Lietuvos valstybės atkūrimas ir LR laikinoji konstitucija

Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimas 1918 m. • Pirmasis pasaulinis karas, atvedęs prie Europos imperijų griūties, sudarė palankias sąlygas tautinių valstybių kūrimuisi. Jomis pasinaudojo ir Lietuva savo valstybingumui atkurti. • Lietuvos valstybės nutarimas • Išreiškė svarbiausio krašto socialinio veiksnio – lietuvių tautos – apsisprendimą turėti nepriklausomą, be jokių išlygų, užuolankų ar užuominų kitų valstybių naudai, neapsunkintą jokiais politiniais servitutais, savo valstybę.; • Nutarime išreikštas pasirižymas atstatyti, atkurti, o ne steigti naują Lietuvos valstybę; • Pasiryžimas atkurtą Lietuvos valstybę tvarkyti demokratiniais pagrindais; • Nutarimas visų tarybos narių primtas vienu balsu, parodė, kad lietuvių tautos sugeba bendradarbiauti net labai skirtingų požiūrių tos tautos dalys. • • Nutarime pabrėžta, kad atkuriamos Lietuvos valstybės pagrindus ir santykius su kitomis valstybėmis galutinai nustatysiąs demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas . • 1920 m. gegužės 15 d. Susirinkęs į pirmąjį posėdį vienu balsu priėme trumpą rezoliucija, skelbiančia, jog, “reikšdamas Lietuvos žmonių valią”, esant nustatyta nepriklausomą Lietuvos valsybę, kaip demokratine respublika, etnologinėm sienom ir laisva nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buve su kitom valstybėm”. • • Steigiamojo Seimo Rezoliucija • Vienas iš reikšmingiausių dalykų, kad nesitenkindamas Lietuvos tarybos skelbta nuostata dėl demokratiniais pagrindais sutvarkytos Lietuvos valstybės atkūrimo, susirinkęs steigiamasis seimas, nuostatą sukonkretino, kurio galutinį sprendimą patikėjusios Lietuvių Vilniaus konferencija, tiek Lietuvos taryba – nustatė atkurtosios Lietuvos valstybės pamatus, valdymo formą – demokretinę respubliką • • Vykdė Vasario 16-osios akto pavedimą; • kosnstatavo Lietuvos valstybę tapus laisva nuo visų valstybinių ryšių; • Nustatė niekieno neribojimą Lietuvos valstybės suverenumą; • Įgavo principinę konstitucinę reikšmę; • Suteikė nepriklausomai valstybei prideramą politinį svorį bei autoritetą; • Rezoliucija kostatavo, jog uždavinys esąs įvykdytas, nes tai buvo svarbiausi XX a. antrajame dešimtmetyje atkurtosios lietuvos valstybės konstitucinę reikšmę turėję aktai, kuriais remiasi moderniosios Lietuvos valstybės buvimas ir visi vėlesnieji – laikinieji ir nuolatiniai – jos konstituciniai aktai. • 1 pav. 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas • Iš kairės į dešinę: sėdi Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Steponas Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; stovi Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis. • 2 pav. Lietuvos Valstybės Tarybos nariai, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai Kas yra Konstitucija? •

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!