnis už vidutinį, kuris lygus 24 vnt., tai naujas vidutinis produktas mažėja ir yra lygus 23,1. 1.4.4. Didėjančio ir mažėjančio ribinio rezultatyvumo (pajamų) dėsniai Didėjančio ribinio rezultatyvumo (pajamų) dėsnis galioja, kai su kiekvienu darbininku ribinis produktas padidėja. Ribinio rezultatyvumo didėjimas atsiranda, nes papildomas darbininkas leidžia geriau išnaudoti pastovius išteklius [4]. Mažėjančio ribinio rezultatyvumo (pajamų) dėsnis teigia, kad didinant kurio nors vieno ištekliaus kiekį, kai kitų išteklių apimtis ir gamybos technologija nekinta, kintamojo ištekliaus ribinis produktas galiausiai pradeda mažėti, nes pažeidžiamas optimalus darbo aprūpinimo kapitalu santykis. Kai darbas yra kintamas išteklius, o kapitalas pastovus, tai nedidelis darbo išteklių padidinimas sąlygoja geroką (smarkų) gamybos apimties padidėjimą, nes darbuotojai gali papildomai specializuotis. Tačiau galiausiai pradeda veikti mažėjančio ribinio rezultatyvumo dėsnis. Kai per daug darbuotojų (darbo laiko), atskiros operacijos tampa neefektyvios, ir ribinis darbo produktas mažėja. Mažėjančio rezultatyvumo dėsnis veikia trumpu laikotarpiu, kai bent vienas išteklius nekinta ir technologija yra pastovi. Tačiau bėgant laikui išradimų įdiegimas į gamybą sąlygoja technologijos patobulinimus. Dėl jų keičiasi gamybos funkcija ir kitimas grafiškai atspindi jos perkėlimu į viršų [3]. 1.4.5. Išteklių pakeičiamumas Izokvantų analizė gali būti naudojama norint išnagrinėti vieno ištekliaus pakeitimo kitu galimybes. Kapitalo pakeitimo darbu ribinė techninės substitucijos norma, kuri toliau bus žymima MRTSKL (marginal rate of technological substitution), lygi kapitalo kiekiui, kuris reikalingas norint sumažinti darbo išteklius vienu vienetu, nekintant gamybos apimčiai. MRTSKL bet kuriame izokvantos taške lygi jos pasvirimo tame taške absoliučiam dydžiui, kitaip tariant, kampo, kurį sudaro izokvantai nubrėžta liestinė ir abscisių ašis, tangentui: MRTSKL=∆K/∆L, (1.4.3) kur ∆K – naudojamo kapitalo apimties pokytis, o ∆L – naudojamo darbo apimties pokytis. Šaltinis: TAMAŠAUSKIENĖ, Z. (2002) Gamyba ir kaštai, p. 17. 6 pav. Ribinė techninio pakeitimo norma (K kapitalas (val. per savaitę), L – darbas (val. per savaitę)) MRTSKL=2, kai darbo ištekliai padidinami nuo 1 iki 2 valandų, o gamybos apimtis lygi 150 vnt. Tai reiškia, kad kapitalo darbo laiką sumažinus dviem valandomis bus pagamintas toks pats produkcijos kiekis, jei darbo laiką padidinsime viena valanda. Tačiau MRTSKL sumažėja iki 1, kai darbo laikas padidinamas nuo 2 iki 3 val. Toliau didinant samdomųjų darbuotojų skaičių ji sumažėja iki 1/3. kuo daugiau kapitalo pakeista darbu, tuo mažiau našus yra darbas, kapitalo naudojimas tampa santykinai efektyvesnis. MRTSKL mažėja judant žemyn izokvanta. Mažėjimas rodo, kad bet kokio ištekliaus efektyvus panaudojimas yra ribotas. Gamybos procese kapitalą keičiant didesniu darbo kiekiu, jo darbo našumas mažėja. Todėl gamybai reikalingas subalansuotas išteklių derinys. Egzistuoja paprastas, bet labai svarbus ryšys tarp MRTSKL bet kuriame taške ir atitinkamų išteklių ribinių produktų tame taške. Tarkime, kad naudojamas darbas padidinamas ∆L valandų skaičiumi, o kapitalas sumažinamas ∆K valandų skaičiumi. Tada judama izokvanta. Gamybos apimties sumažėjimas, sumažinus kapitalo valandas, lygus kapitalo darbo valandų pokyčio ∆K ir kapitalo ribinio produkto (MPK) sandaugai. Šis gamybos apimties sumažėjimas lems perėjimą į žemesnę izokvantą (esančią arčiau koordinačių ašių susikirtimo taško). Norint išlikti toje pačioje izokvantoje, kapitalo darbo valandų sumažėjimą reikia kompensuoti papildomų darbo valandų padidinimu. Gamybos apimties padidėjimas padidinus darbo valandas lygus darbo valandų pokyčio ∆L ir ribinio darbo produkto MPL sandaugai. Kadangi gamybos apimties padidėjimas padidinus kapitalo kiekį yra lygus gamybos apimties sumažėjimui sumažinus darbo kiekį, tai -∆L(MPL)= ∆K(MPK) (1.4.4) Kadangi MRTSKL=-∆K/∆L, tai MRTSKL=MPL/MPK=∆K/∆L (1.4.5) Tarkime, kad išteklių ribiniai produktai, didinant naudojamų išteklių kiekį, greitai pradeda mažėti. Remiantis 1.4.5 lygybe, galima parodyti, kodėl kapitalo pakeitimo darbu ribinė techninio pakeitimo norma mažėja. Tai mažina 1.4.5 lygybės skaitiklį. Kapitalą keičiant darbu, ribinis kapitalo produktas didėja, t.y. didėja 1.4.5 lygybės vardiklis. Abu šie efektai mažina dviejų ribinių produktų (darbo ir kapitalo) santykį [3]. 1.4.6. Išteklių pakeičiamumas ir izokvantų forma Gamybos teorijoje izokvantų forma teikia informaciją apie išteklių pakeičiamumo galimybes, nekeičiant gamybos apimties. Tačiau yra ir ypatingas atvejis, t.y. pastovių proporcijų gamybos funkcija. Pastovios proporcijos reiškia, kad, norint padidinti gamybos apimtį, darbą ir kapitalą reikia keisti ta pačia proporcija. 7 paveikslo a grafike nubrėžtos absoliučios (idealiai) komplektiškų išteklių izokvantos. A, B ir C taškai grafike rodo techniškai efektyvius išteklių derinius. Pavyzdžiui, norint teikti Q1 paslaugų kiekį reikalingas K1 kapitalo (mašinų) valandų skaičius ir L1 darbo valandų skaičius. Jei kapitalo apimtis nekinta, o darbo valandų skaičius didėja, tai teikiamų paslaugų apimtis nekinta. Izokvanta, kurios MRTSKL yra vienoda visuose taškuose, nubraižyta 7 pav. b grafike. Šios izokvantos pasvirimas lygus – 1. darbo vienetą pakeitus kapitalo vienetu, gamybos apimtis nekinta. Tai reiškia, kad šie ištekliai yra idealūs pakaitalai [3]. Šaltinis: TAMAŠAUSKIENĖ, Z. (2002) Gamyba ir kaštai, p. 20. 7 pav. Idealiai komplektiškų ir idealiai pakeičiamų išteklių izokvantų žemėlapiai 1.4.7. Technologinių pokyčių poveikis izokvantoms Patobulinus technologiją izokvanta persikelia žemyn (arčiau koordinačių pradžios susikirtimo taško). Q1 izokvanta rodo alternatyvius darbo ir kapitalo derinius, kurie gali būti panaudoti norint pagaminti 100 produkcijos vienetų, naudojant pradinę technologiją (žr. 8 pav.). Šaltinis: TAMAŠAUSKIENĖ, Z. (2002) Gamyba ir kaštai, p. 20. 8 pav. Technologijos patobulinimo poveikis Izokvanta pažymėta Q11=100 rodo alternatyvius darbo ir kapitalo derinius, kurie gali būti naudojami gaminant tą patį 100 vienetų, patobulinus technologiją. Technologinius patobulinimus gali lemti senų įrenginių ir struktūrų pakeitimas pažangesne technologija. Nauja technologija gali būti įkūnyta darbuotojuose , įsigijusiuose naujus sugebėjimus ir technines žinias [3]. 1.4.8. Veiklos masto kitimas. Rezultatyvumo kitimas dėl gamybos mastų Ilgu laikotarpiu valdytojai gali padidinti gamybos apimtį keisdami visus išteklius. Firma keičia veiklos mastą keisdama visus išteklius ta pačia proporcija. Ilgu laikotarpiu nėra dėsnių, valdančių priklausomybę tarp išteklių ir gamybos apimties. Tik stebėjimais ir matavimais galima nustatyti gamybos apimties kitimą, ištekliams didėjant ar mažėjant ta pačia proporcija. Yra 3 galimybės: 1. didėjantis rezultatyvumas dėl gamybos mastų; 2. pastovus rezultatyvumas dėl gamybos mastų; 3. mažėjantis rezultatyvumas dėl gamybos mastų. Kai proporcingas visų išteklių padidėjimas lemia didesnį negu proporcingą gamybos apimties padidėjimą, tai rezultatyvumas dėl gamybos mastų didėja. Padvigubinus išteklius gamybos apimtis padidėja daugiau kaip 2 kartus. Rezultatyvumo didėjimą dėl gamybos mastų lemia: 1. specializacija ir darbo pasidalinimas plečiant veiklos mastą; 2. erdvės veiksnys (pvz., didelis sandėlis); 3. transportavimo veiksnys; 4. geresnis įrengimų naudojimas. Kai rezultatyvumas dėl gamybos mastų didėja, ekonomiškiau yra turėti vieną stambią firmą, gaminančią produkciją santykinai mažais vidutiniais kaštais, negu daug smulkių, gaminančių produkciją santykinai dideliais vidutiniais kaštais. Stambi firma gali kontroliuoti pačios nustatytą produkto kainą. Todėl gali prireikti valstybės įsikišimo kontroliuojant kainą ir firmos veiklą. Rezultatyvumas dėl gamybos mastų yra pastovus, kai proporcingas visų išteklių padidinimas lemia vienodai proporcingą gamybos apimties padidėjimą, kai rezultatyvumas dėl gamybos mastų pastovus, firmos dydis neturi įtakos gamyboje naudojamų išteklių našumui. Vidutiniai kaštai yra vienodi smulkiose ir stambiose įmonėse. Rezultatyvumas dėl gamybos mastų mažėja, kai proporcingas visų išteklių padidinimas lemia mažesnį nei proporcingą gamybos apimties padidėjimą, kai gamyboje naudojamus išteklius padidinus 2 kartus gamybos apimtis didėja mažiau nei dvigubai. Mažėjantį rezultatyvumą dėl gamybos mastų gali lemti daugelio įmonių veiklos koordinavimo sunkumai, komunikacijos su darbuotojais problemos. Kai gamybos apimtis yra didelė, tai norint dar padidinti gamybos apimtį, reikalingas didesnis negu proporcingas valdymo išlaidų padidinimas [3]. 1.4.9. Rezultatyvumo kitimo dėl gamybos mastų pavaizdavimas izokvantų žemėlapyje Didėjantis rezultatyvumas, pastovus rezultatyvumas ir mažėjantis rezultatyvumas dėl gamybos mastų grafiškai pavaizduotas 9 paveikslėlyje. Šaltinis: TAMAŠAUSKIENĖ, Z. (2002) Gamyba ir kaštai, p. 17. 9 pav. Rezultatyvumo kitimas dėl gamybos mastų izokvantų žemėlapyje Paveiksle pavaizduotame gamybos procese darbas ir kapitalas naudojami santykiu 1 ir 3. OR spindulys rodo skirtingus darbo ir kapitalo derinius, naudojamus gaminant skirtingą produkcijos kiekį ir išlaikant tas pačias išteklių proporcijas. Kai gamybos apimtis yra santykinai nedidelė, rezultatyvumas dėl gamybos mastų didėja (sritis nuo A iki C taško). Judant nuo A taško prie B abu ištekliai dvigubai padidėja, o gamybos apimtis padidėja 3 kartus. Judant nuo C taško prie F rezultatyvumas dėl gamybos mastų yra pastovus. Paveiksle judant nuo D taško iki E ištekliai padidėja 25%, gamybos apimtis padidėja taip pat 25%. Galiausiai į šiaurės rytus nuo F taško rezultatyvumas dėl gamybos mastų mažėja. Judant nuo F taško prie G, ištekliai padidėja 16,7%, o gamybos apimtis tik 11% [3]. 1.4.10. Matematinis masto pajamų apibrėžimas Matematiškai visų išteklių padidinimas ta pačia proporcija paprasčiausiai reiškia visų išteklių padauginimą iš to paties skaičiaus c cF(K,L) (1.4.7) Pastovų rezultatyvumą dėl gamybos mastų: F(cK, cL)=cF(K,L) (1.4.8) Mažėjantį rezultatyvumą dėl gamybos mastų: F(cK, cL)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!