Liudvigas Fojerbachas

 LIUDVIGAS FOJERBACHAS XVIII a. pabaigos ir XIX a. pirmosios pusės Europa buvo tur tinga filosofinėmis tradicijomis. Tas tradicijas tartum apvainikavo vokiečių mąstytojas Liudvigas Fojerbachas, į pirmą vietą vėl iškėlęs materializmą ir negailestingai griaudamas idealizmą. Jis laiko mas vienu iš žymiausių ikimarksistinio laikotarpio materialistų, kla sikinės vokiečių filosofijos atstovų. L. Fojerbachas (Feuerbach) gimė 1804 m. liepos 28 d. Landsguto mieste, Bavarijoje. Jo tėvas buvo antifeodališkai nusistatęs, didelės erudicijos teisininkas. Baigęs vietos gimnaziją, 1823 m. būsimasis filosofas įstojo į Heidelbergo universitetą studijuoti teologijos, bet jau po metų persikėlė į Berlyno universitetą ir atsidėjo filosofijos studijoms. Dvejus metus jis klausėsi Hegelio paskaitų. Baigęs univer sitetą, 1828 m. apgynė disertaciją ir pradėjo dėstyti filosofijos isto riją, logiką ir metafiziką Erlangeno universitete. Tuo metu jam dar turėjo įtakos G. Hegelis, nors, vis labiau domėdamasis gamtos mokslais, žingsnis po žingsnio tolo nuo savo mokytojo. Akademinė L. Fojerbacho veikla truko neilgai. Paaiškėjus, kad jis yra anoniminės knygos „Mintys apie mirtį ir nemirtingumą" au torius, L. Fojerbachas buvo pašalintas iš universiteto, o knyga, kadangi jos turinys prieštaravo krikščionybės dogmatikai, konfiskuota. Jį kaltino už tai, kad nepripažino žmogaus nemirtingumo ir teigė, jog nemirtingi tėra tik žmogaus darbai, o jis pats tiek nemirtingas, kiek jį prisimena kiti žmonės. L. Fojerbachui nepavyko gauti darbo ir kituose universitetuose, todėl po kurio laiko jis apsistojo nedide liame Brukbergo kaime (Tiuringijoje) ir išgyveno ten 25 metus. Jis vertėsi literatūrine veikla, rašė filosofinius veikalus, nors dėl cenzū ros neretai sunku buvo juos išleisti. Labai greitai L. Fojerbachas visiškai atsikratė Hegelio idealistinės filosofijos įtakos ir susiformavo kaip materialistas. Tai jau matyti jo darbe „Dėl Hegelio filosofijos kritikos" (1839 m.). Ypač reikšminga knyga „Krikščionybės esmė" (1841 m.), kurioje jis atsiskleidžia kaip nepalaužiamas materialistas ir ateistas. L. Fojerbacho gyvenamuoju laikotarpiu, materializmui kovojant prieš idealizmą, ši knyga atliko didžiulį visuomeninį vaidmenį. „Reikėjo,— rašė Engelsas,— pačiam pergyventi išsivaduojamąjį tos knygos poveikį, kad galima būtų apie tai susidaryti tikrą vaizdą. Entuziazmas buvo visuotinis: mes visi iš karto pasidarėme feuerbachininkais" 1. Kaimo užkampyje L. Fojerbachas tam tikra prasme buvo nepriklausomas nuo oficialiosios nuomonės. Bet ilgas atsiskyrėliškas gy venimas turėjo ir neigiamos reikšmės — jis atsiliko nuo tuo metu sparčiai besivystančio mokslo. Vėlesni jo veikalai jau neturėjo di desnės visuomeninės reikšmės. Socialinės ir politinės L. Fojerbacho pažiūros atspindėjo to meto radikaliųjų, demokratinių vokiečių buržuazijos sluoksnių interesus. Neapkęsdamas feodalinės valstybės ir pačius žmones laikydamas vals tybės kūrėjais, jis ragino kovoti prieš patvaldystę. Bet, jo nuomone, ne revoliucinėmis, o švietėjiškomis demokratinėmis priemonėmis rei kia griauti feodalizmo ideologiją ir reakciją. Tik buržuazinė demo kratinė respublika atitinka žmogaus „prigimtį", jo laisvės troškimą ir geriausiai gali pasitarnauti, vystant pramonę, techniką ir mokslą. L. Fojerbachas manė, kad žmonių švietimas yra svarbiausias ginklas, kovojant už jų laisvę ir laimę. „Skleisti švietimą visose klasėse ir luomuose—štai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!