Logistikos veikla Lietuvoje

ĮVADAS Logistika yra palyginti nauja disciplina, atsiradusi vadybos, marketingo ir inžinerijos mokslo pagrindu. Pagrindinį logistikos uždavinį galima būtų išreikšti paprasta formule: „tinkamas produktas, tinkamoje vietoje, tinkamu laiku, tinkamam klientui“. Pirma, logistika sprendžia fizinių srautų optimizavimo uždavinius, antra, logistikos veiksmai gali prisidėti prie įmonės konkurencinio pranašumo didinimo, kai kuriamas produkto laiko ir vietos naudingumas. Pirmieji darbai, skirti šiuolaikiniai verslo logistikai, pasirodė 1960 m. Tuo metu Peteris Druckeris, žymus verslo ekspertas, apibūdinimo logistiką, kaip vieną iš nedaugelio dar nepanaudotų priemonių firmos efektyvumui padidinti. Šiuo metu logistika yra vienas iš pagrindiniu verslo strategijos kūrimo elementų. Todėl teiginys, kad XX a. Pradžioje logistika buvo tik transportavimo ir sandėliavimo operacijų valdymas žemės ūkio pramonėje, skamba gana juokingai. Per beveik 100 metų logistika nuėjo ilgą evoliucijos kelią, susidedantį iš kelių raidos etapų. Darbo tikslai : 1. Apibūdinti pagrindinius logistikos raidos etapus bei logistikos veiklą Lietuvoje. 2. Apibūdinti ką reglamentuoja mažmeninės prekybos taisykles. 3. Išvardinti prekybos įrengimų išdėstymą prekybos patalpose. 4. Išspręsti pateiktą situaciją. 1. Pagrindiniai logistikos raidos etapai bei logistikos veikla Lietuvoje. 1.1. Pagrindiniai raidos etapai. I etapas. Žemės ūkio ekonomika. (1916 – 1940). Žemės ūko produktų paskirstymas. Iki pat II pasaulinio karo JAV (kaip, beje, ir Europoje), žemės ūkio ekonomika šalių ūkio sistemose užėmė labai svarbią vietą. Logistikos esmę sudarė žemės ūkio prekių bei žaliavų transportavimas ir paskirstymas į perdirbimo ir vartojimo vietas. Žemės ūkio produktų tiekimas (1916-1940): Iš fermerio ūkio į rinką; transportavimas; dar plačiai naudojami garo varikliai. II etapas. Segmentuotos logistikos funkcijos (1940-1960). Karo mokslas. Šiame periode didžiausią įtaką logistikai padarė karo mokslas. II pasaulinio karo metu reikėjo garantuoti efektyvų tiekimą iš užnugario į karo veiksmų zonas. Karo logistika paskatino transporto inžinerijos, fizinio paskirstymo ir rochrematikos atsiradimą. Verslas logistiką laikė viena iš marketingo dalių. Kiekviena logistikos funkcija: sandėliavimas, paskirstymas, atsargų valdymas, transportavimas, žaliavų tiekimas – buvo vykdoma atskyrai. Didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į pagamintos produkcijos paskirstymą. Nesusietos logistikos funkcijos (1940-1960): Nesusietos funkcijos sritys – įvedimo/išvedimo logistika, transportavimas, didmeninė prekyba, atsargų valdymas; fizinis prekių paskirstymas; vidaus degimo variklis. III etapas. Logistikos funkcijų integracija. (1960-1970). Bendrų sąnaudų teorija. Remiantis sistemų teorija buvo suformuluota bendrų sąnaudų kompromiso koncepcija. Į atskirai valdomas logistikos funkcijas imta žiūrėti kaip į tarpusavyje susijusių veiksmų grandinę, kuri prasideda išteklių įvedimu (įvedimo logistika) ir baigiasi galutinio produkto pristatymu. Būtent nuo šio periodo galime kalbėti apie verslo logistiką šiuolaikine prasme. Logistikos funkcijų integracija (1960-1970): Bendrųjų sąnaudų koncepcija; sistemų teorija; tarpusavyje susietos logistikos funkcijos. IV etapas. Atsigręžimas į vartotoją. (1970-1980). Kliento poreikių tenkinimas. Tai marketingo įsigalėjimo metas, kada pagrindiniu firmos uždaviniu tapo kliento poreikių tenkinimas. Fizinis paskirstymas, kaip logistikos komplekso dalis, yra vienas iš pagrindinių veiksmų, laiduojantis reikiamą klientų aptarnavimo lygį. Logistikai buvo keliamas jau ne tiek sąnaudų mažinimo, kiek pelno didinimo ir klientų poreikio tenkinimo uždaviniai. Dėmesys vartotojo poreikių tenkinimui (1970-1980): Klientų aptarnavimas; atsargų laikymas; produktyvumas; logistikos mazgų jungtys. V etapas. Logistika kaip diferenciacijos šaltinis (1980 ir iki dabar). Firmos strategijos kūrimo įrankis. Logistika tampa vienu iš svarbiausių firmos strategijos kūrimo įrankiu. Produktui diferencijuoti naudojami logistikos veiksmai. Logistikos aptarnavimą konkurentams yra labai sunku nukopijuoti (skirtingai nei produkto fizines savybes). Būtent čia firmos surado papildomą konkurencinio pranašumo didinimo šaltinį. Tuo metu atsirado tokios koncepcijos, kaip tiekimo grandinės valdymas, logistikos kanalo valdymas, tarporganizacinis efektyvumas, reversinė logistika. Logistika kaip produkto diferenciacijos priemonė (1980- iki dabar): Integruotas tiekimas; logistikos kanalai; globalizacija; reversinė logistika; gamtosauginė logistika. VI etapas. Logistikos raidos perspektyvos. IT technologijos. Virtualios firmos. Galima tik spėlioti, kaip toliau plėtosis logistika. Tačiau jau dabar ryškėja keletas šiuolaikinio verslo tendencijų, kurios nulems logistikos raidą. Pirma, vis didesnis dėmesys kreipiamasis į tai, kaip klientai vertina firmos logistiką ir kaip tai veikia vartotojo elgesį. Antra, internetas bei kitos IT technologijos iš esmės keičia supratimą apie logistikos kanalą, jo dalyvius ir jų funkcijas. Galutinis vartotojas gali tiesiogiai bendrauti su gamintoju ir netgi dalyvauti kuriant produktą. Trečia, nyksta ribos tarp firmų. Vis daugiau tradicinių funkcijų yra perkamos iš išorės, todėl ypač didelę reikšmę įgauna atskirų funkcijų integravimas į vieną tiekimo grandinę, kurios pabaigoje yra galutinis vartotojas. Logistikos atsigręžimas į vartotojų elgseną ir organizacijos ribų nykimas (ateitis): Klientų reakcijos į aptarnavimą logistika; tarporganizaciniai elgsenos bruožai; tolesnės teorijos raida. 1. 2. Logistikos veikla Lietuvoje Lietuvoje veiklą pradeda korporacijos „General Electric“ bendrovė “TIP Trailer Services”. Lietuva – jau trečioji Baltijos šalis, į kurią įžengė ši individualias konsultacijas, produktus bei paslaugas transporto ir logistikos įmonėms teikianti įmonė, kuri valdo didžiausią Europoje transporto priemonių parką. Su jau veikiančiomis atstovybėmis Latvijoje ir Estijoje, bendrovė „TIP Trailer Services“ sukūrė  Baltijos šalių regioną apimantį tinklą, kuris sustiprins įmonės pozicijas Šiaurės Europoje bei suteiks dar daugiau galimybių efektyviai paremti „TIP Trailer Services“ klientų plėtros planus šiame regione.   “Pradėdami verslą Lietuvoje, sustipriname savo veiklą tiek Baltijos šalyse, tiek Šiaurės Europos regione. Gerai išplėtotas paslaugų tinkas ypatingai svarbus daugumai mūsų klientų”, - sakė „General Electric“ įmonės „TIP Trailer Services“ generalinis direktorius Jesper Almind, atsakingas už bendrovės veiklą Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse bei Rusijoje. „General Electric“ įmonė „TIP Trailer Services“ siūlo logistikos sprendimus, tarp kurių – klientų aprūpinimas transporto parku, tenkinančiu nuolat kintantį krovinių gabenimo poreikį, įvairūs apsaugos planai, užtikrinantys galimos žalos išsinuomotoms transporto priemonėms kompensavimą, jų išlaikymui bei techninei priežiūrai skirtų kaštų padengimą. Klientams taip pat garantuojami palankiausi paslaugų apmokėjimo terminai ir sąlygos. Tokiu būdu verslininkai turi pakankamai apyvartinių lėšų verslo vystymui bei finansiniams įsipareigojimams vykdyti. Pasak Jesper Almind, bendrovė „TIP Trailer Services“ savo klientams teikia puspriekabių nuomos, išlaikymo ir finansavimo paslaugas, kurios leidžia efektyviau valdyti įmonių logistikos procesus, didinti produktyvumą bei pajamas.  Tarp didžiausių „General Electric“ įmonės „TIP Trailer Services“ Europos ir Šiaurės Europos regiono klientų – „DFDS Transport“, „Schenker“, DHL, “Combifragt”, DPWN, „Andreas Andresen“,  „Baltship“ ir kitos bendrovės. Apie „TIP Trailer Services“: Bendrovė „TIP Trailer Services“ priklauso „General Electric“ įmonių grupei „Equipment Services“, kuri transporto ir logistikos įmonėms teikia individualias, jų verslo poreikius atitinkančias konsultacijas, produktus bei paslaugas. „TIP Trailer Services“ pagrindinis biuras įkurtas Amsterdame, o daugiau nei 100 bendrovės padalinių veikia 23 Europos šalyse. „TIP Trailer Services“ atstovybė Estijoje buvo atidaryta 1998 m., Latvijoje - 2005 m. „TIP Trailer Services“ Europoje užima rinkos lyderės pozicijas. Jos valdomas daugiau nei 72 tūkst. transporto priemonių parkas – pats didžiausias bei įvairiausias Europoje.   Spalio 19 d. logistikos centro vystytoja UAB „LEZ Kausta logistika“, kuri priklauso AB „YIT Kausta“, pasirašė 10 metų nuomos sutartį su didžiausios Suomijos logistikos paslaugų tiekėjos „Finland Post Logistics“ dukterine bendrove Lietuvoje „Combifragt Lietuva“. Beveik 13.000 kvadratinių metrų ploto „Kaunas Terminal“ A klasės sandėlius ji pradės pilnai eksploatuoti nuo kitų metų balandžio mėnesio. Europos Sąjungos standartus atitinkančio sandėlių su biurais terminalo, kurį stato „YIT Kausta“, bendras plotas yra maždaug 30.000 kvadratinių metrų. Pirmąjį logistikos terminalo plėtros etapą ji planuoja baigti 2007 metais, o vėliau kompleksą papildomame 4,4 ha žemės sklype vystyti pagal konkrečius nuomininkų poreikius. Tuomet „Kaunas terminal“ sudarys per 50.000 kvadratinių metrų ploto patalpos. „Finland Post Logistics“ dukterinė įmonė – pirmoji stambi „Kaunas Terminal“ nuomininkė. Pasak projektą valdančios bendrovės „LEZ Kausta logistika“ direktoriaus Artūro Vilimo, sandėlių nuoma logistikos centre daugiausiai domisi tarptautinės ir stambiosios įmonės. „Turėdami tokį inkarinį nuomininką, tikimės sėkmingai pabaigti derybas dėl patalpų nuomos ir su kitais potencialiais klientais“, - sakė jis. UAB „Combifragt Lietuva“ direktoriaus Jan Hyttel teigimu, patalpas „Kaunas Terminal“ logistikos centre bendrovė rinkosi pagal patogią geografinę alokaciją, gerai išvystytą infrastruktūrą, numatomas plėtros galimybes, aukštus kokybinius kriterijus atitinkančias technines patalpų charakteristikas, vystymo ir statybos bendrovės patikimumą. „Ilgalaikėje veiklos strategijoje numatyta įsitvirtinti Lietuvos rinkoje ir plėsti klientų ratą kaimyninėse šalyse. Sprendimą sandėlius nuomoti Kauno LEZ teritorijoje priėmėme ištyrę regiono perspektyvas bei, žinoma, „Kaunas Terminal“ sandėliavimo patalpų ir infrastruktūros tinkamumą“, - sakė jis. Apie AB „YIT Kausta“ Šalies statybų lyderė AB „YIT Kausta“ priklauso Suomijos koncernui „YIT Corporation“ (2005 m. pardavimai siekė 3,0 mlrd. Eurų), kurio akcijomis prekiaujama Helsinkio akcijų biržoje. „YIT Kausta“ grupei Lietuvoje priklauso statybų AB „YIT Kausta“, gyvenamosios statybos projektų vystymo UAB „YIT Kausta būstas“, statybų techniką parduodanti ir nuomojanti UAB „Kausta Guder“ bei logistikos centro „Kaunas Terminal“ vystymo UAB „LEZ Kausta logistika“. „YIT Kausta“ įmonių grupės 2005 metų pardavimai buvo 281,4 mln. litų (2004 m. - 144,8 mln. litų). Dienraščio „Verslo žinios“ leidinio „Lietuvos verslo lyderiai“ duomenimis, bendrovė buvo paskelbta didžiausia statybų bendrove (pagal apyvartą) šalyje. „Balti Logistika“ tapo įgaliotu „UPS Supply Chain Solutions“ atstovu Baltijos šalyse  25.10.2005 Tapę pasaulinio šios srities lyderio „UPS Supply Chain Solutions” atstovu, galėsime pasiūlyti puikius transporto ir logistikos sprendimus mūsų klientams Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje”, - teigė Vallo Arumae, „Balti Logistika“ vadovas Baltijos šalims. Jis pridūrė, kad šių šalių vietinei rinkai reikėjo visas Baltijos šalis jungiančios partnerystės su stipria tarptautine bendrove. Bendradarbiavimas su „UPS“ leis „Balti Logistika” patenkinti šiuos klientų poreikius. Apie „Balti Logistika“: „Balti Logistika“ Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje siūlo krovinių gabenimo oru, keliais ir jūra paslaugas bei logistikos sprendimus. Remiantis IATA eksporto statistika, 2004 m. „Balti Logistika“ buvo didžiausia eksporto krovinių gabentoja oro transportu Estijoje. „Balti Logistika“ veikla atitinka ISO 9001:2000 kokybės standartą. 2. Išvardinta, ką reglamentuoja mažmeninės prekybos taisyklės. Prekybos įmonėse labai svarbu ir kreipia didelį dėmesį į mažmeninės prekybos taisykles. Kadangi tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos ministerija ir šių taisyklių reikia paisyti. Tam yra Skyriaus vedėjai kurie darbuotojams praveda taisykles ir išdėsto savo pozicijas kaip turi būti išdėstomos prekės. Darbuotojams kuriems priklauso tam tikra prekių grupė jie yra atsakingi už prekių išdėstymą. Ir tokių kaip netaisyklingų prekių išdėstymo negali būti kadangi turi atsiskaityti ir visa tai įvertina skyriaus vedėja bei kokybės reikalams atstovui, kurie visa tai prižiūri. Taip pat prieš pradedant dirbti prekybos įmonėje reikia pereiti medicinos komisija kuri nustato ar tu gali dirbti ir ar sveikas esi. Kadangi darbuotojai dirbantys prie maisto produktų turi būti sveiki, kad neužkrėstų kitų žmonių perkančių maisto prekes. Tam yra sanitarinės knygelės kur pažymima kad sveikatos apžiūra praėjai ir gali dirbti su maistu susijusioje įmonėje ar parduotuvėje. Ir yra nustatytos taisyklės kurių turi laikytis bet kurios prekybos įmonės darbuotojai bei valdininkai. Apie LR vyriausybės nustatytas taisykles parašysiu plačiau. Lietuvos Respublikos vyriausybė yra nustačiusi bendrąsias Mažmeninės prekybos taisykles, kurių privalo paisyti visi įstatymų tvarka įregistravę savo veiklą juridiniai ir fiziniai asmenys, besiverčiantys mažmenine prekyba. Šios taisyklės numato, kad pardavėjai privalo turėti teisės aktu nustatyta tvarka išduotus dokumentus, kad jų naudojama įranga, prekių gabenimo (transportavimo) priemonės, patalpos, kuriose vykdoma mažmeninė prekyba arba laikomos, saugojamos, fasuojamos ar kitaip tvarkomos prekės, atitinka teisės aktuose nustatytus higienos, visuomenės sveikatos priežiūros, prekių tvarkymo, saugos reikalavimus. Gyvomis žuvimis gali prekiauti tik tos įmonės, kuriose įrengti joms laikyti vandens rezervuarai (akvariumai). Mažmeninės prekybos taisyklės numato tam tikrų prekių išdėstymą ir laikymą greta. Tais nurodymais privalo vadovautis prekybininkai, projektuojant, renkant ir išdėstant prekybinę įrangą bei prekes. Vienoje prekybinėje lentynoje ar šaldymo įrenginyje, neatskiriant specialiomis pertvaromis, draudžiama greta išdėstyti ir laikyti šias prekes: 1. Žalią mėsą, žuvį, duoną, pieno produktus. 2. Žalius maisto produktus ir paruoštus nefasuotus produktus. 3. Stiprų specifinį kvapą skleidžiančias prekes ir maisto produktus. 4. Nefasuotus, greitai gendančius maisto produktus ir vaisius, daržoves, ne maisto prekes. 5. Žmonėms skirtas maisto prekes ir gyvūnų maistą. Visi sveriami maisto produktai turi būti parduodami įpakuoti į Sveikatos ministerijos leidžiamas įpakavimo medžiagas. Draudžiama prekybos salėje atvirai laikyti duonos, konditerijos gaminius, išlukštentus riešutus ir kt. Visi šie maisto produktai, kurie vartojami be papildomo apdorojimo, turi būti izoliuoti nuo aplinkos. Tam naudojama speciali įranga, turinti stiklo dureles, įvairūs dozatoriai. Matavimo prietaisai tikrinami Valstybės metrologijos tarnybos nustatyta tvarka. Mažmeninės prekybos taisyklės numato, kad prekybos įmonės darbuotojai pirkėjui suteikti galimybę savarankiškai patikrinti pirktų prekių svorį ir matą. Prekybininkai privalo prekybos salėje pastatyti kontrolines svarstykles bei turėti kontrolinius metrus. Maisto prekėms ir žaislais prekiaujančių įmonių darbuotojai ir šiomis prekėmis prekiaujantys patentus įsigiję fiziniai asmenys privalo laikytis sveikatos apsaugos ministro patvirtintų higienos normų ir taisyklių reikalavimų. Būtina tikrinti sveikatą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems sveikatą dėl užkrečiamų ligų, sąrašo ir šių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos“. 3. Prekybos įrengimų išdėstymas prekybos patalpose būdai ir pateiktas įmonės pavyzdys. Svarbiausios logistikos operacijos vyksta prekybos salėse. Jas įrengiant tenka spręsti daug problemų, tarp jų įrengimų su prekėmis išdėstymą. Pagrindiniai prekybos salės įrengimų išdėstymo būdai: 1. Taisyklingas, arba linijinis, įrengimų su prekėmis išdėstymo būdas dažniausiai naudojamas savitarnos parduotuvėse. Jis patogus tuo, kad įrengimai išdėstytomis linijomis, kurių galai nukreipti į atsiskaitymo vietas – kasas. Priešingoje pusėje gali būti organizuotas individualus pirkėjų aptarnavimas, kai prekes tenka sverti, skaidyti (pjaustyti). Pirkėjams irgi patogu, nes išsirinkę prekes, gali tiesiai išeiti į kasas. 2. Netaisyklingas, arba salų, būdas tinka aptarnaujant pirkėjus įvairiomis formomis, neišskiriant ir savitarnos.Dažniausiai naudojamas universalinėse. Šis būdas lemia ir atsiskaitymo vietų išdėstymą; dalis jų išskaidyta, dalis sukoncentruota. 3. Grupinis, arba blokinis, įrengimų išdėstymas yra gana specifiškas. Dažniausiai šį būdą lemia darbo organizavimo ypatumai, kai norima įrengti atskirą pirkėjų aptarnavimo vietą. Prekių asortimentui sukaupti, jo informatyvumui ir darbo vietos jaukumui labai tinka ir įrengimus išdėstyti uždaro ar pusiau uždaro bokso forma. Kartu įrengiama ir atsiskaitymo už prekes vieta. Pateiktas „IKI“ parduotuvės įrengimų išdėstymo patalpos būdas. „IKI“ prekybos centras randasi Kaune šiaurės pr. Jis yra nedidelis centras, jo įrengimų su prekėmis ir atsiskaitymo kasų išdėstymo patalpose būdas yra Taisyklingas, arba linijinis toks dažniausiai naudojamas mažose parduotuvėse. Jis ištiktųjų yra labai patogus ir veiksmingas, nes labai patogu pirkėjams lankytis ir apsipirkti. Kadangi patogus yra išdėstymo būdas, viskas aiškiai ir konkrečiai išdėstytos prekės. Taip pat visi kiti prekybos centrai „IKI“ didesni irgi išdėstyti tuo pačiu būdu. 4. Situacija. Pirkėjas atnešė pakeisti skrybėlę, pirktą prieš 3 dienas. Ji per maža. Pirkimo kvitas yra. Ar keisite? Kokie galimi variantai? Kuo vadovausitės spręsdami situaciją? Prekės keičiamos iki 14 dienų su pirkimo čekiu. Kadangi jis pirko prieš tris dienas ir turi čeki, tai aš tada jam galiu pasiūlyti keisti skrybėlę į didesnį dydį, jai pirkėjas sutinka tada ši problema išspręsta. Bet gali būti kitas variantas, kai nėra pirkėjui tokio dydžio kuris jam tiktų tada pasiūlome grąžinti pinigus. Arba jis pats atsisako pirkti šią kepurę, nes apsigalvojo nors ir būtų didesnių dydžių. Nes pirkėjas visada teisus. IŠVADOS 1. Pagrindiniuose raidos etapuose yra išvardintos šešios įtakos sritys. Tai apibūdinti visi raidos elementai nuo žemės ūkio iki logistikos raidos perspektyvų, plėtimąsi bei šiuolaikinio verslo tendencijas. 2. Tai LR vyriausybės nustatytos prekybos taisyklės, kurių privalo paisyti visi įstatymų tvarka įregistravę savo veiklą juridiniai ir fiziniai asmenys, besiverčiantys mažmenine prekyba. Nes tokiu atveju visi tiek pardavėjai tiek savininkai žino kaip elgtis ir kaip turi būti išdėstomos prekės. Todėl yra išvengta, kad nebūtų taip kad skalbimo milteliai šalia duonos produktų, nes tokiu atveju duona kvepėtų milteliais. 3. Prekybos įrengimų išdėstymas patalpose taip pat yra neblogų būdų, tiek nežinojau kol nepasidomėjau. Bent man patogiausias tai taisyklingas, arba linijinis būdas jis patogiausias pirkėjams. 4. Situacija tikrai šiais laikais greitai ir kokybiškai išsprendžiamos keitimo būdu arba pinigų grąžinimo būdu. Nes tiek pirkėjas patenkintas ir tiek pardavėjas. Nelieka jokių pykčiu. LITERATŪRA 1. Čaplikas V. Prekybos logistika.- V., 1997 2. Židonis Ž. Verslo logistika.- V.,2002 3. Prieiga per Internetą :

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!