Logistikos verslo administravimas

ĮVADAS Logistika - mokslas apie planavimą, organizavimą, valdymą, kontrolę ir reguliavimą materialinių ir informacinių srautų judėjimo erdvėje ir laike nuo jų pirminio šaltinio iki galutinio vartotojo. Logistikoje yra labai svarbu dokumentacija, taisyklių žinojimas, tinkami pasirinkimai tad šiame darbe aptarsiu reikalingą informaciją kuri gali padėti gabenanti krovinius kuo efektyviau. Galėsite sužinoti kokiu būdu yra efektyviausia gabenti tam tikrą krovinį, ar tai būtų oru, galežinkeliu, keliu ar laivu, jų privalumai bei trūkumai, sužinosite apribojimus tam tikrose šalyse, muitinės keliamus reikalavimus, tinkamą pakuotės parinkimą, bei kita. Taip pat iš praktinės pusės bus sudarytas ir apskaičiuotas maršrutas, gabenant krovinį į Belgiją keliais būdais. 1. KROVINIŲ PERVEŽIMO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS Krovinių vežimų kelių transportu veiklą reglamentuoja: 1) tarptautiniai dokumentai: a) Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto ekipažų,važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR), b) Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija(CMR), c) Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR konvencija), d) Tarptautinės sutartys; 2) Lietuvos Respublikos įstatymai: a) Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas, b) Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas; 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentai: a)Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės; 4) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymais patvirtinti dokumentai: a) krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės, b) krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės. Lietuvoje transportavimo veiklą reglamentuojantys nutarimai 1. Kelių licencijavimo taisyklės: nustato licencijų verstis licencijuojama keleivių ir krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veikla ir jų kopijų išdavimo, pratęsimo, keitimo, dublikatų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarką, licencijuojamos veiklos sąlygas, vežėjo teises ir pareigas, transporto vadybininko pripažinimo netinkamu vadovauti vežėjo transporto veiklai tvarką ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą. 2. Kelių transporto kodeksas: Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas reguliuoja keleivių, bagažo, krovinių ir pašto, dokumentų siuntų vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą ir kontrolę, atsakomybę už turtinę žalą. Šio kodekso nuostatos suderintos su šio kodekso priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais. 3. Transporto veiklos pagrindų įstatymas: šį įstatymą nustato Lietuvos Respublikos transporto viešojo administravimo, vežėjų (operatorių) ir transporto infrastruktūros valdytojų veiklos, valstybės pagalbos plėtojant transporto infrastruktūrą ir jos valdymo bendruosius principus, transporto infrastruktūros valdytojų teisinį statusą, jų santykius su transporto infrastruktūros savininkais bei naudotojais, visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų, saugaus eismo užtikrinimo ir kitų su transporto veikla susijusių santykių reglamentavimo pagrindus. Šis Įstatymas nereglamentuoja karinio, bevariklio ir vamzdynų transporto veiklos, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita. 4. Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės: jos nustato licencijų verstis licencijuojama keleivių ir (ar) krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veikla ir jų kopijų išdavimo, pratęsimo, keitimo, dublikatų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarką, licencijuojamos veiklos sąlygas, vežėjo teises ir pareigas, transporto vadybininko pripažinimo netinkamu vadovauti vežėjo transporto veiklai tvarką ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą. Tarptautinių krovinių pervežimą reglamentuojantys nutarimai 1. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR): Ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės. 2. ADR – tai yra Europos šalių sutartis dėl Tarptautinio pavojingųjų krovinių vežimo kelių transportu. ADR sutartyje yra išdėstytos specialios kelių eismo instrukcijos dėl įpakavimo, krovinio saugos ir pavojingo krovinio žymėjimo. ADR transporto priemonės yra tokios transporto priemonės, kurios skirtos pavojingų krovinių pervežimui. 3. Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR): šis susitarimas taikomas kiekvienos susitariančiosios šalies teritorijoje visiems tarptautiniams vežimams keliais, kai važiuojama bet kokia transporto priemone, registruota minėtosios susitariančiosios šalies teritorijoje arba bet kokios kitos susitariančiosios šalies teritorijoje. 4. ATP (FRC) sertifikavimas: visos transporto priemonės, naudojamos greitai gendančių maisto produktų tarptautiniam gabenimui, turi atitikti techninius reikalavimus, kurie yra apibrėžti tarptautiniame ATP susitarime. Šių transporto priemonių atitikimą nustatytiems techniniams reikalavimams gali patvirtinti tik valdžios institucijų įgaliotos bandymų stotys arba tikrinimo įmonės. 5. Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis: Ši konvencija taikoma gabenant krovinius be tarpinio perkrovimo į kelių transporto priemones, autotraukinius arba konteinerius, kai kertama viena ar kelios sienos nuo vienos Susitariančiųjų Šalių išvykimo muitinės įstaigos iki kitos Susitariančiosios Šalies paskirties muitinės įstaigos arba tos pačios Susitariančiosios Šalies paskirties muitinės įstaigos, jei tam tikra TIR dalis nuo pradžios iki pabaigos yra vykdoma automobilių transportu. 6. Ekipažų darbo tvarkos taisyklės: vairuotojas, vežiojantis keleivius tarptautiniais maršrutais, turi turėti ne mažesnį kaip penkerių metų vairuotojo darbo stažą. Iš jų - dvejus metus vežiojęs keleivius tolimaisiais maršrutais ir turėti vairuotojų mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, suteikiantį teisę važinėti tarptautiniais maršrutais. O Vežiojantis krovinius tarptautiniais maršrutais vairuotojas turi turėti ne mažesnį kaip trejų metų vairuotojo darbo stažą. Iš jų - dirbęs krovinių vežiojimo tolimaisiais maršrutais vairuotoju vienerius metus ir turėti vairuotojų mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, suteikiantį teisę važinėti tarptautiniais maršrutais. 7. Laikinojo vežimo konvencija: kiekviena susitariančioji šalis leidžia laikinai įvežti neapmokestindama importo muitais ir mokesčiais bei netaikydama importo draudimų ir apribojimų, jei reeksportuojama ir taikomos kitos šios konvencijos nustatytos sąlygos, asmeniniam naudojimui transporto priemones, kurių savininkas paprastai gyvena už jos teritorijos, kai jas įsiveža savininkas arba kitas asmuo, paprastai gyvenantis už jos teritorijos, naudotis jomis jo laikino buvimo metu. Susitariančiosios Šalys, vadovaudamosi šios konvencijos sąlygomis, gali reikalauti, kad šios transporto priemonės turėtų laikinojo įvežimo dokumentus, garantuojančius, jog bus sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Apribojimai Lenkijoje Pagrindiniai eismo apribojimai Lenkijos keliuose: Lenkijos teritorijoje kelių apmokėjimo aparatai yra privalomi visoms transporto priemonėms, kurių svoris didesnis nei 3,5 t (įskaitant ir priekabų svorį). Sunkiasvorių transporto priemonių įvažiavimas be kelių aparato į Lenkiją yra draudžiamas Sunkvežimių ir autobusų vairuotojai už mokamus Lenkijos kelius gali atsiskaityti dviem būdais: 1. Labiau įprastas – atsiskaitymas kuro kortele, 2. Elektroninio prietaiso viaBox naudojimas. Valstybiniai keliai nėra apmokestinami PVM, tuo tarpu privatūs keliai yra apmokestinami PVM Eismo apribojimai (2014) krovininio transporto Lenkijoje: 1. Didžiausias leistinas krovinių svoris yra 12 t. 2. Eismas leistinas valstybinių švenčių išvakarėse nuo 18val – 22val, o kitomis šventėmis nuo 8.00val - 22val 3. Transporto priemonėms, kurios viršija leistina 12t svorį, draudžiamas eismas yra nuo nuo paskutinio birželio penktadienio iki sekmadienio prieš prasidedant mokslo metams: • penktadieniais nuo 18.00 val. iki 22.00 val. • šeštadieniais nuo 8.00 val. iki 14.00 val. • sekmadieniais nuo 08.00 val. iki 22.00 val. 4. Išimtys: • visoms specialioms pajėgoms, tarnybai ir pagalbai. • transporto priemonės, vežančios gyvus gyvulius; • transporto priemonės, naudojamos šviežio pieno, grūdų arba gyvų gyvulių surinkimui; transporto priemonės, vežančios skystą kurą, tepalus, atsargines dalis ir šviežią vandenį laivams; • transporto priemonės, vežančios laikraščius/laiškus, kurie sudaro didžiąją krovinio tūrio arba pakrovimo vietos dalį; • transporto priemonės, vežančios vaistus ir medicininius gaminius; • transporto priemonės, kurių eksploatavimas griežtai susijęs su produkcijos ciklo neatidėliotina priežiūra, arba kurios teikia paslaugas visą parą dirbančioms įmonėms; • pavojingiems kroviniams, vežantiems komunalines atliekas • transporto priemonės, vežančios greitai gendančias prekes ar maisto produktus • lėtaeigės žemės ūkio transporto priemonės ir traktoriai. 5. Švenčių dienos: Sausio 1,6; Balandžio 20, 21; Gegužės 1, 3; Birželio 8, 19; Rugpjūčio 15; Lapkričio 1, 11; Gruodžio 25, 26. 6. Papildomi draudimai konkrečiuose miestuose: Varšuvoje draudžiamas eismas kiekvieną dieną nuo 7.00 val. iki 10.00 val. ir nuo 16.00 val. iki 20.00 val. krovininėms transporto priemonėms viršinančioms 16 MLS. Mieste Suwalki yra nustatytas nuolatinis draudimas krovininėms transporto priemonėms viršinančioms 24 MLS. Apribojimai Vokietijoje Vokietijoje nėra mokesčio už kelius. Mokėti reikia už kelis privačius turistinius kelius, už važiavimą dviem tuneliais ir yra ekologinis mokestis už įvažiavimą į daugelio didžiųjų miestų centrus. Šiuo metu Vokietijoje iš viso yra apie 40 000 ekologinių zonų. Eismo apribojimai (2014), krovininis transportas Vokietija: vilkikai, kurių didžiausias leistinas svoris yra virš 7.5t. Teritorija: visas kelių ir automagistralių tinklas. Vokietijoje draudžiamas eismas: sekmadieniais ir švenčių dienomis nuo 00.00 val. iki 22.00 val.. Taip pat yra papildomų draudimų (vasaros metu): am tikrose greitkelių atšakose draudžiamas eismas šeštadieniais nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Nuo 07.00 val. iki 20.00 val. Taip pat yra išimčių: • Kombinuotam transportui geležinkelis/kelias nuo siuntėjo iki artimiausio geležinkelio pakrovimo punkto arba nuo artimiausio reikiamo geležinkelio iškrovimo punkto iki gavėjo, kai atstumas ne didesnis kaip 200 km (papildomo draudimo vasaros metu atveju, atstumo apribojimas netaikomas); taip pat kombinuotam jūros/kelio transportui tarp pakrovimo ar iškrovimo vietos ir uosto, esančio ne daugiau kaip 150 km spinduliu (paskirties arba pakrovimo vieta). • Šviežio pieno ir šviežių pieno produktų, šviežios mėsos ir šviežių jos produktų, šviežios žuvies, gyvos žuvies bei šviežių žuvies produktų, greitai gendančių maisto produktų (vaisių ir daržovių) vežimui. • Tuščioms transporto priemonėms, atliekančioms transporto operacijas, minėtas aukščiau esančiame punkte. • Transporto operacijoms, kai transporto priemonės naudojamos pagal Federalinį įstatymą dėl privalomos tarnybos; transporto priemonėje privaloma turėti atitinkamą leidimą, kuris, pareikalavus, turi būti pateiktas patikrinimui. • Draudimai taip pat netaikomi transporto priemonėms, priklausančioms policijai, federalinei pasienio apsaugai, ugniagesių komandoms, avarinėms tarnyboms, federalinėms ginkluotosioms pajėgoms bei sąjungininkų karinėms pajėgoms. • Kitoms operacijoms, kurioms netaikomos aukščiau minimos išimtys, būtina įsigyti leidimą. Tačiau jie išduodami tik kraštutiniais atvejais, kai pervežimas kitomis transporto priemonėmis neįmanomas. Švenčių dienos Vokietijoje: • Sausio 1 - Naujieji Metai • Balandžio 2 - Didysis penktadienis • Balandžio 5 - Velykų pirmadienis • Gegužės 1 - Darbo diena • Gegužės 13 - Dangun žengimo diena • Gegužės 24 - Antroji Sekminių diena • Birželio 3 - Kristaus kūno diena (tik Baden-Wurtemberg, Bavaria, Hesse, North-Rhine Westphalia, Rhineland-Palatinate ir Saar žemėse) • Spalio 3 - Vokietijos susijungimo diena • Spalio 31 - Reformacijos diena (tik Brandenburg, Mecklemburg-Vorpommern, Saxony, Sachsen-Anhalt ir Thüringia žemėse) • Lapkričio 1 - Visų Šventųjų diena (tik Baden-Wurtemberg, Bavaria, North-Rhine, Westpfalia, Rhineland-Palatinate ir Saar žemėse) • Gruodžio 25 - Kalėdos • Gruodžio 26 - Šv.Stepono diena 2. TARPTAUTINIŲ PERVEŽIMŲ KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONĖMIS EKIPAŽŲ DARBO TVARKA Transporto priemonė, vykstanti į kitas valstybes, turi turėti atitinkamą tos valstybės leidimą, suteikiantį teisę važiuoti tos valstybės teritorija. Tokius leidimus Lietuvos Respublikos vežėjams išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija. Leidimas negali būti perduotas kitiems vežėjams. Kelionės metu užpildytas leidimas privalo būti transporto priemonėje, kuria važiuojama tarptautiniais maršrutais. Leidimai išduodami vežėjams, turintiems licenciją vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, išskyrus atvejus, kai krovinių vežimams tarptautiniais maršrutais licencija nereikalinga. Išduodant leidimą, jame įrašomas vežėjo vardas ir jo adresas. Leidimai yra vienkartiniai ir daugkartiniai. Jie nesuteikia teisės vykdyti vidaus vežimus kitoje šalyje. Vienkartinis leidimas galioja tik vienai kelionei. Jis gali būti dvišalis (įvažiavimo), tranzitinis ar skirtas važiavimui į (iš) trečiąsias šalis. Vežimą baigus, ne vėliau kaip po dviejų savaičių panaudotas leidimas turi būti grąžinamas jį išdavusiai konstitucijai. Tačiau vežėjams, laiku negrąžinusiems panaudotų leidimų, tolesnis jų išdavimas gali būti nutrauktas. Daugkartinis leidimas galioja jame nurodytą laikotarpį ir yra skirtas daugiau kaip vienai kelionei. Galimi įvairūs daugkartinių leidimų tipai, kurių naudojimo tvarka nustatoma tarpvalstybiniais susitarimais. Reikalavimai vairuotojams: 1. Krovinius vežantis vairuotojas turi būti ne jaunesnis negu: a) jei vairuoja transporto priemonę, kurios didžiausia leidžiamoji masė kartu su priekaba ar puspriekabe neviršija 7,5 tonos – 18 metų; b) jei vairuojamos kitos transporto priemonės: – 21 metų arba – 18 metų, jei šis asmuo turi vienos iš Susitariančiųjų Šalių pripažintą profesinės kompetencijos pažymėjimą, patvirtinantį, kad jis yra baigęs transporto priemonių, kuriomis keliais vežami kroviniai, vairuotojų rengimo kursus. Susitariančiosios Šalys informuoja viena kitą apie savo valstybėje nustatytą minimalų profesinio parengimo lygį ir kitas svarbias sąlygas, keliamas vairuotojams, kurie vykdo tarptautinį krovinių vežimą pagal šį Susitarimą. 2. Keleivius vežantis vairuotojas turi būti ne jaunesnis negu 21 metų. Vairuotojas, vežantis keleivius maršrutais, ilgesniais kaip 50 kilometrų nuo transporto priemonės nuolatinės laikymo vietos, dar turi atitikti vieną iš šių sąlygų: a) vairuotojas turi būti ne mažiau kaip vienus metus vežiojęs krovinius transporto priemone, kurios didžiausia leistina masė didesnė kaip 3,5 tonos; b) vairuotojas turi būti ne mažiau kaip vienus metus vežiojęs keleivius maršrutais, ne ilgesniais kaip 50 kilometrų nuo transporto priemonės nuolatinės laikymo vietos, arba vežiojęs keleivius maršrutais, kuriems netaikomos šio Susitarimo nuostatos, jei kompetentinga institucija pripažįsta, kad vykdydamas tokį vežimą jis įgijo būtiną profesinę patirtį; c) turi turėti vienos iš Susitariančiųjų Šalių pripažintą profesinės kompetencijos pažymėjimą, patvirtinantį, kad jis yra baigęs transporto priemonių, kuriomis keliais vežami žmonės, vairuotojų rengimo kursus. Vairavimo trukmė: 1. Kasdienio vairavimo trukmė, negali viršyti 9 valandų. Ne dažniau kaip du kartus per savaitę kasdienio vairavimo trukmė gali būti pailginta daugiausia iki 10 valandų. 2. Kas savaitinio vairavimo trukmė, negali viršyti 56 valandų. 3. Bendra vairavimo trukmė per dvi savaites paeiliui negali viršyti 90 valandų. 4. Kasdienio ir kassavaitinio vairavimo trukmė apima visą vairavimo trukmę vairuojant Susitariančiosios Šalies ar valstybės, kuri nėra prisijungusi prie šio Susitarimo, teritorijoje. 5. Taip pat transporto priemonės, naudojamos operacijoms, kurioms netaikomas šis Susitarimas, vairavimo trukmę vairuotojas registruoja kaip „kitus darbus“, taip pat jis registruoja visus „buvimo darbe“ laikotarpius. Šie įrašai atliekami ranka registracijos lape ar spaudinyje arba naudojant įrašymo įrangos rankinio duomenų įrašymo mechanizmą. Pertraukos: 1. Po keturių su puse valandų vairavimo vairuotojas, jeigu jis nepradeda naudoti poilsio laikotarpio, turi daryti ne trumpesnę kaip 45 minučių pertrauką. 2. Ši pertrauka, gali būti pakeičiama ne trumpesne kaip 15 minučių pertrauka, po kurios eitų ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka ir šios pertraukos per laiko tarpą būtų paskirstytos taip, kad būtų laikomasi 1 dalies reikalavimų. 3. Laukimo laikas, neskirtas transporto priemonės vairavimui, bet praleistas judančioje transporto priemonėje, kelte ar traukinyje, nelaikomas „kitu darbu“, ir turi būti laikomas „pertrauka“. Poilsio laikotarpiai: 1. Per 24 valandas nuo panaudoto kasdienio poilsio laikotarpio arba kas savaitinio poilsio laikotarpio pabaigos vairuotojas turi būti pasinaudojęs kitu kasdienio poilsio laikotarpiu. 2. Jei į tą 24 valandų laiko tarpą patenkantis kasdienio poilsio laikotarpis trunka ne trumpiau kaip 9 valandas, bet yra trumpesnis nei 11 valandų, šis kasdienio poilsio laikotarpis laikomas sutrumpintu kasdienio poilsio laikotarpiu 3. Kasdienio poilsio laikotarpis gali būti pratęsiamas, kad sudarytų normalų arba sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį. 4. Tarp bet kurių dviejų kas savaitinio poilsio laikotarpių vairuotojas gali pasinaudoti daugiausia trimis sutrumpintais kasdienio poilsio laikotarpiais. 3. PIRMINIS KROVINIŲ GABENIMO TARPTAUTINIAIS MARŠRUTAIS VEIKLOS ETAPAS - VEIKLOS LICENCIJAVIMAS Licencija- dokumentas, oficialus leidimas, suteikiantis teisę vykdyti tam tikras dažniausiai komercines operacijas.Licenciją išduodantis fizinis ar juridinis asmuo vadinamas licenciaru, o ją gaunantis – licenciatu. Ją išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Teisės aktų taikymo tvarką nustato Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės, tvirtinamos Vyriausybės. Vežėjas, pageidaujantis verstis kelių transporto ūkine komercine veikla ir visą laikotarpį, kol šia veikla verčiasi, privalo atitikti finansinio pajėgumo, geros reputacijos, profesinės kompetencijos reikalavimus, kuriuos nustato Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės. • Licencijų rūšys: Bendrijos licencija vežti keleivius; • Licencija verstis keleivių vežimu autobusais vidaus maršrutais; • Licencija verstis keleivių vežimu autobusais vietinio susisiekimo maršrutais; • Bendrijos licencija vežti krovinius, suteikianti teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis; • Licencija verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais. 4. KROVINIO TIPO NUSTATYMAS Krovinys – daiktas, kurį reikia pervežti iš priėmimo vietos į įteikimo vietą. Tai paruoštos išsiųsti žaliavos, kuras, gatavi gaminiai, kurie atsižvelgiant į agregatinę būklę, yra įpakuoti, neįpakuoti arba supilti į tam tikras talpas. Kroviniai skirstomi pagal tokius kriterijus: • Pagal pakrovimo – iškrovimo būdą į vienetinius, suverstinius ir piltinius; • Pagal taros rūšį kroviniai vežami: taroje, konteineriuose ir be taros; • Pagal vienos krovininės vietos masę kroviniai skirstomi į vienetinius normalios masės (iki 250 kg), padidintos masės (nuo 250kg) ir sunkiasvorius nedalomus (30t ir daugiau); • Pagal agregatinę būklę kroviniai yra kieti, skysti, dujiniai. • Pagal gabaritus kroviniai gali būti: leistini vežti bendrojo naudojimo keliais ir stambiagabaritiniai; • Pagal siuntos dydį: mažų partijų (iki 5t), vidutinių partijų (15-30t) ir masiški (virš 30t). • Krovinio partija – tai krovinio kiekis, pateikiamas vežti tuo pačiu metu, tuo pačiu adresu ir pagal vieną vežimo - ekspedicinį dokumentą. • Pagal specifinius požymius, kroviniai skirstomi į greitai gendančius, pavojingus, antisanitarinius ir gyvus. • Pagal pavojingumo laipsnį kroviniai skirstomi: 1) Nepavojingi; 2) Pavojingi pagal gabaritus; 3) Dulkantys arba karšti; 4) Pavojingi. 5. TRANSPORTAVIMO RŪŠIES PASIRINKIMAS Labai svarbu atsižvelgti kaip norite gabenti savo krovinį atsižvelgiant į jo dydį bei masę ir gabenimo kryptį, tad būtina išsisirkti optimaliausią gabenimo būdą ar tai būtų gabenama keliu, oru, geležinkeliu, o gal laivu. 5.1. Krovinių gabenimas automobilių keliais Vienas svarbiausių automobilių transporto privalumų yra gana greitas pristatymas nuo durų iki durų, retai kada kroviniai būna perkraunami ar uždelsiama juos pristatant. Kadangi kelių transportas yra manevringas, jis gali judėti savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų transporto priemonių. Logistika kelių transportu džiugina ir automobilių mobilizacija – jie gali operatyviai reaguoti į pasikeitimus, konkuruoti su kitomis transporto priemonėmis. Prekių ar kitokio tipo krovinių pervežimas kelių transportu yra labai lankstus, galima vežti labai įvairaus dydžio ir svorio produktus iš taško į tašką viena transporto rūšimi, pradedant nuo produkto paėmimo iš siuntėjo ir baigiant atvežimu į reikiamą vietą. Automobiliais krovinius galima vežti net geros dangos neturinčiais keliais. Tačiau gabenant keliais galima susidurti su keletu trūkumų, dėl ko verta pagalvoti ir apie kitas gabenimo priemones. Visų pirma transporto kamščiai miestuose paverčia automobilius lėtomis ir neefektyviomis transporto priemonėmis. Kelių transportas labiau teršia aplinką nei traukiniai ir laivai. Tokios krovinius pervežančios transporto priemonės netaupiai naudoja vis senkančius naftos išteklius, o tai labai svarbu, nes pusė naftos produktų, sunaudojamų Europos Sąjungos šalyse, tenka būtent transportui. Automobiliais vienu metu gali būti vežamos kelios siuntos skirtingiems klientams, be to, galimos klaidos pristatant krovinius adresatui, norint to išvengti, didelį dėmesį reikia skirti krovinio žymėjimui bei brūkšninių kodų naudojimui. Logistika kelių transportu yra gana brangi, kadangi užsakovai moka už automobilio ridą, neatsižvelgdami į vežimo apimtis ir neįvertindami vežamų krovinių svorio bei kokybės. Automobiliai, lyginant su traukiniais ar vandens transportu, yra mažai įkraunami, be to kroviniai ar net patys automobiliai palikti be priežiūros gali būti pavogti. 5.2. Krovinių gabenimas jūrų transportu Tai svarbi tarptautinio transporto šaka, plačiai naudojama už­sienio prekyboje. Jūros transportas yra didelės rizikos verslas, kuriame katastrofos gali būti retos, bet dideli nuostoliai neišvengiami. Priešingai nei gabenant kelių transportu, laivu gabenti galima iškart dideliais kiekiais, dažniausia gabenama konteineriuose, jie yra tvirti, maža transportavimo kaina, greitas pakraunami, praktiškai laikomi uostuose/sandėliuose (juos galima dėti vieną ant kito). Konteinerio turinys negali būti žinomu pašaliniams, nes uždedama plomba. Galima pakrauti krovinius sveriančius didelį svorį, kadangi konteineris pakraunamas krovimo mašina. Konteineriai taip pat turi gana rimtų trūkumų: jie yra brangūs, todėl tai yra investicija, paprastai sandėliuojant konteinerius apačioje esantys konteineriai yra apkraunami dideliu svoriu, konteineriuose yra paprasta gabenti nelegalias medžiagas, žmones, konteineris gali pasimesti 5.3. Krovinių gabenimas oro transportu Tai vėliausiai atsiradusi ir sparčiai besiplėtojanti transporto šaka. Ji mažai priklauso nuo vietovės, išskyrus pakilimo ir nusileidimo vietas. Oro keliu galima patekti į bet kurią pasaulio vietą. Tam turi būti įrengtas oro uostas arba nusileidimo aikštelė (mažiems lėktuvams). Pastaruoju metu daugiau skraido krovininių lėktuvų, kuriais gabenamos greitai gendančios maisto prekės (vaisiai, uogos, daržovės), gėlės, brangakmeniai, pinigai bei vertybiniai popieriai ir t. t. Moderni technika praplėtė gabenamų krovinių asortimentą ir sutrumpino krovos darbus. Pagrindiniai privalumai: • Greitis - lėktuvas krovinį nugabena greičiausiai iš visų transporto priemonių. • Saugumas - ši transporto priemonė nepriklauso nuo gamtos reiškinių poveikio, kroviniai apsaugoti nuo kratymo ar sutrenkimų juos perkraunant ir transportuojant. • Patikimumas - oro vežimai yra patikimi. Skrydžių tvarkaraščių paprastai laikomasi valandos, dažnai ir minutės tikslumu. • Vežimų dažnumas ir tinklas - oro transportas siūlo labai daug skrydžių kroviniams gabenti, todėl kasdien yra pateikiama informacija apie reisų laiką. • Kaštai - krovinių gabenimo oro transportu įkainiai yra dažniausiai keletą kartų didesni už jūrų transporto įkainius, tačiau ji būna greičiau pristatoma. Trūkumai: • Brangu ir sudėtinga įrengti oro uostus • Daug kainuoja prižiūrėti ir aptarnauti lėktuvus • Labai priklauso nuo oro sąlygų • Netinka itin dideliams kroviniams gabenti • Kelia didelį triukšmą ir teršia aplinką 5.4. Krovinių gabenimas geležinkeliais Pagrindiniai privalumai gabenant krovinius geležinkelio bėgiais: • Didelių prekių kiekių gabenimas ilgais atstumais • Didelis transporto saugumas • Kelių apkrovos sumažinimas • Ekologiški transportavimai dėl mažesnių CO2 emisijų Trūkumai: • Lėtas transportavimas; • Skirtingi bėgių pločiai atskirose valstybėse; • Brangus eksplotavimas; • Grobstymas; iš dalies klaidingas vežimas 5.5. Kombinuotas krovinių transportavimas Taikant kombinuotą transportavimą, išnaudojami skirtingų transporto prie­monių pranašumai ir krovinių transportavimas atpinga. Keičiant transporto priemones, perkrovimo operacijų turi kuo mažiau siekiant sklandžiau organizuoti transportavimo procesą, būtina j turėti pakankamai transporto priemonių. Visos transportavime dalyvaujančios įmonės turi būti integruojamos į nepertraukiamo valdymo procesą. Nesvarbu, kas užsiimtų ekspedicine veikla, yra sudaromas informacijos srautas nuo krovinio issiuntėjo iki pat gavėjo, taip pat iki vežėjų. Kuo kompleksiškesnė bendra sistema, tuo preciziškiau ji turi būti valdoma. Per didelės valdymo išlakios ir dėl nesklandumų atsirandantys nuostoliai gali niekais paversti teorinį sistemos prananą. Kombinuotas gabenimas nėra greitesnė kelių transportui alternatyva. Norint suprojektuoti atskirus logistikos tiltelius, apimančius atskiras transporto rūšis, ir juos realizuoti, būtinas ekspeditorius. Šalia transportavimo proceso organizavimo ekspeditorius privalo rūpintis ir tuo, kad informacijos srautas pasiektų išsiuntėją ir gavėją. Jis turi teisę pasirinkti vežėją ir garantuoti transporto priemonės gavimą. 6. KROVINIO PAKAVIMAS IR MARKIRAVIMAS Visame pasaulyje gamyba nuolat kintanti ir tobulėjanti sritis, vykstanti visų ūkio šakų įmonėse: gaminamos žaliavos, gamybos priemonės, vartojimo prekės, energija. Gamintojai nuolatos stengiasi atnaujinti asortimentą, tobulinti prekes bei tinkamai jas pateikti šiuolaikinei rinkai. Taigi itin didelis dėmesys skiriamas produkto kokybei, jo įpakavimui. Pakuočių rūšys: • stiklinė pakuotė, • plastikinė pakuotė, • PET (polietileno tereftalatas) pakuotė, • kombinuota pakuotė, • metalinė pakuotė, • popierinė ir kartoninė pakuotė, • kita pakuotė (pirminė, antrinė ir tretinė). Pakuotės apsaugo nuo susidėvėjimo, suteikia papildomo patogumo, jomis sumažinama transportuojant gaminiams padaroma žala, apsisaugo nuo nubyrėjimų ar vagysčių, reikiamo svorio pakuotės padeda pasiekti užsibrėžtus tvartumo tikslus, padeda optimizuoti transporto naudojimą, kiekvienu būdu supakuotos prekės patogiai užpildo standartines transporto priemonių talpas, informuoja vartotoją apie prekę ir jos naudojimą bei kita. Kiekviena prekė, kaip ji bebūtų supakuota, kokia transporto rūšimi ji būtų gabenama, privalo būti tinkamai paženklinta. Markiravimas - labai svarbus procesas, nuo kurio gali priklausyti ne tik transportavimo laikas, bet ir maršrutas. Tinkamas krovinio ženklinimas yra būtina sąlyga ne tik tinkamam transportavimui, bet ir sandėliavimui, dokumentų ruošimui, distribucijai, krovinių draudimui bei nepriekaištingam prekių pateikimui galutiniam vartotojui. Markiravimo rūšys: • Prekinis markiravimas (jį atlieka įmonė gamintoja – nurodo savo pavadinimą ir krovinio rūšį). • Krovininis markiravimas (nurodo krovinio siuntėją ir gavėją; išsiuntimo bei pristatymo punktų pavadinimus; krovinio masę ir tūrį). • Vežimo markiravimas (nurodo vietų kiekį krovinio partijoje; prekinio vežimo dokumento, pagal kurį priimtas vežti krovinys, numerį). • Specialus markiravimas (atliekamas krovinio siuntėjo – tai specialūs nurodymai kaip elgtis su kroviniu jį vežant, saugant ir pan.). Reikalavimai krovinio pakavimui: • Viena vieta (dėžė, rulonas, padėklas ir pan.) tinkamai supakuota ir paženklinta. • Visos pakuotės viršutinėje (arba kitoje labiausiai matomoje) dalyje turi būti pažymėtos šiais rekvizitais: 1) Siuntėjo (užsakovo) pavadinimas, adresas, miestas, kontaktinis asmuo, telefonas. 2) Gavėjo pavadinimas, adresas, miestas, kontaktinis asmuo, telefonas. 3) Siunčiamų pakuočių skaičius (1/3, 2/5, ..., 3/3). • Krovinį gali sudaryti kelios pakuotės. • Transportavimo įmonės pasilieka sau teisę, nepriimti krovinio transportavimui, jeigu jis nėra tinkamai supakuotas, arba neatitinka užsakyme nurodyto svorio, tūrio. 7. EKSPEDITORIAUS PASIRINKIMAS Ekspeditorius – juridinis asmuo (verslininkas), sudaręs krovinių ekspedijavimo sutartį su užsakovu ir įsipareigojęs užsakovo (užsakovo kliento) lėšomis, jo ar savo vardu gabenti jam priklausantį krovinį ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. Ekspeditoriaus funkcijos: • Patariamoji ir parūpinamoji funkcija – vežėjo, transporto priemonės, transportavimo maršruto parinkimas, gabenimo sutarčių sudarymas, dokumentų parūpinimas ir kt. • Transportavimo funkcija – vežėjo funkcijos atlikimas gabenant krovinius tolimais reisais. • Sandėliavimo funkcija – patarimai dėl sandėliavimo galimybių, sandėliavimo proceso atlikimas (pristatymas į sandėlį, sandėliavimas, sandėliuojamų krovinių valdymas, atrinkimas ir kt). • Perkrovimo funkcija – perkrovimo organizavimas ir jo atlikimas. • Manipuliavimo funkcija – įpakavimas ir markiravimas, parūpinimas pavyzdžiais, kiekybės arba kokybės patvirtinimas. • Draudimo apmokėjimo • Muitinės formalumų atlikimas • Patikėtinių vaidmuo – įvairių specifinių patikėtinio paslaugų, tarpininkaujant tarp pirkėjo ir par­davėjo, atlikimas, ypač tarptautiniuose sandoriuose. Yra dvi ekspedicijų rūšys tai eksporto ir importo. Eksporto ekspedicijos dažniausiai užsiima eksportui skirtų surinktinių krovinių apdorojimu: muitinės bei kitų rei¬kiamų dokumentų parengimu ir išvežimo deklaracijų paruošimu. Ekspeditoriaus veikla gabenant krovinius jūrų laivais yra gana plati. Jis privalo organizuoti prekių pristatymą į jūrų uostą, pakrovimą į laivą ir parūpinti patvirtinimą, kad jos yra laive. Dažnai ekspeditorius pasirūpina laivo frachtavimu ir konosamento (jūrinio važtaraščio) gavimu. Kartu su šių dokumentų parūpinimu ekspeditorius atlieka ir kitas paslaugas, susijusias su eksporto sandorių apmokėjimu pagal atskirą krovinio siuntėjo įgaliojimą. Importuotojai paprastai yra suinteresuoti kuo greičiau gauti užsienyje nupirktas prekes, tačiau muitinės procedūroms atlikti pritrūksta reikiamų žinių. Šiuo atveju importo ekspedicijos atlieka tokius darbus: parūpina ir užpildo reikiamus muitinės dokumentus, užmoka rinkliavas, kartus su muitinės pareigūnais dalyvauja prekių apžiūroje. Be šių paslaugų, importo ekspedicijos rūpinasi prekių gabenimo iš užsienio organizavimu, kooperuojasi su atitinkamas paslaugas teikiančiais ekspeditoriais. 8. VEŽĖJO ATSAKOMYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI Vežėjo pareigos ir atsakomybė yra reglamentuojama tarptautiniais ir nacionaliniais dokumentais. Tai Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR), Kelių transporto kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti įstatymai bei tarpvalstybiniai susitarimai tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių. Sudarius vežimo sutartį, vežėjui tenka pagrindinės su vežimu susijusios pareigos. Vežėjo pareigos yra šios: 1. Laiku ir sutartyje nurodytu pakrovimo adresu pateikti krovinio gabenimui techniškai tvarkingą ir tinkamą transporto priemonę. Nuo šios pareigos įvykdymo prasideda sutarties vykdymas. Vežėjas neturėdamas galimybių pateikti transporto priemonės nustatytu laiku, privalo informuoti apie tai užsakovą. Vežėjo atsisakymas be priežasties vežti krovinį negali būti pateisinamas. Vežėjas vežimo sutartimi įsipareigoja pristatyti krovinį į sutartyje nustatytą vietą, todėl privalo elgtis rūpestingai ir imtis visų priemonių, kad įvykdytų sutartį. Tačiau transporto priemonės Pateikimas laiku ir sutartyje nurodytu adresu dar negarantuoja tinkamo įsipareigojimo įvykdymo. Vežėjas privalo pateikti tinkamą kroviniui vežti transporto priemonę. Tai reiškia - ne tik techniškai tvarkingą, bet ir pritaikytą vežti konkretų krovinį. 2. Atvežti nesugadintą krovinį sutartyje (užsakyme) nurodytu laiku ir adresu. Vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą, sugadinimą ar pavėluotą Pastatymą yra reglamentuota teisės aktuose. Krovinys, pristačius jį į paskirties vietą, iš vežėjo turi būti priimama atidžiai jį tikrinant. Nustačius trūkumą ar sugadinimą, tai pažymima krovinį važtaraštyje ir pateikiamos reklamacijos (pretenzijos). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CMR Konvenciją, esant tam tikroms aplinkybėms, vežėjas yra atleidžiamas nuo atsakomybės už padarytus nuostolius arba atsako tik iš dalies. Pasitaiko atvejų, kai iš vežėjo reikalaujama visiškos atsakomybės už krovinio sugadinimą arba jo praradimą, neatsis-velgiant į CMR Konvencijoje išaiškintus apribojimus. Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu praradimas, sugadinimas ar pavėluotas pristatymas įvyko dėl: • kroviniu disponuojančio asmens netinkamų veiksmų ar aplaidumo; • kroviniu disponuojančio asmens duotų nurodymų, o ne dėl vežėjo netinkamų veiksmų ar aplaidumo; • dėl paslėptų prekių defektų, arba dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti, o pasekmės dėl šių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio. Vadovaujantis Kelių transporto kodekso 51 str. 2 dalimi vežėjas neatsako už krovinio praradimą, trūkumą arba sugadinimą, jeigu siuntėjas (gavėjas) neįrodo jo kaltės, kai: a) krovinys atvežtas techniškai tvarkinga kelių transporto priemone su nepažeistomis siuntėjo plombomis, o vienetinis krovinys - su tvarkingomis krovinio siuntėjo ar gamintojo apsauginėmis žymomis, bande-rolinėmis plombomis; b) krovinio trūksta arba jis sugadintas dėl natūralių priežasčių, susijusių su krovinio vežimu transporto priemonėmis (nudžiūvimo, korozijos, nubyrėjimo ir pan.); c) krovinys buvo lydimas siuntėjo ar gavėjo atstovo; d) krovinio trūkumas neviršijo natūralaus sumažėjimo normų ar leistinų paklaidos matavimo priemonėmis ribų, taikomų vežant kelių transporto priemonėmis. 3. Pagal atskirą susitarimą paruošti visus dokumentus, skirtus krovinio pervežimui, taip pat atlikti muitinės procedūras. Aprūpinti vežėją reikiamais dokumentais, informacija, reikalinga muitines ir kitiems formalumams atlikti yra siuntėjo pareiga. Todėl siuntėjas atsako už visus nuostolius, atsiradusius dėl tokių dokumentų ar duomenų nebuvimo ir netikslumų, išskyrus atvejus, kai dėl to kaltas pats vežėjas. 4. Pasikrovimo-išsikrovimo vietoje laikytis užsakovo nurodytų instrukcijų-Krovinio vežimo sutartyje numatytos pervežimo sąlygos (maršrutas, krovi-nio pristatymo adresas, kovinio gavėjas ir pan.) kroviniui esant kelyje gali keistis. Todėl tarptautiniu mastu yra susitariama, kad kroviniu disponuojančio asmens nurodymai vežėjui yra privalomi. 5. Krovinio pakrovimo - iškrovimo darbus, krovinio gabenimą ir dokumentų įforminimą atlikti per sutartyje nurodytą laiką. Sutartyje vežėjas gali prisiimti krovinio pakrovimo sąlygą, tačiau ir be šio įsipareigojimo vežėjui tenka tam tikros pareigos, susijusios su pakrovimu. CMR Konvencijos 8 str. numato, kad priimdamas vežti krovinį vežėjas privalo: • patikrinti ar teisingai nurodytas krovinio vienetų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; • patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę. 6. Apdrausti savo civilinę nuosavybę. CMR Konvencija numato, jog gavėjas, priimdamas krovinį, privalo kartu su vežėju patikrinti jo būklę ir, pastebėjęs akivaizdžius trūkumus, privalo pareikšti vežėjui pretenziją. Pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu, arba jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs -ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo. 9. LIETUVOS MUITINĖS PROCEDŪROS , UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS Lietuvos muitinės misija yra saugoti Lietuvos ir Europos Sąjungos visuomenę, rinką, aplinką ir finansinius interesus nuo neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui. Muitinės procedūros yra: • išleidimas į laisvą apyvartą; • laikinasis įvežimas; • laikinasis įvežimas perdirbti; • muitinės prižiūrimas perdirbimas; • muitinis sandėliavimas; • eksportas; • laikinasis išvežimas perdirbti; • tranzitas. Muitinės uždaviniai: • užtikrinti importo ir eksporto muitų surinkimą, kovoti su muitinės įstatymų pažeidimais; • užkirsti kelią neteisėtam draudžiamų ir ribojamų prekių gabenimui; • rinkti ir apdoroti užsienio prekybos statistinius duomenis. Muitinės funkcijos: • Biudžeto politikos administravimas. Muitai ir kitos importo rinkliavos bei mokesčiai yra žymus valstybės biudžeto formavimo šaltinis. • Prekybos politikos administravimas. Taikant tam tikrų prekių įvežimo apribojimus, siekiama apsaugoti nacionalinę ekonomiką. • Socialinės apsaugos administravimas. Muitinės procedūrų pagalba kontroliuojamas nelegalus narkotikų, toksinų ir pavojingų medžiagų, ginklų, retų augalų ir gyvūnų rūšių, kultūros paveldo kūrinių ir kitko judėjimas. • Investicijų į šalies ūkį skatinimas. Užsienio gamintojai, siekdami praplėsti savo rinką į kitas šalis, bet negalėdami pelningai to daryti prekybos būdu dėl aukštų kainų prekių importo tarifų, yra skatinami pradėti produktų gamybą tų šalių viduje. 10. VEŽIMŲ IR MUITINĖS DOKUMENTAI Pervežant krovinius visada yra svarbu turėti reikiamus dokumentus, kad pervežimo procesas vyktų kuo sklandžiau ir kad vėliau netektų gailėtis. Svarbiausi dokumentai pervežant: • Eksporto deklaracija reikalinga, kai prekės yra eksportuojamos iš Europos Sąjungos (ES). Prekių eksportas iš ES suteikia teisę taikyti prekėms nulinį PVM tarifą. • Licencija vežti krovinius tarptautiniais maršrutais leidžia vežti krovinius kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną krovininėmis transporto priemonėmis, kurių keliamoji galia, įskaitant priekabą, didesnė kaip 3,5 tonos arba bendroji masė, įskaitant priekabą, didesnė kaip 6 tonos. Transporto priemonėms, kurių keliamoji galia, įskaitant priekabą, ne didesnė kaip 3,5 tonos arba bendroji masė, įskaitant priekabą, nedidesnė kaip 6 tonos, licencijų nereikia. • Komercinė sąskaita - naudojama prekės vertės nustatymui, eliminavus mokesčius. Nustatyti tikslią prekių vertę draudimui, importo mokesčiams ir pan. Dažnai būtina išduodant akredityvą. Daugelis šalių reikalauja konsulinės sąskaitos. Ji dažniausiai naudojama importo statistikai ir turi būti užpildoma tos šalies, į kurią krovinys gabenamas, kalba. • Kai krovinys yra transportuojamas autopriekaboje, dažniausiai išduodamas ,,Karnetas“, kuris pažymi, kad krovinys buvo užplombuotas išsiuntimo vietoje ir nebus atidaromas iki paskyrimo vietos, t.y. sudaromos sąlygos kroviniui kirsti kitų šalių sienas be tikrinimo. ,,Karnetai“ yra labai efektyvūs, naudojantis tarptautiniais modaliniais pervežimais, kai tenka krovinį vežti per keletą sienų. • Prekių kilmės sertifikatas – tarptautinis prekių kilmę tvirtinantis dokumentas, kurio išdavimas pagrįstas prekių įsigijimo, kilmę įrodančių dokumentų ar gamybinių operacijų atlikimo analize bei medžiagų sąnaudų, darbo ir kitų išlaidų tikrumu. • Kontraktas – tai sutarties dokumentas, kuriame nurodomi susitariančių pusių norai, teisės, pareigos, o taip pat įvykdymo terminai bei rizikos pasidalijimas tarp partnerių. Pagal daugumos Europos šalių teisę, kontraktai sudarinėjami laisvai. • Krovinio pervežimo paraiška - Sudarius ilgalaikes gabenimo sutartis, kiekvienam krovinio vežimui siuntėjas pateikia vežėjui krovinio gabenimo paraišką. Paraiškos pateikimo laikas yra suderinamas tarp siuntėjo ir vežėjo. • Konosamentas (Bill of Lading) - dokumentas, įrodantis abiejų šalių sutarties sudarymo faktą ir patvirtinantis užsakovo teisę gauti iš krovinio gabenimo kompanijos nurodytą krovinį. Konosamentas patvirtina faktą, kad krovinys (jūros konteineris) yra pakrautas į laivą ir yra gabenamas iki nurodytos paskirties vietos ir uosto. • Prekybinė sąskaita– tai dokumentas, kuriame apibūdinamos prekės, jų kiekis, kaina, bendra vertė • T-formuliaras ir TIR knygelė leidžia automobiliams pervažiuoti sienas be nuodugnios apžiūros ir sutrumpina tolimųjų krovinių vežimų automobiliais prastovas. • Grupinis vežimo važtaraštis naudojamas, kai ekspedicinė įmonė priima gabenti nedideles atskirų savininkų siuntas ir sudeda jas į tos pačios krovinių gabenimo krypties konteinerį, adresuotą į tą patį prekių gavimo punktą. 11. DOKUMENTAI NAUDOJAMI VEŽANT Į RUSIJĄ, BALTARUSIJĄ, UKRAINĄ, MOLDOVĄ, KAZACHSTANĄ, UZBEKISTANĄ, KIRGIZIJĄ. Vežėjas arba jo įgaliotas asmuo (vairuotojas), atvykęs į Rusijos Federacijos muitinės teritoriją informuoja muitinės įstaigos pareigūną apie atvykimąir pateikia jam kontrolės lapą (taloną) su pasienio ir transporto pareigūnų atžymomis apie atliktą šių tarnybų kontrolę, o taip pat šiuos dokumentus: - transporto priemonės dokumentus - gabenamo krovinio komercinius dokumentus - tarptautinį krovinio važtaraštį (CMR) - tam tikrais atvejais atitinkamus sertifikatus. Vežėjas įvažiuodamas į RF muitinės teritoriją privalo pateikti muitinės pareigūnui atitinkamo pavyzdžio draudimo bendrovių išduotą transporto priemonių savininkų privalomojo civilinių atsakomybės draudimo polisą. Įvažiuojant muitinės pareigūnas tikrina kontrolės lape (talone) esančias atžymas ir kitoje lapo pusėje užrašo atvykimo datą ir laiką, ir patvirtina asmeniniu numeriniu antspaudu. Vykstant į kitas ne europos šalis procedūros yra atitinkamai panašios. 12. KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ VAIRUOTOJŲ KONTROLĖS DOKUMENTAI IR PRIEMONĖS (TACHOGRAFAI) Inspekcija yra atsakinga už skaitmeninių tachografų ir jų kortelių sistemos funkcionavimą ir priežiūrą bei skaitmeniniuose tachografuose naudojamų identifikavimo kortelių išdavimą. Skaitmeninis tachografas su į jį įmontuotu atitinkamu informaciją saugančiu elektroniniu įtaisu bei vairuotojo asmens kortele – naujos kartos įranga vairuotojų darbo ir poilsio režimui kontroliuoti. Inspekcijoje išduodamos 4 rūšių skaitmeninių tachografų kortelės: • Vairuotojo kortelė • Dirbtuvės kortelė • Kontrolės kortelė • Įmonės kortelė 13. INCOTERMS SĄLYGOS INCOTERMS sąlygos išimtinai reguliuoja santykius tarp pardavėjo ir pirkėjo. Tai priemonė, kuri padeda nustatyti Šalių pareigas ir įsipareigojimus pasirašant pirkimo - pardavimo sutartis. INCOTERMS sąlygos yra suskirstytos pagal transportavimo būdą: • CFR (Cost and Freight) - kaina ir frachtas - pagal šį terminą eksportuotojas apmoka visas išlaidas ir frachtą iki nurodyto punkto (uosto). Prekių praradimo ar sugadinimo rizika, taip pat papildomos išlaidos, atsirandančios po perdavimo laivo denyje (kai prekės perkeliamos per laivo bortą išsiuntimo uoste), tenka pirkėjui. Pagal CFR terminą pardavėjas privalo gauti leidimą išvežti prekes. Šis terminas taikomas tik vandens transportui. • CIF (Cost, Insurance and Freight) - kaina, draudimas ir frachtas - pagal šį terminą eksportuotojas apmoka išlaidas kaip ir CFR atveju, tik papildomai privalo apdrausti krovinį jūriniu draudimu ir nuo rizikos dėl prekių praradimo ar sugadinimo transportavimo metu. Draudimo suma gali būti minimali. Pagal šį terminą eksportuotojas turi gauti muitinės leidimą išvežti prekes. Šis terminas taikomas tik vandens transportui. • CPT (Carriage Paid To) - transportavimas apmokėtas iki - pagal šį terminą eksportuotojas sumoka frachtą už prekių transportavimą iki nurodytos vietos. Prekių praradimo ar sugadinimo rizika, taip pat papildomos išlaidos pereina pirkėjui po to, kai prekės yra pristatomos į nurodytą vietą. Pagal šį terminą eksportuotojas turi gauti muitinės leidimą išvežti prekes. Šis terminas taikomas visoms transporto rūšims. • CIP (Carriage and Insurance Paid to) - transportavimas ir draudimas apmokėtas iki … – pagal šį terminą eksportuotojas turi tuos pačius įsipareigojimus kaip ir pagal CPT terminą, tik papildomai privalo apdrausti krovinį nuo rizikos dėl prekių praradimo ar sugadinimo transportavimo metu. Draudimo suma gali būti minimali. Pagal šį terminą eksportuotojas turi gauti muitinės leidimą išvežti prekes. Šis terminas taikomas visoms transportavimo rūšims. • FCA (Free Carrier) - franko transportuotojas - pagal šį terminą eksportuotojas gavęs muitinės leidimą išvežti prekes, jas perduoda pirkėjo nurodytam transportui paskirtame punkte. Jei prekių perdavimas vyksta pardavėjo patalpose, tai pardavėjas turi ir pakrauti prekes, jei prekių perdavimas vyksta kitur, tada pardavėjas prekes pakrauti neprivalo. Jei pirkėjui reikalinga eksportuotojo pagalba sudarant kontraktą su transportuotoju, eksportuotojas tai gali atlikti pirkėjo rizika ir sąskaita. Šis terminas taikomas visoms transportavimo rūšims. • FAS (Free Alongside Ship) - franko laivas - pagal šį terminą eksportuotojas perduoda visus įsipareigojimus pirkėjui, kai prekės yra pristatomos iki laivo krantinėje arba į lichterį nurodytame išsiuntimo uoste. Pagal šį terminą eksportuotojas turi sutvarkyti visus muitinius formalumus. Šis terminas taikomas tik vandens transportui. • FOB (Free On Board) - franko laivo denis - pagal šį terminą eksportuotojas perduoda visus įsipareigojimus pirkėjui, kai prekės yra įkeliamos per laivo bortą nurodytame išsiuntimo uoste. Pagal šį terminą eksportuotojas turi gauti muitinės leidimą išvežti prekes. Šis terminas taikomas tik vandens transportui. • DAF (Delivered At Frontier) - pristatyta iki sienos - pagal šį terminą eksportuotojas, gavęs muitinės leidimą išvežti prekes, jas pateikia pirkėjui į nurodytą pasienio punktą (dažniausiai prieš gretimos šalies pasienio punktą). Tačiau „siena“ gali turėti ir kitokias reikšmes (pvz., eksportuotojo šalies siena), todėl būtina tiksliai apibrėžti pristatymo vietą ir punktą. Šis terminas gali būti taikomas visoms transporto rūšims, nors dažniausiai vartojamas geležinkelių ir automobilių transportui. • DES (Delivered Ex Ship) - pristatyta laive - pagal šį terminą eksportuotojas perduoda prekes ir įsipareigojimus laivo denyje nurodytame paskyrimo uoste. Eksportuotojui nereikia gauti leidimo įvežti prekes. Eksportuotojas prisiima visas išlaidos ir riziką iki prekių atgabenimo į nurodytą paskirties punktą. Šis terminas taikomas tik vandens transportui. • DEQ (Delivered Ex Quay) - pristatyta krantinėje (muitas sumokėtas) - pagal šį terminą eksportuotojas perduoda prekes bei įsipareigojimus nurodyto paskyrimo uosto krantinėje. Eksportuotojas prisiima visas išlaidas ir riziką iki prekių atgabenimo į nurodytą paskirties punktą. Visus muitinius formalumus sutvarko ir importo muitus sumoka pirkėjas. Šis terminas taikomas tik vandens transportui. • DDU (Delivered Duty Unpaid) - pristatyta, muitas nesumokėtas - pagal šį terminą eksportuotojas perduoda prekes ir įsipareigojimus pirkėjo šalyje. Eksportuotojas prisiima riziką ir visas išlaidas, atsirandančias gabenant prekes į nurodytą vietą, išskyrus muitinės dokumentų sutvarkymo išlaidas ir riziką po prekių pateikimo pirkėjui. Pirkėjas taip pat apmoka papildomas išlaidas, kurios gali atsirasti laiku negavus muitinės leidimo įvežti prekes ir prisiima visą su tuo susijusią riziką. Šis terminas vartojamas visoms transportavimo rūšims. • DDP (Delivered Duty Paid) - Pristatyta, muitas sumokėtas - pagal šį terminą eksportuotojas prekes ir įsipareigojimus perduoda importuotojo nurodytoje jo šalies vietoje. Eksportuotojas, gavęs muitinės leidimą įvežti prekes, prisiima prekių pristatymo į nurodytą vietą išlaidas, įskaitant įvairius mokėjimus ir rinkliavas ir riziką. Šis terminas taikomas visoms transportavimo rūšims. Jei EXW reiškia minimalų eksportuotojo įsipareigojimą, tai terminas DDP – maksimalų. PROJEKTINĖ DALIS UŽDUOTIS: Pagal gautas sąlygas suprojektuoti pervežimą tarp nurodytų punktų. Duotos sąlygos: Krovinys Prekė Vieneto aprašymas Kiekis vnt. Ilgis (m) Plotis (m) Aukštis (m) Svoris t. Sniego kastuvai 4,8 3,2 1,5 2,88 9 Maršrutas Išvykimas Atvykimo data Atvykimas I Atvykimas II Mažeikiai, Lietuva 2014.12.10 Antverpenas, Belgija Briuselis, Belgija Reikalingi dokumentai gabenant šį krovinį: CMR, TIR konvencija, Prekių kilmės sertifikatas, Kontraktas, Vairuotojo pažymėjimas, krovinio draudimas Mano krovinys yra 36 Europaletės, svoris 26 t. telpa į vieną puspriekabę iš 4 ašių, kurios matmenys yra: ▪ Modulinė sistema (25,25 m) ▪ Vidinis ilgis - 7,4 + 13,62 m. ▪ Vidaus plotis 2,46-2,52 m. ▪ Vidaus aukštis 2,70-2,98 m. ▪ Bendras ilgis 25,25 m. ▪ Europaletės - telpa maždaug 48 vienetų. Vidutinės kuro sąnaudos: 35 litrai 100 kilometrų. Pirmas maršrutas Šalis Kilometrai nuvažiuoti šalyje Lietuva 369,6 Lenkija 775 Vokietija 655,7 Olandija 74,8 Belgija 108 Iš viso: 1983,1 Vairavimo trukmė yra 19 val. Vairuotojas dirbs 9 valandas per dieną, turės 45 min pertrauką po kiekvienos 4,5 val. darbo valandos. Darbą pradės 7 val. ryto, baigs 16 val. vakaro (2 dienas galės dirbti iki 17val, tad atitinkamai kelionės tikslą galės pasiekti 2val greičiau, jei pats vairuotojas tą savaitę jau nebus vairavęs po 10val į dieną). Vairuotojas keliaus 2 dienas 3 valandas, reikės išvažiuoti Gruodžio 7 d. 7val ryto, tad prekės bus pristatytos Gruodžio 10 d. 8 val. Išlaidos Lt. Kuras 694 l. 2776,4 Kelių mokesčiai 690 Vairuotojo atlyginimas 30ct/km 594,93 Iš viso: 4061,33 Antras maršrutas Šalis Kilometrai nuvažiuoti šalyje Lietuva 26,5 Latvija 78,8 Vokietija 340,7 Olandija 220,4 Belgija 86,4 Iš viso: 752,8 Vairavimo trukmė yra 9 val. 50 min. Vairuotojas dirbs 9 valandas per dieną, turės 45 min pertrauką po kiekvienos 4,5 val. darbo valandos. Darbą pradės 7 val. ryto, baigs 16 val. vakaro (2 dienas galės dirbti iki 17val, tad atitinkamai kelionės tikslą galės pasiekti 2val greičiau, jei pats vairuotojas tą savaitę jau nebus vairavęs po 10val į dieną). Vairuotojas keliaus apie 2 dienas 8 valandas, reikės išvažiuoti Gruodžio 7 d. 7val ryto, tad prekės bus pristatytos Gruodžio 10 d. 14 val. Keltas iš Liepaja į Travemunde kelia 2 dienas, kaina 1000 Lt, gaunama kajutė darbuotojui. Išlaidos Lt. Kuras 1053,83 Kelių mokesčiai 266 Vairuotojo atlyginimas 30ct/km 262,2 Keltas 1000 Iš viso: 2582,03 IŠVADOS • Gabenant krovinį tenka susidurti su visokiais netikėtumais, krovinio pervežimo kaina gali lengvai pasikeisti, kainos paskaičiuotos tokiu atveju jei viskas pavyksta t.y. vilkiką pakrauna iš karto vos tik atvažiuoja į savo kelionės tikslą, tikimasi, jog jis nepatirs prastovos. • Paskirstymo veiksmingumui didinti turi įtakos šie veiksniai: pristatymo laikas, pristatymo patikimumas ir pristatymo lankstumas. • Krovinį pigiau gabenti antru maršrutu, tačiau jo gabenimo laikas apytiksliai 5 valandomis ilgesnis • Kelių mokesčiai priklauso nuo nuvažiuoto kilometrų kiekio priklausomai nuo kiek ašių yra vilkike arba dienos abonimentas taip pat dažniausia priklausomai nuo ašių kiekio. • Maršrutų kainos atitinkamai gali kisti, nuo daugelio faktorių, ar tai būtų prastova, įmonė negali iškrauti tą pačią dieną po atvykimo, o gal avarija kelyje, kuri įtakoja didelę dalį laiko. Maršrutų planavimas yra sudėtingas procesas, kurio metu reikia nuspėti ir pasiryžti priimti rizikingus sprendimus. LITERATŪRA 1. BERNATONYTĖ D., Tarptautinė prekyba, Kaunas, 2011. 2. MINALGA R., Logistika versle, Vilnius 2009. 3. LIETUVOS NACIONALINĖ VEŽĖJŲ ASOCIACIJA „LINAVA“, 2014 m. Eismo apribojimai, [žiūrėta: 2014 m. gruodžio 10 d.] prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!