Literatūros pamoka, apie kurią svajočiau

Literatūros pamoka, apie kurią svajočiau.

L iteratūra - tai pasaulio raštų išmintis, nugulusi knygų puslapiuose. Juk neveltui, knygos buvo saugomos, kaupiamos didžiuosiose archyvuose,perrašinėjamos,saugomos vienuolynuose ir brangesnės už auksą. Kaip yra žinoma pirmos, dar neįvardytos Literatūrinės pamokos buvo praktikuojamos sofistų ir kitų filosofų, dar senovės Graikijos metu. Šis mokslas padeda išsaugoti raštus, kurie perduodami iš lūpų į lūpas galų gale buvo užrašyti ir pasiekė mūsų mokinių vadovėlius.

Kaip mokinė lietuvių kalbos ir literatūros programoje pastebiu tam tikrų pasenusių, nuobodžių, neįtaigių temų šiuolaikiniam jaunimui. Ne išimintis ir su literatūros pamokose dėstoma medžiaga. Dažnu atveju, mokytojas susitaiko su mintimi, kad reikės medžiagą monotoniškai dėstyti didelėms abejingoms mokinių grupėms, kurioms gimtosios kalbos ir literatūros pamokos galėtų būti neįtrauktos į bendrojo ugdymo programas vyresnėse klasėse. Deja toks požiūris neigiamai veikia indvidualias asmenybes, kurios stengiasi plėsti savo akiratį, ne tik perskaitydamos rekomenduojamą ir privalomą, bet ir aukštesnius mąstymo gebėjimus skatinančią literatūrą, taip bandydamos išlikti šioje pilkoje mokinių daugumoje. Kadangi aš save priskiriu tiems keliems procentams mokinių, kurie ieško prasmės ir žiūri į pasaulį vis dar neatbukusiu žvilgsniu, kupinu aplinkos analizės, susisklosčius tokiomis aplinkybėms kai literatūros pamokos praranda esmę, o klausimams ir diskusijoms nebepaliekama vietos, pradedu svajoti, kaipaš įgyvendinčiau visapusiškai ugdančios literatūros pamokos idėją.

Pastebiu tendenciją, kad literatūros pamokų vedimo metodai labai skiriasi ir priklauso nuo mokytojo pasirinkto dėstymo modulio, meilės skaitymui, pažinimui. Juk apie tave dominančias ir artimas širdžiai temas gali kalbėti valandų valandas.Šiam dalykui netinka griežtumas ir monotoniškumas. Mokytojas turi bandyti rasti ryšį su mokiniu, kad kiekvienas klausimas pagal nagrinėjamą temą rastų minutėlę būti išklausytam, o ne nustumtam ir sutraiškytam. Man patiktų,kad literatūros pamokos virstų ne į griežtai sustyguotas rutinas - kaip klausimas ir atsakymas, be vietos asmeninei nuomonei, o į intelektualias diskusijas skatinančias mąstyti ir patirti literatūrinius kūrinius kitu kampu.

Kadangi, galiu vadinti save menišku žmogumi, manau, kad privalomų knygų sąraše esančias knygas reikėtų paskirstyti pagal mokinių gebėjimo lygį. Man trūksta kūrinių filosofinėmis, egzistencinėmis, absurdo ir istorijos temomis, nes istorija su literatūra labai glaudžiai susijusios. Taip pat mokytojas turėtų pasiūlyti mokiniams papildomas jam patikusias knygas. Prieš pradedant skaityti kūrinį, pedagogas turėtų paklausti, ką mokiniai yra girdėję apie autorių ir jo kūrinį, trumpai pristatyti, paminėti, į ką reikia atkreipti didžiausią dėmesį, nes literatūros kūriniai turi savo kodus, kurie audrina vaizduotę ir skatina atradimų džiaugsmą. Taip pat, būtų įdomu išgirsti kūrinio priešistorę, būti paskatintam ieškoti informacijos internete apie patį autorių, juk kūrinys negali egzistuoti be autoriaus. Man asmeniškai įsimintiniausi kūriniai, kurie yra išnarplioti po kiekvieną slankstelį, turintys užslėptas reikšmes, nepažintus siužetus, gyvenimo patirtimi paremtas istorijas. Taigi, mokinys perskaitęs kūrinį turėtų atsirinkti svarbiausius kūrinio siužeto momentus, citatas, ir sudėti tai į knygos aprašymo šabloną, Manau, labai padėtų anotacijų rašymas. Nuodugnus veikėjų charakteristikos aprašymas. .

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!