Lietuvybės puoselėjimas "Sename dvare"

Lietuvybės puoselėjimas Bočelis (mamos tėtis) - Štai duodu tau trumpą Lietuvos istoriją. Kaip tik tinka tau. Veizėk, gerbk ją, atvažiavęs pas jus, visados kontroliuosiu, kaip ji atrodo. Mokykis iš jos atsidėjusi, aš egzaminuosiu, turėsi be klaidos man atsakinėti. Kiekvienas žmogus turi gerai žinoti savo šalies istoriją. Bočelis skatina vaikus mokytis Lietuvos istorijos, ją pažinti ir gerbti. Jis mano, kad kiekvienas žmogus turi gerai žinoti savo šalies istoriją. Tą dainelę pats bočelis mums pritaria, o pabaigus liepia dainuoti „Birutę". Ant marių krašto, Palangos miestely... - traukiame savo plonais balseliais, vėl bočelio pritariami. Bočelis moko vaikus dainuoti lietuviškas dainas. Bočelis mėgsta žemaitiškai kalbėti, su tarnais niekados kitaip nekalba. Turi savo bibliotekoje vyskupo Valančiauskio, savo bičiulio, knygų su jo paties parašais, dažnai varto „Žemaičių vyskupystę" ir sako: - Senoviška kalba Turtinga kalba. Kad būčiau jaunesnis, imčiau ją studijuoti nuodugniai, nuo pat sanskrito. Bočelis vartoja lietuvių kalbą ir skaito lietuviškas knygas. Teigia, kad būdamas jaunesnis, studijuotų lietuvių kalbą nuodugniai. Bočelis didžiuojasi lietuvių kalba, mano, kad būtų verta gilintis į lietuvių kalbą ir ją studijuoti. Per Paulinos vestuves - Žinoma, - atsiliepė gelžkelio valdininkas, - <...> apie gyvulius vaikščiodamas, dar gali apsieiti su tokia prasta šneka, bet prie švaraus darbo ji netinka. - Menkas tai progresas, kurs remias savos kalbos niekinimu ir atmetimu, - tarė mamatė. Mamatė menkina tuos, kurie niekina ir atmeta savo gimtąją kalbą. Gina savo gimtąją kalbą. Mamatės užrašai: Tikros vargo knygelės: tokios mažos, plonos ir menkutės. Smaugiamo vaiko šauksmas, vejamo žvėries riksmas. Menkos pažiūrėti ir ne per įdomios skaityti. Kodėl plakdina jos stipriau mano širdį? Kaip brangu viskas, kas skriaudžiama, spaudžiama, persekiojama! Kaip neapsakomai gaila man viso ko, kas nyksta! O liūdnasis merdėjančios tautos reginy! Tautos, kitados didžios, tiek gražių dainų nudainavusios, tiek fantazingų padavimų nuaudusios, garbingą istoriją gyvenusios, turėjusios tokių didvyrių, kaip Pilėnų gynėjai, ir tokių moterų, kaip Gražina, ir tokių genialių viešpačių, kaip Vytautas. Mamatei gaila nykstančios Lietuvos kultūros, literatūros. Jai rūpi tautos kultūra, labai sielojasi, kad ji yra skriaudžiama, spaudžiama, su liūdesiu prisimena jos garbingą praeitį, gražias dainas padavimus ir t.t. Nepaisant visų lenkiškų rūbų, lietuvė yra mano siela. Mamatė, nors ir dėvėdama lenkiškus drabužius, vis tiek save laiko lietuve. Duoda pinigų knygelėms:  Įdaviau jam pinigus, gautus už apyrankę. Netrukus nukeliavęs atiduos, kur reikia. Džiaugiuos nors tiek prisidėjusi prie to švento darbo. Kuo gi daugiau galiu? Ak tiesą sako Levanarda. Kaip trukdo savas lizdas darbuotis „dievui ant garbės"! Mamatė remia lietuviškų knygų leidybą, parduoda tėvelio dovanotą apyrankę ir paaukoja pinigus. Ciocia Karusia: Leisk pasakyti tau, Maryniu, kad apskritai perdaug demokratiškai auklėji vaikus. Toks, pavyzdžiui, dažnas žaidimas su gaspadoriaus vaikais, toks sėdėjimas žiemos vakarais su šeimyna ir dainavimas - do czego to podobne! Kokie rezultatai! Vaikų lenkiškas akcentas kartais tiesiog horrible. Kartais jie vartoja net ištisus žemaitiškus žodžius,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!