Literatūrinės ir samprotavimo pastraipos

1) XX amžiaus pirmos pusės poetas, prozininkas ir dramaturgas, rašęs savitu stiliumi Balys Sruoga, memuarų romane „Dievų miškas“ užjaučia to meto žmogų, prisidengdamas ironijos kauke. Kūrinyje autorius rašė apie asmens orumą žeminantį lagerį, kuriame smurtą propaguojantys asmenys tapo skyriaus viršininkais, gestapo atstovais, o humaniškumą puoselėjantys buvo pasmerkti kentėti žiaurius likimo išbandymus. Romano autorius atvaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą ir vaizdžiai perteikė tuometinę realybę. Nors kūrinyje nužmogėjimą ir nesuvokiamą elgesį bandoma paslėpti cinišku požiūriu į pasaulį, labiausiai juokiamasi iš tiksliai besisukančio stovyklos mechanizmo, o ne jausmų. Jau pačioje romano pradžioje pastebima likimo išbandymų tema. Sruoga yra išvežamas iš savo darbo vietos ir atskiriamas nuo šeimos. Nuo tos akimirkos prasideda pirmieji išbandymai. Suimtiems inteligentams tik atvažiavus iškraustomos kišenės. Būtent taip pačioje pradžioje yra naikinama pagarba ir žmogaus orumas. Sruoga supranta, kad čia įstrigo ilgam. Lageryje kaliniai, tarp jų ir Balys Sruoga, dirbdavo sunkiausius darbus be poilsio: „Ne ką geriau sekėsi ir plytų fabrike – molį kasant ir minkant, plytas nešiojant ir kraunant, arba miške rąstus tąsant, pjaustant, vežimuosna keliant, arba prie statybos – akmenis skaldant ir „tačką” vežiojant, plytas, žvyrą, cementą, vandenį tempiant.” Darbas buvo itin sunkus ir varginantis, skirtas nuslopinti ir išeikvoti energiją, o ne atlikti kažką naudingo. Apie maistą, geras gyvenimo sąlygas ir kalinių medicininį aprūpinimą buvo galima tik pasvajoti. Kiekvienam lageryje buvusiam žmogui susidūrimas su mirtimi tapo įprastas ir kasdienis dalykas. Mažai kas išgyvendavo daugiau nei du mėnesius. Žiaurus elgesys, kiekvieną dieną matomos mirtys ir patyčios reikšdavo, kad žmogus visą laiką gyvena prie mirties ribos ir visomis jėgomis stengiasi išlikti savimi. Tai tik maža dalis literatūroje atskleidžiamų likimo išbandymų, kai totalitarinėje nužmoginimo sistemoje žmogus praranda savo identitetą, tampa tik uniforma, skaičiumi.
2) XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos rašytojas, publicistas, lyrinės lietuvių prozos pradininkas, kritikas ir politinis veikėjas Jonas Biliūnas likimo išbandymų temą išryškina ir egzistencinę žmogaus krizę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!