Kursiniai darbai
Lietuvos užsienio prekybos sąlygos, partneriai, eksporto bei importo rodikliai
ĮVADAS Temos aktualumas. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą keičiasi tiek vidaus tiek išorės rinkos sąlygos. Naujų griežtesnių standartų atsiradimas, muitų naikinimas ir kiti veiksniai sąlygoja įmonių veiklos galimybes šalyje bei prekiaujant su užsienio rinkomis. Šių sąlygų nagrinėjimas ir tendencijų numatymas šiai dienai yra ypač aktualus. Užsienio prekybos perorientavimas iš buvusios SSRS į Vakarų šalis ir jos reintegracija į pasaulio ekonomiką ne tik sudarė esminį šalies perėjimo į rinkos ekonomiką elementą, bet ir buvo siejama su Lietuvai svarbiais politiniais ir saugumo aspektais. Dėl šio sisteminio pasikeitimo po keleto metų užsienio prekyba buvo liberalizuota ir prasidėjo prekybos srautų persiorientavimas, atspindintis šalies santykinius pranašumus. Užsienio prekybos struktūros pasikeitimai liberalizavus išorės ekonominius ryšius buvo susiję ne tik su pardavimų geografija, t. y. su prekybos partnerių kaita, bet ir su gaminių struktūros pokyčiais. Lietuvos santykinis pranašumas buvo gaminant gamtos ištekliams ir darbo jėgai imlią produkciją – drabužius, mineralines trąšas, naftos produktus, elektros srovę, medieną ir baldus. Nors tai paskatina daryti išvadą, kad „vėl išryškėjo prieškario prekybos specializacijos bruožai“, prekybos struktūrai ne mažiau svarbi yra ir paskutiniųjų 50 metų ūkio raida. Būtent dėl pastarosios priežasties šiuo metu, pavyzdžiui, naftos perdirbimo ir mineralinių trąšų pramonės gamyklų svarba eksportui ir visos šalies ekonomikos augimui yra santykinai didelė. Lietuvos užsienio prekybos režimo spartus liberalizavimas atliko svarbų vaidmenį sukuriant sąlygas rinkos ekonomikai ir šalies ekonomikos plėtrai. Kaip pažymi kai kurie užsienio analitikai, „liberalus Lietuvos prekybos režimas buvo esminis ekonominio šalies atsigavimo veiksnys<...>“. Kaip jau minėta anksčiau, tikėtina, kad sisteminiai pokyčiai šalyje buvo pagrindinis veiksnys įgyvendinant liberalų užsienio prekybos režimą ir atveriant Lietuvos ekonomiką. Situacija, susidariusi pirmaisiais sisteminių ekonominių ir politinių reformų metais, kartais vadinama nepaprastosios politikos laikotarpiu, kuriam buvo būdinga stipri visuomenės parama ekonominės reformos priemonėms. 2002 metų ekonomistų prognozės Lietuvos užsienio prekybos atžvilgiu pasitvirtino – eksporto plėtros tempai sulėtėjo, po ilgokos pertraukos importas augo sparčiau nei eksportas, be to, dar labiau išryškėjo 2001 m. atsiradusi eksporto į NVS šalis santykinio didėjimo tendencija. Nepaisant to, Europos Sąjunga tebėra pagrindinė Lietuvos prekių pardavimo rinka. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva perėmė visus Europos Sąjungos sutartinius santykius su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis. Tokiu būdu, užsienio prekybos režimo nustatymas yra deleguotas Europos Sąjungos Tarybai bei Europos Komisijai ir Lietuvos Respublika įsijungė į bendrąją Europos Sąjungos prekybos politikos erdvę, kur visa užsienio prekyba yra reglamentuojama vieningai. Europos Sąjungos plėtra atvėrė didžiules galimybes Lietuvos verslui – Lietuva įsiliejo į bendrąją rinka, turinčią daugiau kaip 450 milijonų vartotojų. Lietuva ne tik tapo bendrosios rinkos nare - ji taip pat dalyvauja ES išorinės ekonominės politikos formavime. Svarbi užduotis mūsų ūkiui yra ne tik atlaikyti išaugusią konkurenciją, bet ir pasinaudoti gerokai didesnės vidaus rinkos pranašumais bei didesniu kitų rinkų atvirumu, siekiant spartaus ekonomikos augimo. Darbo tikslas – išnagrinėti Lietuvos užsienio prekybos sąlygas, partnerius, eksporto bei importo rodiklius apžvelgti bendrus ES rinkos diktuojamus reikalavimus. Taip pat išnagrinėti rinkos įtaką naftos produktų tiekėjams bei gamintojams, eksporto lygį bei tendencijas. Tyrimo metodai. Darbe atlikti tyrimai yra žvalgomojo pobūdžio. Darbe naudojami lyginamoji ir statistinių duomenų analizė, grafinio modeliavimo metodai, ekspertų nuomonių palyginamoji analizė. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti Lietuvos užsienio prekybos politicos raidą; 2. Susipažinti su prekybos teisine baze; 3. Apžvelgti Lietuvos prekybos eksporto ir importo rodiklius bei tendencijas. 4. Atlikti ES standartų naftos produktams analizę; 5. Ištirti ES rinkos poveikį naftos produktų kainoms. 1. LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBOS ANALIZĖ 1.1. Užsienio prekybos politikos raida Lietuvoje, kaip ir kitose Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalyse, užsienio prekybos liberalizavimas buvo svarbi perėjimo į rinkos ekonomiką proceso dalis. Jis buvo susijęs su kainų liberalizavimu ir lūkesčiais, kad importuojamų prekių konkurencija darys įtaką kainų šalies viduje mažėjimui, tarptautiniu darbo pasidalijimu grindžiamai specializacijai ir technologinio gamybos lygio didėjimui, efektyvumo ir gerovės kilimui, o vartotojams ir gamintojams užtikrins didesnį prekių pasirinkimą. Užsienio prekybos perorientavimas iš buvusios SSRS į Vakarų šalis ir jos reintegracija į pasaulio ekonomiką ne tik sudarė esminį šalies perėjimo į rinkos ekonomiką elementą, bet ir buvo siejama su Lietuvai svarbiais politiniais ir saugumo aspektais [3, p. 349]. Iki ekonominių reformų pradžios Lietuvos užsienio prekybą vykdė valstybinės įstaigos, ji buvo griežtai reguliuojama kvotomis ir licencijomis. Dėl to reikėjo iš naujo kurti visą užsienio prekybos sistemą. Kadangi „centrinis planavimas pats savaime buvo pagrindinis netarifinis prekybą slopinantis barjeras, tai jo panaikinimas buvo didelis žingsnis atviros ekonomikos link“. Dėl šio sisteminio pasikeitimo po keleto metų užsienio prekyba buvo liberalizuota ir prasidėjo prekybos srautų persiorientavimas, atspindintis šalies santykinius pranašumus. Lietuvos užsienio prekybos politika buvo liberalizuojama įgyvendinant tiek vienašales, tiek ir sutartines priemones. 1993 m. priimtas naujas prekybos įstatymas ir panaikinti dar likę kiekybiniai eksporto apribojimai. Ribotam laikui buvo palikti eksporto muitai kai kuriems vietiniams žaliavų produktams (kailiams ir medienai). Importo srityje buvo nustatyti beveik vienodi ir santykinai nedideli muitai. Buvo panaikinti specifiniai 10 procentų dydžio muito mokesčiai už importą tvirta valiuta ir statistinės prekybos rinkliavos, kurios buvo nustatytos informacijai apie prekybos srautus registruoti. Kartu pamažu buvo šalinami mokėjimų apribojimai. Daugelio netarifinių prekybos barjerų pašalinimas ir santykinai nedideli importo muitai prisidėjo prie spartaus užsienio prekybos apimties didėjimo. Narystė PPO (iki 1995 m. – BSTP) buvo svarbus prekybos politikos reformų ir ekonomikos atvėrimo elementas. Kitaip negu kai kurios VRE šalys, Lietuva ir kitos dvi Baltijos šalys nebuvo BSTP narės. Todėl joms teko derėtis dėl prisijungimo prie šios daugiašalės prekybos sutarties, kuri XX a. antroje pusėje tapo tarptautinės prekybos pagrindu. 1992 m. rugsėjo mėn. Lietuvai buvo suteiktas BSTP stebėtojos statusas, kuris 1995 m. pakeistas PPO stebėtojos statusu. Stojimo derybos prasidėjo 1994 m., o 1994 m. spalio mėn. Lietuva pateikė memorandumą dėl užsienio prekybos politikos režimo. 1995 m. PPO sudarė darbo grupę, kuri pirmąjį susitikimą su Lietuvos delegacija surengė 1995 m. antroje pusėje. Nuo tada stojimo derybos vyko lygiagrečiai dviem lygiais – daugiašaliu ir dvišaliu, derantis su atskiromis PPO šalimis (dažniausiai viena iš dešimties PPO narių). Stojimas į PPO suteikė naudos šalies ekonomikai, paskatindamas Lietuvos institucijas panaikinti priemones, ribojančias prekybą ir diskriminuojančias iš užsienio įvežamus produktus. Buvo panaikintos minimalios importo kainos, suvienodinti žyminiai mokesčiai už licencijas importuoti ir užsiiminėti didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bei naftos produktais, panaikintas abipusiškumo principas teikiant kai kurias, pavyzdžiui, draudimo paslaugas, panaikintos vietos įmonėms teiktos lengvatos atleidžiant jas nuo akcizo mokesčio. Pradėjus taikyti nediskriminavimo principą Lietuvoje, pradėta stabilizuoti ekonominę aplinką ir padidintas ekonominės politikos skaidrumas [34]. Apžvelgus Lietuvos užsienio prekybos raidą galime teigti, kad užsienio prekybos perorientavimas iš buvusios planinės ekonomikos į Vakarų šalis ir jos reintegracija į pasaulio ekonomiką ne tik sudarė esminį šalies perėjimo į rinkos ekonomiką elementą, bet ir buvo siejama su Lietuvai svarbiais politiniais ir saugumo aspektais. Dėl to reikėjo iš naujo kurti visą užsienio prekybos sistemą, kuri buvo liberalizuota ir prasidėjo prekybos srautų persiorientavimas, atspindintis šalies santykinius pranašumus. 1. 2. Teisinės bazės tobulinimas Lietuvos integracija į ES . ES diplomatinių santykių su Lietuva pradžia laikoma 1991 m. rugpjūčio 27 d., kai ES pripažino Baltijos šalių nepriklausomybę. Netrukus Baltijos šalys buvo įtrauktos į PHARE programą, o maždaug po pusmečio ES pasirašė su jomis dvišales prekybos ir bendradarbiavimo sutartis (žr. 1 lentelę). 1 lentelė Pagrindinės Lietuvos ir ES dvišalės prekybos sutartys Sutartis Pasirašyta Įsigaliojo Pagrindinės nuostatos Prekybos ir bendradarbiavimo sutartis 1992 05 11 1993 02 01 Didžiausio palankumo statusas prekyboje, nediskriminavimas; ES bendrosios preferencijų sistemos taikymas Lietuvai; ekonominis bendradarbiavimas kai kuriose srityse. Sutartis dėl laisvosios prekybos ir su ja susijusių reikalų (Laisvosios prekybos sutartis) 1994 07 18 1995 01 01 Prekybos liberalizavimas remiantis BSTP principais; laisva prekyba pramoninėmis prekėmis (KN 25-97); Lietuvai suteiktas 6 metų pereinamasis laikotarpis laipsniškam importo iš ES liberalizavimui; standartinės apsaugos nuostatos; Jungtinis komitetas prižiūrėti, kaip įgyvendinama sutartis. Asociacijos (Europos) sutartis 1995 06 12 1998 02 01 Pripažintas Lietuvos siekis tapti ES nare; įtrauktos laisvosios prekybos sutarties nuostatos; politinis dialogas; ekonominis bendradarbiavimas tokiose srityse kaip konkurencijos politika (ES taisyklių įgyvendinimas), paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimas, laisvė steigti įmones, intelektinės nuosavybės teisių apsauga, vartotojų apsauga, įstatymų derinimas, bendradarbiavimas kitose srityse, tokiose kaip pramonės politika, mokslas ir technologija, energetika, aplinkos apsauga ir t. t.; Asociacijos taryba ir Asociacijos komitetas. Šaltinis: Vilpišauskas R. Lietuvos užsienio prekybos politika ir jos raida: veiksnių analizė [34] Trišalės Baltijos šalių prekybos sutartys . Trišalės Baltijos laisvosios prekybos erdvės idėja buvo svarstoma nuo pat nepriklausomos užsienio politikos vykdymo pradžios. Kaip ir daugelį kitų siūlymų dėl Baltijos šalių ekonominio bendradarbiavimo, šią koncepciją, grindžiamą nuorodomis į Beniliukso šalis ir kitus regioninio bendradarbiavimo pavyzdžius, ne kartą kėlė trijų valstybių politikai ir ekspertai, tačiau ilgą laiką nepavyko sutarti dėl jos turinio, formos ir įgyvendinimo. Trišalės prekybą tarp Baltijos šalių liberalizuojančios sutartys buvo tiesioginis ES politikos rezultatas [35]. ES suteikė konkretų turinį trišalėms sutartims, išspręsdama Baltijos šalių bendradarbiavimo kolektyvinio veiksmo problemą, ir sustiprino paskatas plėtoti trišalį bendradarbiavimą, susiedama jį su Baltijos šalių integracijos į ES raida. Laisvosios prekybos erdvės idėja susilaukė didelės politinės paramos per Baltijos šalių vadovų susitikimus 1993 m. rugpjūčio mėn., t. y. po to, kai ES aiškiai pritarė Baltijos šalių laisvosios prekybos sutarties idėjai. 1993 m. rugsėjo mėn. Taline Laisvosios prekybos sutarties projektui pritarė visų trijų šalių ministrai pirmininkai, o 1993 m. rugsėjo 13 d. pasirašė „svarbiausią iš visų kada nors tarp Baltijos šalių pasirašytų sutarčių“ – trišalę Baltijos šalių laisvosios prekybos sutartį [5, p. 39]. Tam, kad būtų užtikrintas vieningos užsienio prekybos politikos įgyvendinimas, Lietuva nutraukė visas iki narystės Europos Sąjungoje sudarytas laisvosios prekybos sutartis. Pasikeitęs prekybos režimas reiškia, kad nuo šiol Lietuva taiko muitų tarifus, kiekybinius ir kitokius apribojimus trečiosioms valstybėms, kokius taiko Europos Sąjunga. Lietuvoje pagaminti produktai nuo šiol įgyja Europos Sąjungos kilmę ir trečiosios šalys taiko jiems tokius pat muitų tarifus, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagamintiems produktams. Lietuvai nuo šiol galioja Europos Sąjungos sudarytos laisvosios prekybos (preferencinės) sutartys su Makedonija, Alžyru, Egiptu, Izraeliu, Libanu, Maroku, Palestina, Sirija, Tunisu, Jordanija, Pietų Afrika, Meksika, Čile, ir ACP (Afrikos - Karibų jūros - Ramiojo vandenyno) šalimis [30]. Ūkio ministerija 2002 m. liberalizuojant strateginių prekių importo, tranzito ir eksporto kontrolės tvarką, Lietuvos eksporto kontrolės teisinę bazę harmonizavo su Europos Sąjungos teisine baze. Tuo tikslu buvo parengtas ir 2002 m. liepos 5 d. priimtas Strateginių prekių eksporto, importo ir tranzito kontrolės įstatymas, taip pat parengtas ir Vyriausybei pateiktas šiam įstatymui įgyvendinti būtinas Vyriausybės nutarimo „Dėl strateginių prekių eksporto, importo ir tranzito licencijavimo tvarkos patvirtinimo“ projektas. Rinkos apsaugos priežiūros mechanizmo tobulinimo tikslais nuo 2002 m. balandžio 1 d. už Antidempingo įstatymo įgyvendinimą atsakingąja institucija paskiriama Ūkio ministerija. Tokiu būdu vietinių gamintojų bei rinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų, t.y. protekcinių (apsaugos) priemonių, kompensacinių muitų ir antidempingo, įgyvendinimo priežiūra sutelkta vienoje institucijoje. Tai sudarė prielaidas efektyviau taikyti vietinės rinkos apsaugos priežiūros mechanizmą. Jungtinėms Amerikos Valstijoms inicijavus peržiūrą dėl Lietuvos ne rinkos ekonomikos šalies statuso panaikinimo Ūkio ministerija iš atitinkamų Lietuvos institucijų (pagal jų kompetenciją) surinko ir susistemino medžiagą bei argumentus pagal JAV tarifų įstatyme nurodytus kriterijus, tuo buvo siekiama įrodyti rinkos ekonomikos egzistavimą Lietuvoje. Rinkos ekonomikos šalies statuso Lietuvai pripažinimas buvo labai aktualus mūsų gamintojams, eksportuojantiems produkciją į JAV, nes jei šios šalies institucijos inicijuos Lietuvoje pagamintos produkcijos antidempingo ir antisubsidinius tyrimus, visų pirma turės būti analizuojamos faktiškos Lietuvos gamintojų prekių pardavimo kainos ir kiti rodikliai. Užsienio valstybėms inicijavus analogiškus rinkos apsaugos tyrimus dėl prekių importo iš Lietuvos Respublikos buvo renkami ir analizuojami su tyrimais susiję statistiniai duomenys, rengiami argumentai vietinių gamintojų interesų gynybai. Lietuvos gamintojams pateikus pagrįstus prašymus, Ūkio ministerija, siekdama apsaugoti vietinius gamintojus nuo nesąžiningos užsienio gamintojų sparčiai didėjančios konkurencijos, atliko tyrimus taip pat taikomų priemonių peržiūras, analizavo atitinkamų prekių importo į LR muitų teritoriją tendencijas bei atliko priimtų eksportuotojų įsipareigojimų laikymosi priežiūrą [28]. Prekyba tekstilės ir aprangos gaminiais Europos Sąjunga taiko kiekybinius apribojimus daugeliui kategorijų tekstilės ir aprangos gaminių importui iš trečiųjų šalių. Dėl importo licencijų šioms prekėms Lietuvos įmonėms turi kreiptis į Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją. Pasaulio prekybos organizacijos šalims narėms šie apribojimai galios iki 2005 m. sausio 1 d., kitoms valstybėms apribojimai išliks ilgesniam laikotarpiui, kaip bus numatyta Europos Sąjungos ir šių valstybių atitinkamose sutartyse. Specialios rinkos apsaugos nuostatos Kinijos atžvilgiu išliks iki 2009 m. sausio 1 d. Prekyba plienu Europos Sąjunga riboja plieno importą iš Kazachstano, Rusijos ir Ukrainos. Importo licencijas išduoda Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Kinijos kvotos Iki 2005 m. sausio 1 d. Europos Sąjunga taip pat taiko kiekybinius apribojimus keramikos, indų, stalo įrankių ir avalynės importui iš Kinijos. Importo licencijas šių prekių importui iš Kinijos išduoda Lietuvos Respublikos ūkio ministerija [30]. Muitų suspendavimas ir kvotų suteikimas Nuo narystės ES pradžios, vadovaudamasi Europos Komisijos komunikatu dėl autonominio tarifų sustabdymo ir kvotų (98/C 128/02), Lietuva gali kreiptis į Europos Komisiją dėl muitų suspendavimo ir kvotų suteikimo. Pagrindinis tikslas- padėti Europos Sąjungos įmonėms įsivežti žaliavas, pusfabrikačius ar sudedamąsias dalis be įprastų privalomųjų muitų, nustatytų bendrajame muitų tarife. Priėmus 2003 m. lapkričio mėn. 25 d. LR Vyriausybės nutarimą Nr. 1453 “Dėl pasirengimo taikyti ES kvotas ir muitų suspendavimą” Užsienio reikalų ministerija pradėjo dalyvauti Europos Komisijos Ekonominių tarifų klausimų darbo grupės veikloje. Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, Lietuvos ūkio subjektų prašymai žemės ūkio ir maisto prekėms teikiami Žemės ūkio ministerijai, o pramonės prekėms - Ūkio ministerijai [29]. Strateginių prekių eksporto kontrolė Siekiant užtikrinti 2000 m. birželio 22 Europos Tarybos Reglamento (EB) 1334/2000, nustatančio Bendrijos dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės režimo nuostatų taikymą Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, buvo parengtas ir 2004 m. balandžio 29 d. LR Seimo priimtas Lietuvos Respublikos Strateginių prekių eksporto, importo ir tranzito kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-2198. Naujai priimtas Lietuvos Respublikos Strateginių prekių kontrolės įstatymas papildytas nuostata, kad dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės taikymą nustato Europos Sąjungos Tarybos Reglamentas 1334/2000. Įstatyme reglamentuojamos karinės įrangos eksporto, importo, tranzito bei veiklos, kuri gali prisidėti prie masinio naikinimo ginklų ir įprastinės ginkluotės platinimo, kontrolės sąlygos. Įstatymas numato, kad licencija neišduodama, jei tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, tarptautinėms sankcijoms, įgyvendinamoms pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą (2004 m. balandžio 22 d. Nr. IX-2160), Europos Sąjungos elgesio kodekso dėl ginklų eksporto kriterijams, tarptautinimas neplatinimo režimams, Lietuvos Respublikos užsienio politikos ir valstybės saugumo interesams. Dėl licencijų išdavimo ar neišdavimo strateginių prekių eksportui, importui ir tranzitui kiekvienu atskiru atveju sprendžia tarpžinybinė Komisija strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto licencijų bei importo sertifikatų išdavimo klausimams spręsti [31]. Matome, kad tam, kad būtų užtikrintas vieningos užsienio prekybos politikos įgyvendinimas, Lietuva nutraukė visas iki narystės Europos Sąjungoje sudarytas laisvosios prekybos sutartis. Pasikeitęs prekybos režimas reiškia, kad nuo šiol Lietuva taiko muitų tarifus, kiekybinius ir kitokius apribojimus trečiosioms valstybėms, kokius taiko Europos Sąjunga. Lietuvoje pagaminti produktai nuo šiol įgyja Europos Sąjungos kilmę ir trečiosios šalys taiko jiems tokius pat muitų tarifus, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagamintiems produktams. 1.3. Lietuvos eksporto ir importo analizė Remiantis Statistikos departamento duomenimis 2003 m. gruodžio mėn., palyginti su 2002 m. gruodžio mėn., bendras Lietuvos eksportas padidėjo 11,8 procento, bendras Lietuvos importas – 14,3 procento. 2003 m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., eksportas sumažėjo 11,7 procento, importas padidėjo 6,3 procento [36]. 2004 m. pirmąjį ketvirtį ženkliai padidėjęs užsienio prekybos deficitas buvo pagrindinis šoktelėjusio ESD „kaltininkas". Tokį neigiamo užsienio prekybos balanso išaugimą lėmė tai, kad prekių importo augimas 11,3 proc. iki 7464,5 mln. Lt buvo spartesnis nei eksporto ūgtelėjimas 8,5 proc. iki 5700,9 mln. Lt (žr. 1 pav.). Pirmojo 2004 metų ketvirčio užsienio prekybos plėtros rezultatai nestebino. Natūralu, jog esant didelei įmonių ir namų ūkių paklausai, importas plėtojosi energingiau nei eksportas. Neigiamas prekybos balansas buvo gana didelis - 10,9 proc. apyvartos , tačiau vis tiek išliko vienas mažiausių nuo 1995 m. Negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2004 m. sausio–liepos mėn. eksportuota 13676,8 mln. litų vertės prekių, į Lietuvą importuota prekių, kurių vertė 18759,0 mln. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 5082,2 mln. litų ir buvo 13,7 procento didesnis nei praėjusiais metais. 2004 m. sausio–liepos mėn., palyginti su 2003 m. sausio–liepos mėn., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 16,8 ir 15,9 procento. 2004 m. liepos mėn., palyginti su 2003 m. liepos mėn., bendras Lietuvos eksportas padidėjo 20,1 procento, bendras Lietuvos importas – 17,9 procento. 2004 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., eksportas sumažėjo 3,6 procento, importas padidėjo 16,9 procento [26]. 1 pav. Prekių eksportas, importas ir užsienio prekybos balansas (mln. Lt) Šaltinis: Vilniaus bankas. Lietuvos makroekonomikos apžvalga Nr. 18, 2004 m. rugpjūtis. 2004 metų pavasarį ir vasarą atsirado nemažai veiksnių, užtemdžiusių Lietuvos eksporto perspektyvas. Visų pirma tai Mažeikių naftą valdančio Rusijos naftos giganto Jukos veiklos paralyžiaus grėsmė ir iš to kylantis netikrumas dėl naftos tiekimo nepertraukiamumo. Jukos koncernui paskelbus apie galimus naftos tiekimo sutrikimus ir jiems įvykus būtų labai sudėtinga išlaikyti naftos žaliavos srautą visiškai nepakitusį ir pastovų. Taptų neaiškios ir Mažeikių naftos eksporto galimybės. Tuomet gali nutikti, kad sumažėtų netgi bendras Lietuvos eksportas, o importas (pvz., degalų) gautų paskatų augti sparčiau; tai dar labiau didintų ir ESD. Priminsime, kad mineralinių produktų išvežimas sudaro apie penktadalį viso Lietuvos eksporto vertės. Antras, gerokai menkesnis kliuvinys sėkmingai eksporto plėtrai - Rusijos valdininkų abejonės Europos Sąjungos valstybių, taigi ir Lietuvos, žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių veterinariniais sertifikatais. Pirmąją birželio savaitę gyvulinės kilmės produktų eksportas į Rusiją buvo net visiškai sustabdytas. Slovėnijai, Maltai ir Kiprui iš Rusijos pareikšta, kad joms nėra jokių galimybių eksportuoti žemės ūkio produkciją į Rusiją. Tuo tarpu kitų septynių naujųjų ES narių įmonėse pradėti Rusijos ekspertų reidai, po kurių paaiškės, kurios šalys galės parduoti gyvulinės kilmės produkciją Rusijai nuo 2004 m. spalio 1 d. Lietuvos atžvilgiu palanki Rusijos pozicija ir greitas eksporto atnaujinimas mūsų šaliai leidžia tikėtis, nors ir neužtikrina, palankaus sprendimo. 2004 metų pavasarį naująsias Europos Sąjungos nares apėmė ne tik paniškas kasdienių vartojimo prekių pirkimas. Netikrumas dėl ateities Baltijos šalyse paskatino ir tam tikrą importo šoką kovo-balandžio mėn., palyginti su atitinkamais 2003 m. mėnesiais (žr. 2 pav.) [33, p. 21]. 2 pav. Importo apimties pokyčiai 2004 m., palyginti su atitinkamu 2003 m. mėnesiu (proc.) Šaltinis: Vilniaus bankas. Lietuvos makroekonomikos apžvalga Nr. 18, 2004 m. rugpjūtis. Šis staigus importo padidėjimas aprimo jau gegužės mėn., kaip ir minėtas kasdienių prekių pirkimo bumas. Dėl užsienio prekybos statistikos metodologinių pokyčių kol kas negalima palyginti, kokių prekių importas Lietuvoje gegužės mėn. buvo mažesnis nei balandžio mėn., o Latvijoje ir Estijoje minėtu laikotarpiu užfiksuotas maisto, mineralinių produktų, metalų įvežimo smukimas. Be abejo, šiam sumažėjimui įtakos turėjo ne vien iracionalių infliacijos lūkesčių atslūgimas ir subliuškęs apsirūpinimo vartojimo prekių atsargomis burbulas, bet ir išoriniai veiksniai, pvz., pasaulinių metalų kainų kritimas. Panašiai kaip ir pirkimo anšlagas, „priešstojiminis" importo pagyvėjimas Lietuvoje pasireiškė mažiausiai tarp Baltijos šalių. Nagrinėjant Lietuvos eksporto ir importo 2004 m. pirmojo ketvirčio rodiklius prieiname išvados, kad esant didelei įmonių ir namų ūkių paklausai, importas plėtojosi energingiau nei eksportas. Ko pasekoje neigiamas prekybos balansas buvo gana didelis. 2004 metų pavasarį naująsias Europos Sąjungos nares apėmęs ne tik paniškas kasdienių vartojimo prekių pirkimas. Netikrumas dėl ateities Baltijos šalyse paskatino ir tam tikrą importo šoką kovo-balandžio mėn., palyginti su atitinkamais 2003 m. mėnesiais. Taip pat prieiname išvados, kad sutrikęs Mažeikių naftos eksportas sumažintų netgi bendrą Lietuvos eksportą, o importas (pvz., degalų) gautų paskatų augti sparčiau. 1.4. Svarbiausi užsienio prekybos partneriai 2003 m. svarbiausi Lietuvos eksporto partneriai buvo Šveicarija (11,7%), Rusija (10,1%), Vokietija (9,9%), Latvija (9,7%). Svarbiausi importo partneriai: Rusija (22,2%), Vokietija (16,2%), Lenkija (5,2%), Italija (4,4%). 2003 metais daugiausia prekių eksportuota į ES valstybes – 41,9 procento, į stojančiąsias šalis – 19,3 procento bendro Lietuvos eksporto. Šios dvi valstybių grupės sudaro didžiausią Lietuvos eksporto dalį – 61,3 procento. Palyginti su 2002 m., eksportas į stojančiąsias šalis padidėjo 8,6, į valstybes nares sumažėjo 5,8 procento. Daugiausia prekių įvežta iš ES valstybių (44,7 procento). Šiais metais importas iš šių valstybių padidėjo 5,4 procento. Importas iš NVS sudarė 25,5 procento bendro Lietuvos importo (palyginti su 2002 m., padidėjo 2,7 procento). 2003 m. didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (19,7%), transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai (15,2%), tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai (13,6%). Didžiausią importo dalį – mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai (18,8%), mineraliniai produktai (18,2%), transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai (15,7%) [26]. Skirtingos kilmės eksportas per 2004 m. sausio-kovo mėn. laikotarpį plėtojosi gana netolygiai. Netikėtai sparti, pasiekusi net 25,7 proc, buvo reeksporto plėtra. Minėtu laikotarpiu nelietuviškos kilmės prekių eksportas gerokai padidėjo į Šiaurės ir Vakarų Europos šalis - į Nyderlandus 3,6 karto, Prancūziją -4,1 karto, Norvegiją - 4,4 karto, Daniją - 3,1 karto. Į šias valstybes 2004 metų sausio-kovo mėn. reeksportuota daugiau metalų, transporto priemonių, chemijos gaminių. Pirmąjį 2004 m. ketvirtį pasitvirtino lauktas reeksporto mažėjimas į posovietines rinkas: reeksportas į Rusiją sumažėjo 19,5 proc, Ukrainą - 19,0 proc. Taigi tenka konstatuoti, kad reeksportas pirmąjį šių metų ketvirtį pasuko iš Rytų į Vakarus. Sprendžiant iš rekordiškai didelės reeksporto apimties balandžio mėnesį, Lietuva gali ir toliau likti savotiška „tarpine stotele" ne tik Vakarų prekėms į NVS ir kitas rytines kaimynes, bet ir prekėms iš Rytų į Vakarų Europą. Vilniaus banko analitikų pateiktais duomenimis į „senąjį" Europos Sąjungos penkioliktuką pirmąjį 2004 m. ketvirtį tradiciškai nukeliavo didžiausia viso eksporto dalis - 42,2 proc. (prieš metus - 39,8 proc.). Prekių iš Lietuvos į minėtą regioną išvežta 14,9 proc. daugiau; ypač išaugo maisto prekių, mašinų ir įrengimų, popieriaus ir celiuliozės, metalų, plastikinių ir guminių gaminių eksportas. Tokių svarbių Lietuvos ekonomikai šakų, kaip chemijos, tekstilės pramonės produkcija, rado mažiau vietos ES rinkoje nei 2003 m. sausio-kovo mėn. Pirmaisiais 2004 m. mėnesiais Lietuvos eksportas į Baltijos šalis gana nelauktai smuktelėjo. Į Latviją pirmąjį šių metų ketvirtį eksportuota 0,7 proc., o į Estiją - net 19,6 proc. mažiau nei prieš metus. Esminės eksporto nuosmukio priežastys buvo mažesnis mineralinių produktų išvežimas ir menkesnis transporto priemonių reeksportas. Kitų šakų - mašinų ir įrengimų, maisto, chemijos, plastikinių ir guminių gaminių pramonės produkcijos eksportas į Baltijos kaimynes augo sparčiai. Žemiau pateikiami statistikos departamento užsienio partnerių eksporto ir importo duomenys (žr. 2 lent.), o taip pat eksportas ir importas pagal makroekonomikos kategorijų klasifikaciją (žr. 3 lent.). 2 lentelė Svarbiausi užsienio prekybos partneriai (2004 m. sausio-liepos mėn.) Eksportas Importas mln. Lt % mln. Lt % Iš viso 13676,8 100 Iš viso 18759,0 100 ES-15 [1] 6061,5 44,3 ES-15 [3] 8624,4 46,0 ES-25 [2] 8610,9 63,0 ES-25 [4] 12014,3 64,0 NVS 2178,9 15,9 NVS 4834,7 25,8 ELPA 1484,1 10,9 ELPA 375,2 2,0 Vokietija 1393,6 10,2 Rusija 3846,5 20,5 Latvija 1281,5 9,4 Vokietija 3254,9 17,4 Rusija 1211,6 8,9 Lenkija 1342,5 7,2 Šveicarija 1138,7 8,3 Danija 718,7 3,8 Prancūzija 777,5 5,7 Latvija 712,5 3,8 Jungtinė Karalystė 775,3 5,7 Nyderlandai 677,1 3,6 Nyderlandai 657,2 4,8 Prancūzija 653,2 3,5 Švedija 651,3 4,8 Suomija 639,8 3,4 Danija 637,0 4,7 Baltarusija 634,9 3,4 JAV 579,6 4,2 Italija 627,5 3,3 Estija 555,3 4,1 Švedija 608,0 3,2 Lenkija 525,5 3,8 Estija 607,1 3,2 Baltarusija 479,5 3,5 Jungtinė Karalystė 464,0 2,5 Belgija 365,5 2,7 Belgija 399,0 2,1 Norvegija 331,4 2,4 Kinija 375,3 2,0 Kitos 2316,3 16,8 Kitos 3198,0 17,1 [1] - ES-15: Europos Sąjungos šalys iki 2004 m. gegužės 1 d. [2] - ES-25: Europos Sąjungos šalys po 2004 m. gegužės 1 d. Šaltinis: Statistikos departamentas [26]. 3 lentelė Eksportas ir importas pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikaciją Skyriai Eksportas Importas Palyginti su 2003 m. I–VII, padidėjimas, sumažėjimas (-), % mln. Lt % mln. Lt % eksportas importas Iš viso 13676,8 100 18759,0 100 16,8 15,9 Investicinės prekės 1143,2 8,4 3602,5 19,2 -18,0 12,2 Tarpinio vartojimo prekės 7185,7 52,5 10690,6 57,0 22,5 18,1 Vartojimo prekės 3703,0 27,1 3307,9 17,6 17,0 23,7 Benzinas 1177,6 8,6 2,9 0,0 78,8 27,2 Lengvieji automobiliai 454,2 3,3 973,0 5,2 -26,8 -1,4 Kiti 13,2 0,1 182,1 1,0 - - Šaltinis: Statistikos departamentas [26] Remiantis lentelės duomenimis galime teigti, kad investicinių prekių įvežimo plėtra atspindinti gamybos potencialo didinimą, tuo pačiu kloja pamatą tolesniam aktyviam ekonomikos augimui. Glaudžiausi importo ryšiai 2004 m. sausio-liepos mėn. Lietuvą tebesiejo su Rusija, iš kurios įvežta 20,5 proc. visų importuotų prekių, t. y. 8,7 proc. mažiau nei prieš metus. Palyginti su ankstesnių metų pirmaisiais ketvirčiais, šios valstybės dalis Lietuvos importe smunka]. Antroje vietoje pagal rinkos svarbą esančią Vokietiją, matyt, galima pripažinti pastoviausia Lietuvos užsienio prekybos partnere. Danijos (52,8 proc.) ir Prancūzijos (37,4 proc.). Su Estija trūkinėjo ne tik eksporto, bet ir importo saitai - iš šios valstybės importuota 4,5 proc. mažiau prekių, o labiausiai krito maisto ir transporto priemonių įvežimas [33 p. 23]. VB analitikai prognozuoja, jog ir toliau eksportas bei importas didės, tačiau mano, kad importas augs sparčiau [16]. Lietuvos verslininkai vis drąsiau kelia koją į Rytų Europos ekonominę supernovą Ukrainą ir steigia ten vis daugiau įmonių. Tad nenuostabu, kad į pastarąją valstybę pirmąjį šių metų ketvirtį lietuviškų gaminių nukeliavo net 73,4 proc. daugiau nei prieš metus. Ukrainos statistikos komiteto duomenimis, Lietuva Ukrainoje yra investavusi beveik 32 mln. USD, iš jų Donecko srityje - 36.200 USD. Donecko administracijos vadovas Anatolijus Blizniukas pabrėžia, kad Donecko sritis pasirengusi bendradarbiauti, ypač verslo srityje. Dabart, vystant pramonės potencialą, Donecke įgyvendinami 94 investiciniai projektai, kurių vertė yra daugiau kaip 1,0 mlrd. USD. Tuo tikslu yra vystomos dvi struktūros. Tai prioritetinės veiklos teritorija ir specialioji ekonominė zona "Donetsk", kuriose palankios investicinės sąlygos suteikiamos atitinkamai 30 m. ir 60 m. tiems, kurie investuoja 250.000 USD. "Srities patirtis įgyvendinant specialiųjų ekonominių zonų bei vystytinų teritorijų projektus, bendri Donecko prekybos ir pramonės rūmų projektai su Austrija ir Jungtine Karalyste rodo pakankamą regiono gebėjimą įgyvendinti projektus", - įspūdžiais iš Donecko regiono dalijasi p. Masalskis. Palyginti su kitais Ukrainos regionais, atlyginimai srityje yra santykinai dideli, tačiau čia netrūksta išsilavinusių specialistų. Be to, lankstus srities ir miesto administracijos bendradarbiavimas su vietos darbo biržomis sudaro galimybę perkvalifikuoti darbuotojus pagal darbdavio reikalavimų. Ponas Masalskis mano, kad sritis iš esmės turėtų būti įdomi Lietuvos verslui tiek žaliavomis, kadangi leis užmegzti tiesioginius santykiu su gamintojais, tiek prekybos ryšiais su Azijos šalimis. "Regione įsitvirtinę lietuviai praplėstų eksporto geografiją, kadangi galėtų atakuoti gana rizikingas Azijos rinkas iš mažiau rizikingos Ukrainos teritorijos ir taip sumažintų prekybos riziką", - aiškina buvęs Ūkio ministerijos Pramonės departamento vadovas. Patraukli ši sritis prekiauti bei investuoti ir dėl susisiekimo, kadangi yra arti Rusijos Federacijos sienos, joje yra Mariupolio uostas, atveriantis kelius į Azovo jūrą, čia gerai išplėtota kelių ir geležinkelių infrastruktūra. Donecko sritis šiuo metu sudaro vieną penktadalį viso Ukrainos pramonės potencialo. Keturis penktadalius eksporto sudaro žaliavos ir pusfabrikačiai į Azijos šalis, Europą ir Rusiją. Ponas Masalskis atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu gerokai stiprėja Ukrainos ryšiai su Artimųjų Rytų šalimis, pvz., Sirija ir Jungtiniais Arabų Emyratais [23, p. 7]. Eksportas auga ir dėl sėkmingos "Mažeikių naftos" veiklos. Naftos produktų eksportas į Šveicariją išaugo 31%. Lietuvos eksporto struktūroje šie produktai sudaro 14%. Pasak "Mažeikių naftos" generalinio direktoriaus Polo Nelsono Inglišo (Paul Nelson English), 2004 m. pirmasis ketvirtis buvo nepaprastai sėkmingas bendrovei, rinkoje vyravo palankios tendencijos. Bendrovė per pirmąjį 2004 m. ketvirtį eksportavo produkcijos 20% daugiau. Ir toliau padedamas investicijų ir Švedijos koncerno IKEA sėkmingai auga baldų pramonės eksportas. Per pirmus keturis 2004 m. mėnesius jis padidėjo 22%. Tačiau vertinant ne tik eksportą, bet ir importą, užsienio prekybos tendencijos mažino 2004 m. pirmojo ketvirčio BVP. Mat importas auga vis sparčiau, jis mažina BVP ir didina einamosios sąskaitos deficitą. Ypač užsienio prekybos deficitas išaugo 2004 m. balandį – 1,2 mlrd. Lt. Tokio prekybos deficito Statistikos departamentas nebuvo užfiksavęs nei 2002, nei 2003 metais [36, p.18]. Vilniaus banko analitikai teigia, kad, artimiausiais metais aktyviai plėtojantis eksportui į Vakarus (žinoma, jei nebus sutrikdyta Mažeikių naftos veikla), NVS rinkos taip pat išlaikys savo patrauklumą Lietuvos eksportuotojams visų pirma dėl didelio ekonominio potencialo, taip pat dėl gamybos perkėlimo į buvusias socialistines valstybes. Dar vieną teigiamos įtakos eksportui į Rytus turintį veiksnį - ES subsidijų už žemės ūkio produkcijos eksportą į trečiąsias šalis - kol kas prislopino jau minėti Rusijos įgeidžiai įsitikinti Lietuvos gyvulininkystės produktų perdirbimo įmonių patikimumu [33]. Remiantis statistikos departamento duomenimis galime teigti, kad du svarbiausi Lietuvos eksporto ir importo partneriai yra Vokietija ir Rusija. Į „senąjį" Europos Sąjungos penkioliktuką pirmąjį 2004 m. ketvirtį tradiciškai nukeliavo didžiausia viso eksporto dalis. Pekių iš Lietuvos į minėtą regioną išvežta apie 15 proc. daugiau; ypač išaugo maisto prekių, mašinų ir įrengimų, popieriaus ir celiuliozės, metalų, plastikinių ir guminių gaminių eksportas. Tuo tarpu Lietuvos eksportas į Baltijos šalis smuktelėjo. Kaip rodo rinkos analizė Lietuvos verslininkai vis sparčiau skverbiasi į Rytų Europos ekonominę supernovą Ukrainą ir steigia ten vis daugiau įmonių. Tad nenuostabu, kad į pastarąją valstybę pirmąjį šių metų ketvirtį lietuviškų gaminių nukeliavo net 73,4 proc. daugiau nei prieš metus. Teigiame, kad investicinių prekių į Lietuvą įvežimo plėtra atspindinti gamybos potencialo didinimą, tuo pačiu kloja pamatą tolesniam aktyviam ekonomikos augimui. Tačiau vertinant ne tik eksportą, bet ir importą, užsienio prekybos tendencijas vis sparčiau augantis importas mažina BVP ir didina einamosios sąskaitos deficitą. 1.5. Lietuvos užsienio prekybos tendencijos ir perspektyvos Ekspertai prognozuoja, kad Lietuvos eksportuotojai vis labiau domėsis ES rinkomis, nes prekiauti jose tapo patraukliau, nei eksportuoti į Rusiją. Vidmantas Šaferis, "Hansabanko" analitikas, prognozuoja, kad prekybos su Europos Sąjunga apimtys didės. "Šiuo metu daugelis Lietuvos įmonių stengiasi ir artimiausiu metu stengsis kovoti dėl Europos Sąjungos rinkos dalies, dėl to Rusija gali būti kuriam laikui pamiršta. Ypač maisto pramonės įmonės, pienininkai yra apsisprendę, kad Europos Sąjungos vidaus rinka turi gerokai didesnį potencialą, nei subsidijuojamas eksportas iš jos",– kalba p. Šaferis. Ypač prekyba turėtų suaktyvėti su Lenkija, Vokietija, Prancūzija – su šiomis šalimis daug vilčių sieja maisto pramonė. Ponas Šaferis nurodo, jog Lietuvos užsienio prekybos struktūra keisis maždaug pusmetį ar metus. Ponas Šaferis numato, jog Rusija ir toliau bus pagrindinė energetikos išteklių tiekėja. "Jos, kaip eksporto rinkos, perspektyvos labai priklauso nuo jos ekonomikos augimo, taip pat nuo to, kaip Lietuvos įmonėms seksis kovoti dėl ES subsidijų eksportuoti į Rusiją. Gali būti, kad dėl subsidijų pagerėjus prekybos sąlygoms su Rusija mažės prekyba su trečiosiomis šalimis, pvz., Artimųjų Rytų valstybėmis",– sako analitikas [25, p.7]. Nuo birželio 1 d., nustojus galioti anksčiau suteiktiems importo sertifikatams, Rusija buvo laikinai uždraudusi mėsos, pieno ir kitų gyvūninės kilmės produktų importą iš Lietuvos bei kitų naujų ES narių. Šio importo apimtys per metus sudaro 1,3 mlrd. USD. Dabar iki spalio 1 d. į Rusiją leidžiama įvežti gyvūninę produkciją pagal iki šiol galiojusią sertifikavimo tvarką ES sertifikuotoms bendrovėms, tačiau su sąlyga, kad naujų ES narių gamintojai gaus specialius Rusijos veterinarinius patvirtinimus. Dėl to Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos darbuotojai ėmė tikrinti trijų Baltijos šalių bei Lenkijos tas maisto perdirbimo bendroves, kurios eksportuoja savo produkciją į Rusiją. Numatoma specialistus siųsti tikrinti ir Čekijos, Slovakijos bei Vengrijos maisto perdirbimo bendrovių. Siekdamos išspręsti ginčą, abi šalys nutarė sudaryti susitarimą iki rugsėjo 30 d. Tačiau ES atstovai skeptiškai nusiteikę, ar iki to laiko pavyks susitarti, nes iki šiol derybos pasistūmėjo menkai. "Rusijos tikslai vis keičiasi,- naujienų agentūrai Reuters sakė neįvardyta Europos Komisijos atstovė.- Mes iki šiol nežinome, ko jie iš tiesų nori, tačiau jei matysime, kad derybos stringa, priimsime politinį sprendimą." Suomijos laikraštis "Taloussanomat" pareiškė, jog ES ir Rusija atsidūrusios ties prekybos karo riba. ES šalių žemės ūkio ministrai pabrėžė, kad atkurti normalų mėsos eksportą į Rusiją yra jų prioritetas. Kai kurių ES šalių žemės ūkio ministrų vertinimu, Rusija tiesiog stato dirbtines kliūtis dvišalei prekybai [15, p.11]. Daugiau kaip dviem dešimtims trečiųjų šalių pareiškus, kad jos derėsis dėl ES plėtros patirtų nuostolių kompensavimo, Lietuvos įmonės gali patirti nuostolių. Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovų teigimu, derybose gali būti pasiekta, kad bus mažinami muitai ir mūsų šalies bendrovėms itin jautrioms prekių grupėms. "Išsiplėtus Europos Sąjungai ir pasikeitus prekybos režimui, nuostolius patyrusios trečiosios šalys gali prašyti kompensuoti patirtus nuostolius", - antradienį Pramonininkų konfederacijos konsultaciniame posėdyje pranešė URM Užsienio prekybos skyriaus vedėja Rasa Adomaitienė. Kompensuojama būtų ne pinigais, o muitų tarifų nuolaidomis. "Derybos prasidėjo, ir Europos Komisija sieks sumokėti kuo mažesnes kompensacijas. Tačiau teorinė galimybė sumažinti importo muitus dvidešimt dviem to panorusioms šalims yra", - pabrėžė p. Adomaitienė. Jau yra parengtas produktų sąrašas, dėl kurių importo muitų tarifų bus deramasi. Lietuvos įmonių prašoma pareikšti nuomonę, kokios prekės šaliai yra "jautrios", jei jų tarifas būtų sumažintas, ir kiek tai turėtų įtakos gamybai ar prekybai. "Mes, tarkime, iki įstojimo taikėme tai prekei 5% muitų tarifą, dabar Europos Sąjunga taiko 10%, o jis bus sumažintas iki 8%. Tokiu atveju teigti, kad nuostolių bus - nelabai galima. Bet jeigu po kompensacijų šis muitas sumažėtų iki 3% - jau mes turime teisę sakyti, kad nepakankamai apsaugome rinką ir gamyba ar prekyba smuks", - aiškino Užsienio prekybos skyriaus vedėja. Anot jos, nustačiusi "jautrių" prekių grupes Lietuva galės išsakyti savo poziciją Europos Komisijai, ragindama derėtis dėl mažiau mūsų šaliai reikšmingų prekių importo muitų tarifo. Europos Sąjunga ankstesnių plėtros etapų metu skirdavo kompensacijas. Pavyzdžiui, 1995 m. gruodį su JAV susitarta dėl kompensacijos, susijusios su Austrijos, Suomijos ir Švedijos prisijungimu prie ES. Šiuo susitarimu buvo sumažinti muitai ir kitos prekybos kliūtys elektronikos, chemijos pramonės gaminiams, taip pat grūdams ir kitiems žemės ūkio produktams. Tai padėjo amerikiečių įmonėms kasmet sutaupyti apie 200 mln. USD [4, p.11]. Lietuva ir Kinija dar mažai žino apie galimybes plėsti verslą šiose rinkose ir jų neišnaudoja - reikia aktyviau ieškoti ryšių bendradarbiauti, pabrėžta vakar Vilniuje vykusiame seminare apie Lietuvos verslo galimybes besiplečiančioje Kinijos rinkoje. Anot Šiu Siaufou (Xu Xiaofeng), Kinijos Liaudies Respublikos ambasados Lietuvoje ekonomikos ir komercijos patarėjo, Lietuva jau dabar yra pagrindinė jų šalies partnerė iš Baltijos valstybių. Tačiau prekybos su šia tolimąja šalimi rodikliai toli gražu nėra Lietuvos naudai. Pavyzdžiui, Kinijos eksportas į mūsų šalį pernai buvo kone keturiasdešimt kartų didesnis nei mūsiškis į Kiniją. Dainius Voveris, ambasadorius ypatingiems pavedimams, anksčiau šešerius metus praleidęs Kinijoje, sako, kad toks užsienio prekybos deficitas rodo, kad "reikia ką nors daryti". Pagrindinė, jo nuomone, pasyvumo priežastis yra ta, kad lietuviai neišmano tos rinkos, neturi jos ekspertų, svarbi ir kalbos kliūtis. Vienas iš Lietuvos prekybos tinklų jau ne pirmi metai Kinijoje turi savo atstovą – jis rūpinimasi prekių tiekimu. Lietuvos gamintojų suprojektuoti gaminiai gaminami Kinijoje. Atsakydami į klausimus, ką galima eksportuoti į Kiniją ar iš jos atsivežti, šios šalies atstovai nuolat pabrėždavo, kad jų rinka "itin didelė ir atvira", todėl paklausūs būtų įvairūs produktai ir paslaugos, jei jų kaina būtų konkurencinga. Pono Voverio nuomone, Kinijoje perspektyvu būtų prekiauti mediena, medienos gaminiais, trąšomis, linu, maisto produktais ir kt. Lietuvos - Kinijos prekybos struktūra Pernai iš Kinijos daugiausiai įvežta mašinų ir mechaninių, elektros įrenginių, jų dalių, garso ir vaizdo aparatūros, jų dalių - 43% viso importo. Tekstilė - 11%, netaurieji metalai - 8%, įvairūs pramonės dirbiniai - 7,4%, avalynės, galvos apdangalų, skėčių, skėčiai nuo saulės ir pan. - 5,7%. Taip pat vežta plastiko ir jo dirbinių, chemijos pramonės gaminių ir kt. Savo ruožtu iš Lietuvos į Kiniją 2003 m. daugiausiai vežta netauriųjų metalų - 49% viso eksporto. Žalios ir išdirbtos odos, kailių, odos dirbinių - 11,5%, chemijos pramonės gaminių - 8,5%, tiek pat vežta ir tekstilės gaminių. 8,8% eksporto sudarė mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai, jų dalys, garso ir vaizdo aparatūra, jų dalys [7, p.5]. ES maisto pramonės bendrovės per ateinančius kelerius metus turės atrasti abipus naudingas partnerystės su prekybininkais formas ne tik todėl, kad galėtų patenkinti vis didėjančią paklausą, bet ir todėl, jog visuose ES kampeliuose galėtų užimti specializuotas nišas. ES naujokių mėsos perdirbimo ir sūrio pramonės atstovai teigia, jog per pastaruosius 10 m. šiose pramonės šakose kainos gerokai pakito, todėl ilgainiui ES naujokės gali prarasti pranašumą prieš senbuves. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį Lenkijoje kiauliena buvo 30% pigesnė nei ES, o dabar kokybiška kiauliena gali būti iki 20% brangesnė. Panaši padėtis ir Vengrijoje - anksčiau aukščiausiosios kokybės kiauliena kainavo apie 13% pigiau, o dabar ji yra brangesnė nei ES. Tas pats ir Čekijoje. "Naujosios narės kol kas dar turi konkurencinį pranašumą, tačiau tendencija yra tokia, kad jose didės sąnaudos ir kartu – kainos",- teigia Endrius Kuksonas (Andrew Cookson), rinkos tyrimų įmonės GIRA vadovas. "Pavyzdžiui, Ispanijos mėsos sektoriaus išlikimas priklausys nuo gerai organizuotos, mažomis sąnaudomis grįstos, efektyvios gamybos",– aiškina jis būdus, kaip pasitempti ES senbuvėms. Daugelis ES naujokių sūrio gamintojų yra stiprūs eksportuotojai, be to, šalyse parduodama daug vietos produkcijos, todėl sūrių importuojama minimaliai.Ekspertai pabrėžia, jog didėjančios pajamos ir vartojimas vidaus rinkoje turėtų šiek tiek sumažinti eksportą.Lietuvos sūrių eksportuojama dalis, pasak "Food Production Daily" tinklalapio, apimtimis beveik prilygsta Lenkijos. Pastebima ir kita tendencija, jog turtingesnėse ES naujokėse vis daugiau vartojama vakarietiškų sūrių rūšių. ”Sparčiai modernėjantys ir besiplečiantys prekybos tinklai taip pat parduoda daugiau sūrių. Vakarietiškas sūrių prekybos modelis - pakavimas, logistika, prekės ženklai - ateityje dominuos ir ES naujokėse„ ,- mano p. Kuksonas. Europos Komisijos tvirtinimu, Lietuvos ūkis artimiausiais metais veikiausiai ir toliau bus sparčiausiai besiplečiantis tarp ES naujokių. Be to, jau dabar, anot specialistų, Lietuvos maisto pramonė yra gerai išvystyta ir atitinka visas ES normas. "Lietuva yra pigiausia šalis iš 10 naujų ES narių, kurioje galima imtis verslo,- teigė ES maisto pramonės atstovų seminare Raimonda Sadauskienė, Lietuvos ekonominės plėtros agentūros Investicijų departamento direktorė.- Lietuva taip pat siūlo aukštos kvalifikacijos darbo jėgą." "Mes jaučiamės pasirengę pasinaudoti daugeliu galimybių, kurias siūlo išsiplėtusi ES rinka bei artimas bendradarbiavimas su ES mažmeninės prekybos tinklais",- tvirtina Raimondas Andrulionis, UAB "Biovela" eksporto vadovas. 28% rinkos Lietuvoje užimanti AB "Rokiškio sūris" šiuo metu eksportuoja maždaug 60% sūrių, nemažai jų - į JAV. "Lietuva įstojo į ES ne ribodama prekybą, o suteikdama mums naujų galimybių. Dabar didžiausias mūsų tikslas yra padidinti mūsų užimamą ES sūrių rinkos dalį, greitai reaguoti į rinką bei vartotojus orientuotas produktų bei paslaugų naujoves",- planuoja Laura Norkutė, "Rokiškio sūrio" eksporto vadovė. Kai kurie verslininkai tikina, jog, norint pasinaudoti ES rinkos teikiamomis galimybėmis, jiems tiek vidaus, tiek užsienio rinkose teks specializuotis ir susitelkti į tam tikrus produktus. Pavyzdžiui, Vengrijos "Carnex Group" svarsto specializuotis ir imtis produktų iš ančių bei žąsų kepenėlių gamybos. Dabar jau 25 šalis vienijančioje Europos Sąjungoje gyventojų skaičius dėl plėtros padidėjo 20%, iki 454 mln. Tai jau didžiausia pasaulyje vidaus rinka pagal vartotojų skaičių, didesnė už JAV ir Japoniją kartu sudėjus. Vis dėlto gerovės atžvilgiu tarp ES Vakarų ir Rytų skirtumai yra pernelyg dideli. Naujosiose ES narėse gyvena 16,4% ES gyventojų, bet jose sukuriama tik 4,4% Sąjungos BVP [14, p.11]. Lietuvos diplomatai abejoja, ar Seimo rezoliucija "Dėl bendradarbiavimo su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi", atmetanti galimybę sukurti laisvo tranzito koridorių, paskatins kaimyninės šalies veiksmus, apsunkinančius verslo sąlygas. Juos labiau jaudina Rusijos valdžios ketinimai keisti Kaliningrado laisvosios ekonominės zonos nuostatas. Dėl to būgštauja ir Lietuvos investuotojai, dirbantys šiame regione. Raimundas Karoblis, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) Ekonomikos departamento direktorius, mano, kad dėl Seimo rezoliucijos Rusija nesiims jokių priemonių, kurios sutrukdytų Kaliningrado srityje vystyti verslą. "Kaliningrado valdžia nenusiteikusi bloginti sąlygų Lietuvos investuotojams, nes tos investicijos yra naudingos. Peržvelgus šio regiono spaudą, matyti, kad net dėl padidėjusių geležinkelio tarifų Lietuva kaltinama ne per daugiausia. Todėl dėl minėtos rezoliucijos jokių pasekmių Lietuvos investuotojams neturėtų būti", – prognozuoja jis. "Tačiau yra kitų dalykų, kurie kelia nerimą labiau – jie susiję su Maskvos požiūriu į Kaliningrado sritį dėl laisvosios ekonominės zonos (LEZ). Turime tam tikrų nuogąstavimų dėl galimų verslo taisyklių pakeitimo", – sako p. Karoblis. Pasak jo, Rusija svarsto Kaliningrado LEZ nuostatų pakeitimus, pagal kuriuos numatoma keisti kai kurias taisykles – ateityje, po pereinamojo laikotarpio dabartiniams investuotojams, siekiantiems pasinaudoti mokesčių lengvata, gali būti taikomas 10 mln. USD investicijų slenkstis. "Tai numatyta viename iš dabar svarstomų projektų – jei investuojama mažiau nei 10 mln. USD, tai lengvatos tokiems investuotojams nebetaikomos. Ateityje tai bus taikoma ir senesniems investuotojams. Tačiau tai jokiu būdu nesiejama su Kaliningrado tranzito problemomis – deja, tai yra bendra Rusijos pozicija Kaliningrado atžvilgiu", – aiškina departamento direktorius. Jis primena, jog Lietuva pasisako už tai, kad būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos Kaliningrado srities socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, kurio kertinis akmuo – specialiosios LEZ sąlygų išsaugojimas, tai tik skatintų investicijas, tarp jų – ir iš Lietuvos. Pasak jo, Rusija svarsto dar kelis projektus, kurie gali pabloginti verslo sąlygas kaimyniniame regione. "Dabar netaikomi muitai arba taikomi lengvatiniai tarifai prekėms įvežti į Kaliningradą , pirmiausia – komplektuojančioms, iš kurių pagaminti gaminiai keliauja į Rusiją be muitų. Bandoma sugriežtinti kilmės taisykles, bet mes tikimės, kas to nebus", – viliasi p. Karoblis. Jis teigia, kad Rusijos skelbiamos dabartinės deklaracijos dėl Kaliningrado tranzito laisvo koridoriaus yra grynai politinės. "1994 m. ekonominio bendradarbiavimo sutartyje tarp Lietuvos ir Rusijos buvo numatytos bendros nediskriminacinės tranzito sąlygos pagal Lietuvos įstatymus, jos atitiko Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimus. Lietuvai stojant į ES, Rusija pradėjo kelti idėją dėl įvairių koridorių, nors dėl prekių judėjimo per visą dešimtmetį nėra buvę jokių pretenzijų. Pažiūrėjus į tranzito sąnaudas, kurios išaugo Lietuvai tapus ES nare, tarifai arba nepadidėjo, arba padidėjo nežymiai – dėl to, kad Rusija nepasinaudojo visomis sutartomis prekių tranzito sąlygomis", – aiškina p. Karoblis. Andrius Kalindra, Lietuvos ambasados Rusijoje pirmasis sekretorius ekonomikos klausimais, mano, kad Seimo rezoliucija gali turėti neigiamos įtakos bendram santykių tarp ES ir Rusijos klimatui bei paskatinti kai kurių procesų tempų lėtėjimą. Rusija gali stabdyti Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties su ES ratifikavimą, kuris Valstybės Dūmoje numatytas rugsėjo pabaigoje. ”Galima spėti, kad bendra politinė nuomonė veikia kai kuriuos dalykus – pavyzdžiui, rusai neskuba važiuoti tikrinti Lietuvos maisto pramonės įmonių ir taip stabdo importinės produkcijos patekimą į vidaus rinką. Neskubama peržiūrėti ir leidimų Lietuvos vežėjams politikos, o dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties ratifikavimas nukeliamas neribotam laikui", – vardija jis. Diplomatas pabrėžia, kad tai yra tik prielaidos, tačiau jų padariniai vienaip ar kitaip atspindi Rusijos poziciją Lietuvos atžvilgiu. ”Rusijos krovinių srautas į Klaipėdą per pastaruosius metus nuolat mažėja. Labai aktualus ir Kaliningrado LEZ statusas, juk Lietuvos verslininkai ten investavo nemažai lėšų, daug įmonių planuoja perkelti ten savo gamybą – dėl pigios darbo jėgos, mažesnių kitų sąnaudų. Be to, ten pagamintas prekes buvo palanku eksportuoti be muitų į Rusiją„, – sako Andrius Nikitinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas. Pasak jo, jei Rusija imtųsi riboti tokį eksportą, žingsnis būtų labai drastiškas ir pačiai sričiai, nes lietuviai ten sukūrė daug darbo vietų. ”Žinant, kad Rusija kartais, genama politinių ambicijų, imasi visiškai antiekonomiškų sprendimų, galima tikėtis visko, pavyzdžiui, kad ims riboti kapitalo išvežimą. Tuomet Kaliningrade įsikūrusios įmonės negalėtų parsivežti pelno„, – svarsto p. Nikitinas. Tačiau jis pats abejoja, ar Rusija imsis tokių priemonių, nes tuomet būtų sustabdytos ne tik Lietuvos investicijos kaimyniniame regione, bet ir sužlugdytas investuotojų pasitikėjimas apskritai. ”Juo labiau kad Kaliningrado BVP auga sparčiau nei visos Rusijos„ , – teigia jis. Lietuvos Seimo vadovo nuomone, prekybos režimui su Rusija priimta rezoliucija įtakos neturės. "Tarp ES ir Rusijos egzistuoja prekybos režimas, kurio laikosi ir Lietuva. Taigi Lietuvos eksportuotojams taikomos tos pat sąlygos, kaip ir kitų ES šalių narių eksportuotojams„, - nurodo p. Paulauskas. Anot jo, primindama Lietuvos padidintus tranzito į Kaliningradą mokesčius naftai ir metalams Rusijos spauda turėtų prisiminti Rusijos nustatomus diskriminacinius tarifus krovinių vežimui į Klaipėdos uostą.”Jie yra 2-3 kartus didesni nei jų nustatyti tarifai į Kaliningrado sritį", - primena Seimo pirmininkas. Lietuva yra vienas iš svarbiausių šio regiono partnerių – pagal investicijas užima trečią vietą, po Lenkijos ir Vokietijos, o pagal įsteigtų įmonių skaičių – pirmą. Rusijos Federacijos duomenimis, iki 2003 m. lapkričio 1 d. Kaliningrado srityje buvo įregistruotos 574 įmonės (bendros bei įmonės su 100% lietuvišku kapitalu). Lietuvių verslininkų indėlis įmonių įstatiniame kapitale sudaro 234,7 mln. RUB, arba 13% visos užsienio investuotojų sumos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2004 m. sausio 1 d. Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos į Kaliningrado sritį buvo 55,10 mln. LT (16 mln. EUR), arba 56% visų Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų į Rusiją. Daugiausia Lietuvos verslininkai investuoja į maisto produktų gamybą bei jų perdirbimo gamybą, baldų gamybą, paslaugų sferą, statybą [17, p.15]. Rugpjūčio mėn. pradžioje Ženevoje, Pasaulio prekybos organizacijos narių atstovai susitarė, kad ES, JAV ir kitos turtingosios organizacijos narės atsisakys žemės ūkio eksporto subsidijų, o besivystančios šalys mainais atvers savo rinkas pramoninėms prekėms. "Tai nieko baisaus. Iš tiesų, galima tikėtis tik naudos eksportuojant pramonines prekes ir žemės ūkio produkciją į JAV ir kitas ne ES šalis", - anot Užsienio reikalų ministerijos (URM) Ekonomikos departamento direktorius Raimundas Karoblis. Lietuvos derybinės delegacijos Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) vadovo nuomone, didžiausias Lietuvos ir kitų ES šalių laimėjimas, kad 147 PPO narėms pavyko susitarti, jog po derybų jau pirmaisiais metais (greičiausiai 2006 m. - red.) 20% bus sumažinta prekybą iškraipanti vidaus parama. Ši nuostata pirmiausia buvo nukreipta prieš JAV: ši šalis prieš keliarius metus smarkiai padidino valstybės paramą žemės ūkiui. Lietuvos diplomatas prognozuoja, kad visiškai žemės ūkio eksporto subsidijų bus atsisakyta ne anksčiau kaip 2011m. URM pranešime skelbiama, kad numatyti derybų principai visiškai atitinka Lietuvos "puolamuosius" interesus: atverti daugiau rinkų lietuviškoms prekėms ir paslaugoms, taip pat sugriežtinti muitinės procedūras reguliuojančias taisykles, o tai yra labai svarbu Lietuvos eksportuotojams, nepaisant to, kad konkrečios sąlygos bus nustatytos jau kitame PPO derybų etape. Ypač šis klausimas aktualus, prekiaujant su Rusija, Baltarusija, Ukraina, kitomis NVS valstybėmis. Taip pat šis PPO susitarimas neprieštarauja ir Europos Sąjungos, įskaitant Lietuvą, interesams žemės ūkio srityje, ir visiškai atitinka dabartinės Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos siekius laipsniškai atsisakyti eksporto subsidijų, kurios ES mažėja jau kelinti metai paeiliui [24, p. 11]. Remiantis ekspertų prognozėmis prieiname išvados, kad Lietuvos eksportuotojai vis labiau domėsis ES rinkomis, nes prekiauti jose tapo patraukliau, nei eksportuoti į Rusiją. Ypač prekyba turėtų suaktyvėti su Lenkija, Vokietija, Prancūzija – su šiomis šalimis daug vilčių sieja maisto pramonė. Galime teigti, kad ES maisto pramonės bendrovės per ateinančius kelerius metus turės atrasti abipus naudingas partnerystės su prekybininkais formas ne tik todėl, kad galėtų patenkinti vis didėjančią paklausą, bet ir todėl, jog visuose ES kampeliuose galėtų užimti specializuotas nišas. Lietuva ir Kinija dar mažai žino apie galimybes plėsti verslą šiose rinkose ir jų neišnaudoja - reikia aktyviau ieškoti ryšių bendradarbiauti. Tuo tarpu iki šiol prekyba su Rusija sunkiai prognozuojama. Nors Lietuvos verslininkai pagal investicijas Kaliningrado srityje treti po Lenkijos ir Vokietijos , iš Rusijos pusės galima tikėtis antiekonomiškų sprendimų varžančių Lietuvos plėtrą šioje šalyje. 2. PREKYBA NAFTOS PRODUKTAIS ES RINKOS SĄLYGOMIS 2.1. Europos standartų reikalavimai Tarptautiniuose santykiuose energijos bei gamtos išteklių įtaka ir toliau lieka labai svarbi. Didelė dalis naftos ir gamtinių dujų gaunama stabilumu nepasižyminčiuose pasaulio regionuose. Jų nestabilumas, galimi kariniai konfliktai per žaliavų kainas daro įtaką pasaulio valstybių bei jų blokų ekonominio augimo svyravimams, taigi ir Lietuvai, kaip tarptautinės ekonominės sistemos sudėtinei daliai [10]. Integracija ir pasirengimas narystei ES gali būti skausmingesnis smulkioms įmonėms ir smulkiems ūkininkams (dėl padidėjusios konkurencijos ir aukštesnių kokybės standartų, sąnaudų padidėjimo ir jų kompensavimo galimybių) [18]. Griežtėjant rinkos reikalavimams vis aktualesnė darosi gaminamų naftos produktų kokybė. Standartų reikalavimai produktams keičiasi labai dažnai, todėl tai tiesiogiai susiję su įmonės pastangomis gerinti į rinką tiekiamų produktų kokybę. AB "Mažeikių nafta", siekdama išsilaikyti turimoje Lietuvos bei Europos rinkose, 1999 m. pradėjo gaminti benziną ir dyzeliną pagal Europos standartų reikalavimus. Šie standartai daugeliui produktų kokybės reikalavimų yra gerokai griežtesni, lyginant su buvusios TSRS ar Rusijos standartais, be to, į juos įtraukta ir visiškai naujų rodiklių. Visose bešvinio automobilinio benzino markėse Europos standartų reikalavimai reglamentuoja benzeno kiekį bei mažesnį leidžiamą sieros kiekį, taip pat nustato benzino lakumo indeksą. Tai naujas rodiklis, apibūdinantis benzino gebą sudaryti (ar nesudaryti) garų kamščius variklio degalų tiekimo sistemoje vasaros metu. Būtent pagal šį rodiklį benzinai skirstomi į klases, kurios jau nurodomos daugelyje degalinių. Keičiasi ir dyzelino kokybės standartų reikalavimai. Lyginant su ankstesniais, buvusioje TSRS ir Rusijoje galiojusiais, reglamentuojamas gerokai mažesnis sieros kiekis, žymiai didesnis cetaninis skaičius, griežtesni reikalavimai vandens ir teršalų kiekiui, taip pat reglamentuojamos tepumo savybės. Nuo 2000 m. sausio 1 d. daugelis Europos šalių pradėjo gaminti degalus pagal dar labiau sugriežtintus bei patikslintus Europos standartų reikalavimus, kur ypatingas dėmesys skiriamas ekologiniams rodikliams: sieros kiekiui dyzeline ir benzine, benzeno kiekiui benzine, švino kiekiui benzine, limituojamam poliaromatinių angliavandenilių kiekiui dyzeline, patikslintoms benzino ar dyzelino distiliacijos charakteristikų formuluotėms, benzino lakumui ir t. t.[19]. Analogiški Rusijoje gaminamų produktų rodikliai yra tik siekiamybė. Tai susiję su Rusijos naftos perdirbimo įmonių techninėmis galimybėmis. Ypač daug problemų susiję su priedų naudojimu. Rusijoje naudojama labai daug priedų mangano pagrindu. Be to, Rusijoje naudojami dar ir degalai su tetraetilšvinu. Tokio benzino kiekis yra apie 10 proc. Tai pat neribojamas ir benzeno bei kitų aromatinių angliavandenilių kiekis benzinuose - tai susiję su nepakankamu kiekiu aukštaoktaninių komponentų, kurių gamybos pajėgumai Rusijoje per maži [9]. Analizuojant Lietuvos kuro tiekėjų rinką matome, kad visų didmeninkų kuro kokybė yra tokia pati, nes daugelis kurą perka iš "Mažeikių naftos" [2, p.6]. Kol kas sunku prognozuoti ES bendrosios rinkos taisyklių, susijusių su gaminių kokybės standartais, sertifikavimo procedūromis ir t. t., taikymo Lietuvoje poveikį prekybai su trečiosiomis šalimis. Šios taisyklės gali atlikti netarifinių barjerų vaidmenį Lietuvai prisijungus prie bendrosios rinkos. Šioje srityje Lietuvai būtų naudingas abipusio prekių kokybės standartų pripažinimo susitarimų tarp ES ir Rusijos, numatytų Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartyje, įgyvendinimas. Tuo tarpu „keturių laisvių“ tarp ES ir Lietuvos įgyvendinimo procesą gali apsunkinti kai kurių bendrosios rinkos teisės normų, pavyzdžiui, ES acquis aplinkos apsaugos ir socialinės politikos srityse, taikymas Lietuvoje [21]. Rinkos sąlygomis produkto kainą nulemia kokybė. Tai yra, norint pagaminti kokybišką produktą, būtina naudoti naujausias technologijas ir dėl to pakyla produktų savikaina. Vakarų Europos šalyse tą dažnai reguliuoja ekologiniai mokesčiai – neatitinkantiems ekologinių reikalavimų produktams taikomi padidinti ekologiniai mokesčiai, dėl ko padidėja savikaina. Jie skaičiuojami taip, kad ekonomiškai nebūtų naudinga gaminti tokių produktų. To, deja, kol kas nėra nei Lietuvoje, nei pas mūsų artimiausius kaimynus Rytuose – Baltarusijoje ir Rusijoje [9]. Tiriant galimą ES direktyvų poveikį, nustatyta, kad labiausiai nukentės Lietuvos įmonės, nepajėgsiančios finansuoti gaminių ir technologijų modernizavimo, importuotojai iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių, pigioms ir prastesnės kokybės prekėms pirmenybę teikiantys vartotojai. Jei gaminiai neatitiks ES standartų, juos bus draudžiama įvežti [11]. Griežti ES aplinkos apsaugos standartai, prekių ir paslaugų kokybės reikalavimai, dėmesys, skiriamas vartotojų apsaugai, lems tai, ką apibendrintai galima pavadinti gyvenimo kokybės pagerėjimu. Galima drąsiai teigti, kad tik dėl integracijos į ES gersime švaresnį vandenį ir kvėpuosime grynesniu oru tuoj, o ne, pavyzdžiui, po 5 metų (viena Lietuva tiesiog būtų nepajėgi skirti tiek lėšų aplinkos apsaugai) [12]. 2.2. Naftos produktų eksportas Dėl palankios geografinės padėties ir esamos infrastruktūros (naftotiekis, kuris tiesiogiai sujungtas su Rusijos naftos tiekimo verslovėmis, naftos perdirbimo gamykla, naftos importo-eksporto terminalas, vienas moderniausių Baltijos jūros regione naftos produktų perkrovimo terminalas (žr. 3 pav.)) Lietuvai tenka labai svarbus naftos ir jos produktų transportavimo tilto tarp Rytų ir Vakarų vaidmuo. Lietuvos energetinė sistema turi gerą pirminės energijos balanso struktūrą, kurioje dominuoja gamtinės dujos, naftos produktai ir atominė energija [22]. 3 pav. Naftotiekis Lietuvoje Šaltinis: Mažeikių nafta. [19] Daug importuojama ir eksportuojama mineralinių produktų – naftos ir jos produktų (2001 m. jų dalis eksporte siekė 23.6 %, tuo tarpu 2003 m. mineraliniai produktai sudarė 19,6 proc. viso eksporto [33, p.28]. Ši prekybos dalis tiesiogiai susijusi su viena įmone – AB “Mažeikių nafta”. Nuo jos efektyvumo priklauso, ar šios prekės eksportas ir importas didės ar ne [8]. Svarbiausia Lietuvos eksporto šalis neseniai tapo Šveicarija, nustūmusi į šalį Jungtinę Karalystę. Tačiau tai ne prekybos įpročių revoliucija: pokytį lėmė tai, kad pasikeitė "Mažeikių naftos" eksporto šalis. Eksportas į Jungtinę Karalystę, per kurią dar pernai prekiavo "Mažeikių nafta", mažėjo iki 5,8% arba daugiau nei perpus [13]. Apie 55% produkcijos „Mažeikių nafta“, tarpininkaujant Šveicarijos įmonei „Petroval“, išgabena per Baltijos jūros uostus [7, p. 3]. Pernai "Klaipėdos nafta" perkrovė 6,617 milijono tonų naftos produktų. Šiemet tikslas - 7 milijonai tonų. Po terminalo rekonstrukcijos jo projektinis krovos pajėgumas - 7,1 mln. tonų [1]. 4 lentelė “Mažeikių naftos” pardavimai strateginėse rinkose (tūkst.t.) 2002 – 2003 m. Šaltinis: Mažeikių nafta [19]. UAB „Mažeikių naftos prekybos namai“, dukterinė „Mažeikių naftos“ įmonė, sėkmingai tęsia savo veiklą strateginėse rinkose. Benzino, dyzelino ir kitų naftos produktų pardavimai Lietuvoje per pirmąjį 2004 m. pusmetį siekė 672 tūkst. tonų, 249 tūkst. tonų — Latvijoje, 167 tūkst. tonų — Estijoje ir 167 tūkst. tonų — Lenkijoje. Per tą patį praėjusių metų laikotarpį Lietuvoje buvo parduota 633 tūkst. tonų, Latvijoje — 194 tūkst. tonų, Estijoje — 129 tūkst. tonų ir Lenkijoje — 116 tūkst. tonų. 2004 m. pirmąjį pusmetį pardavimai į Vakarų Europą, JAV, Kanadą bei kitas pasaulio šalis per Klaipėdos uostą siekė 2,23 mln. tonų naftos produktų, tuo tarpu 2003 m. per tą patį laikotarpį parduota 1,39 mln. tonų produktų. [19]. 3 pav. AB “Mažeikių nafta” produkcijos pardavimai Šaltinis: Mažeikių nafta [19]. Prognozuojama, kad ES rinkos sąlygomis padidės bendras importo muitų lygis - padidės 90,2 mln. litų, sumažės 10,8 mln. litų. Dėl to neigiamą poveikį patirs vartotojai bei importuotojai. Kita vertus, padidės kai kurių vietinių gamintojų apsauga. Prekyboje su Rusija išaugs arba atsiras muitai branduolinių reaktorių kuro elementams, gamtinėms dujoms, kai kurioms chemijos prekėms, trąšoms, automobiliams ir pan., o sumažės muitas benzinui [11]. Pagrindinės priežastys, dėl kurių įmonės ar fiziniai asmenys imasi degalų "importo", yra kainų skirtumas arba galimybė išvengti mokesčių. Dar dažnai bandoma tuo užsiimti dėl pakankamai brangaus kokybės rodiklių nustatymo ir jų gausos. Ne specialistui susigaudyti skirtinguose standartuose ir juos atitinkančiuose rodikliuose neįmanoma. Tuo tarpu eksploatuojant automobilius, bloga degalų kokybė pasireiškia ne iš karto, o tik po tam tikro eksploatacijos laikotarpio, todėl tam tikra vartotojų grupė vienaip ar kitaip bando naudoti abejotinos kilmės naftos produktus. Juo labiau, kad tokiais produktais neretai prekiauja ir degalinės. Per keturis 2004 metų mėnesius naftos produktų kainos Lietuvoje padidėjo 17,8 proc. - vidaus rinkoje rafinuoti naftos produktai pabrango 9,9 proc. eksportuojami - 20,5 proc. Statistikos departamento duomenimis, vidaus rinkoje balandžio mėnesį, palyginti su kovu, rafinuotų naftos produktų gamybos kainos paaugo 4 proc., o eksportuotų - 5,3 proc. Per sausį, palyginti su gruodžiu, rafinuotų naftos produktų kainos vidutiniškai buvo padidėjusios 1,6 proc., per vasarį - sumažėjo 1,5 proc., per kovo mėnesį - išaugo 10,9 proc. [20, p. 3]. 4 lentelė Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai 2004 m. liepos mėn. (procentais) Lyginamasis svoris, palyginti su visa pramonės produkcija 2004 m. liepos mėn., palyginti su 2004 m. birželio mėn. 2003 m. gruodžio mėn. liepos mėn. Visos pramonės produkcija 100,0 1,6 6,9 8,7 Kasyba ir karjerų eksploatavimas 1,4 5,6 17,6 17,4 Apdirbamoji gamyba 80,1 1,9 8,5 10,6 Rafinuotų naftos produktų gamyba 18,0 3,4 29,0 29,1 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 18,5 +0,0 -0,7 -0,6 Visos pramonės produkcija be rafinuotų naftos produktų gamybos 82,0 1,1 2,0 4,2 Apdirbamosios gamybos produkcija be rafinuotų naftos produktų gamybos 62,1 1,3 2,5 5,1 Vidaus rinkoje parduota pramonės produkcija 100,0 0,3 2,9 4,3 Kasyba ir karjerų eksploatavimas 1,2 -0,6 9,0 8,8 Apdirbamoji gamyba 65,8 0,5 4,7 6,7 Rafinuotų naftos produktų gamyba 8,8 2,2 16,9 21,4 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 33,0 +0,0 -0,9 -0,9 Vidaus rinkoje parduota pramonės produkcija be rafinuotų naftos produktų gamybos 91,2 0,1 1,5 2,7 Apdirbamosios gamybos produkcija be rafinuotų naftos produktų gamybos 57,0 0,2 2,8 4,5 Eksportuota pramonės produkcija 100,0 3,0 11,4 13,6 Kasyba ir karjerų eksploatavimas 1,6 10,4 24,5 24,1 Apdirbamoji gamyba 96,0 2,9 11,4 13,6 Rafinuotų naftos produktų gamyba 28,4 3,8 33,1 31,4 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 2,4 0,0 2,9 2,9 Eksportuota pramonės produkcija be rafinuotų naftos produktų gamybos 71,6 2,5 2,8 6,1 Apdirbamosios gamybos produkcija be rafinuotų naftos produktų gamybos 67,6 2,4 2,2 5,7 Šaltinis: Statistikos departamentas [27]. Statistikos departamentas praneša, kad visos parduotos pramonės produkcijos kainos 2004 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., padidėjo 1,6 procento, iš to skaičiaus kasybos ir karjerų eksploatavimo produkcijos – 5,6, apdirbamosios gamybos produkcijos – 1,9 procento. Elektros, dujų ir vandens tiekimo ekonominėje veikloje kainos padidėjo tik 0,04 procento. Bendrajam kainų indeksui didžiausią įtaką turėjo 3,4 procento padidėjusios rafinuotų naftos produktų, 9,5 – chemikalų ir chemijos pramonės gaminių, 5,6 – siūtų drabužių kainos ir 2,7 procento sumažėjusios mašinų ir įrangos, 0,6 – elektros mašinų ir aparatūros kainos. Be rafinuotų naftos produktų pramonės, visos parduotos produkcijos kainos padidėjo 1,1 procento. Vidaus rinkoje parduotos produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 0,3 procento. Didžiausią įtaką tam turėjo 2,2 procento padidėjusios rafinuotų naftos produktų, 2,9 – chemikalų ir chemijos pramonės gaminių, 1,3 – metalo gaminių kainos ir 1,9 procento sumažėjusios elektros mašinų ir aparatūros, 1,3 – mašinų ir įrangos, 1,6 – nevalytos naftos kainos. Maisto produktų ir gėrimų kainos padidėjo tik 0,01 procento, iš jų mėsa ir mėsos produktai pabrango 4,9, duona ir švieži konditerijos kepiniai – 0,2 procento; pieno produktai atpigo 2,6, grūdų malimo produktai – 1,8, pašarai gyvuliams – 1,1 procento. Neįskaičiuojant rafinuotų naftos produktų pramonės, vidaus rinkoje parduotų gaminių kainos padidėjo 0,1 procento. Eksportuotos produkcijos kainos liepos mėn., palyginti su birželio mėn., padidėjo 3,0 procento. Didžiausią įtaką tam turėjo 3,8 procento pabrangę rafinuoti naftos produktai, 11,4 – chemikalai ir chemijos pramonės gaminiai, 6,4 – siūti drabužiai ir 3,7 procento atpigę mašinos ir įranga, 0,5 – tekstilės gaminiai. Be rafinuotų naftos produktų pramonės, eksportuotų gaminių kainos padidėjo 2,5 procento. Vilniaus banko analitikų nuomone benzino ir dyzelinių degalų kainų padidėjimą lėmė restrikcinė OPEC kartelio gavybos kvotų politika ir kylanti pasaulinė naftos paklausa. Naftos produktų kainų vidaus rinkoje augimo negalėjo sustabdyti ir valiutos kurso veiksnys, kadangi apžvelgiamąjį mėnesį lito kursas JAV dolerio atžvilgiu smuktelėjo [33, p. 22]. Kaip teigia JAV prezidento George‘o W.Busho ekonomikos patarėjų tarybos pirmininkas Gregory Mankiwas rekordinės naftos kainos pasaulinėje rinkoje, "Ivano" sukelti padariniai, neišspręstos "Jukos" problemos, jų žingsnis nutraukti naftos tiekimą Kinijai, Irako krizė, Nigerijos maištininkų paskelbtas karas, degalų atsargų mažėjimas – tokias naftos kainų kilimo priežastis vardija šalies ir užsienio ekspertai. Ir visi jie teisūs. Bėda ta, kad galutinis rezultatas neguodžiantis – naftos kainos gali tiesiogiai paveikti daugelio šalių ekonomiką. Lietuva – ne išimtis. Vien rugpjūtį Lietuvoje mažmeninės dyzelino kainos didėjo keturis kartus. Didmeninė "Mažeikių naftos" parduodamo dyzelino kaina kyla nuo praėjusios savaitės. Penktadienį dyzelinas jau kainavo 2,22 lito, antradienį - jau 2,25, o didmeninė 95 markės benzino kaina nuo penktadieninės 2,31 lito šoktelėjo iki 2,33. Kasdien kaina vidutiniškai padidėja 1-2 ct. [6]. Pastaruoju metu pasienyje esančiose degalinėse dyzelino parduodama 30-40 proc. mažiau. Spėjama, kad šią nišą užpildo kontrabandiniai degalai. "Lietuvos pramonė ir BVP auga, todėl turėtų būti ir kuro daugiau suvartojama. Tačiau šis suvartojimas ne didėja, o juntama bendro kuro vartojimo mažėjimo tendencija rinkoje. Todėl tikriausiai galime daryti prielaidą, kad mūsų šalyje gali būti tam tikra kuro kontrabanda, kai iš Baltarusijos ar Rusijos, kuriose kuras pigesnis, įvežama degalų nesilaikant valstybės nustatytų normų", - sakė vienos Lietuvos mažmeninės prekybos degalais lyderių - bendrovės "Lietuva Statoil" mažmeninės prekybos vadovė Daiva Jokšienė. Banko "NORD/LB Lietuva" vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis mano, kad degalų kontrabandą skatina ne naftos kainų didėjimas, o Lietuvoje esantys akcizai. "Žaliava brangsta ir Rusijoje, ir Lietuvoje. Todėl vargu ar ją apsimokėtų vežti į Lietuvą. Kontrabandą apsimoka įvežti tik dėl Lietuvoje didesnių akcizų ir PVM", - tikina R.Rudzkis. Ar galima kainų kilimą pristabdyti mažinant akcizus? M.Palijansko nuomone, pagal ES direktyvą Lietuvoje jau ir taip taikomas minimalus akcizas, kurį mažinti praktiškai nėra galimybių. "Galima ieškoti kitų kelių – kaupti atsargas, mažinti importo apribojimus, bet tai kainai ženkliai neatsilieptų". Minusai ir pliusai Amerikoje atlikti tyrimai skelbia, kad nuosekliai po 10 proc. kylančios naftos kainos metinį ekonomikos prieaugį gali sumažinti maždaug 0,5 proc. Apie tokias grėsmes svarsto ir mūsų analitikai. Banko "NORD/LB Lietuva" vyriausiasis analitikas R.Rudzkis ramina, kad brangstantys degalai neturės didesnio poveikio šalies ekonomikai - labai apytikriais skaičiavimais, 1 JAV doleriu pabrangus naftos bareliui, per metus sukuriamas bendrasis vidaus produktas sumažėtų 150 mln. litų. "Tai būtų tiesioginis efektas, tačiau yra ir netiesioginis - dėl transportavimo padidėja kai kurių įvežamų prekių kaina. Bet brangstant naftai krinta arba neauga JAV dolerio kursas. Tai reiškia, kad pinga importas iš kitų šalių, kurios savo valiutą orientuoja į dolerį. Antra, naftos brangimas stipriai stimuliuoja NVS ekonomiką, o lietuviai pakankamai daug produkcijos parduoda NVS šalyse", - sakė analitikas. Anot R.Rudzkio, naftos kainoms krintant Lietuva pajustų daug didesnę įtaką - sumažėtų naudotų automobilių reeksportas, sukuriantis apie 2 proc. BVP, įskaičiuojant visas su tuo susijusias paslaugas. Tuo tarpu pasaulinėje rinkoje naftos produktų kaina nenustoja mušti rekordų. Sandorių kaina įveikė minėtą barjerą ir šoktelėjo iki rekordinio 50,35 JAV dolerio už barelį lygio. Kainų kilimo nesumažino net pranešimai apie tai, kad Vašingtonas iš dalies atidarys savo strategines naftos atsargas, siekdamas užtikrinti nepertraukiamą naftos perdirbimo gamyklų darbą. Paskutinį kartą JAV vyriausybė perdirbimo įmonėms trumpam leido naudoti strategines atsargas 2002 m., nes tuomet tiekimą buvo sutrikdęs uraganas "Lili". Nerimas dėl penktos pagal mastą Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) naftos gamintojos bei septintąją vietą pasaulyje užimančios eksportuotojos Nigerijos kilo tuo metu, kai buvo būgštaujama dėl Rusijos ir Irako naftos tiekimo. Be to, siekdamos patenkinti didžiulį juodojo aukso stygių, šalys naftą išgauna beveik maksimaliu pajėgumu ir papildomų galimybių padidinti gavybą beveik nebeturi. OPEC prezidentas Purnomo Yusgiantoro teigia, kad kartelis jau nebegali kontroliuoti naftos kainų kilimo, nes šiuo metu gavybos apimtis gali padidinti tik apie 1,5 mln. barelių per dieną. "Mes nerimaujame, kad dėl kylančių naftos kainų brangsta ir prekės bei paslaugos. Mes atidžiai stebime šią kainų kaitą. Jei kainos ir toliau didės, kils grėsmė pasaulio ekonomikai", - sakė P.Yusgiantoro. Naftos kompanijos, gaudamos rekordinį pelną, neskiria atitinkamai daugiau lėšų naujų naftos išteklių žvalgybai ar kitoms verslo programoms vystyti. Tai duoda pagrindo spėti, kad pasaulinis naftos kainų šuolis daugeliui kompanijų tėra būdas rekordiškai pasipelnyti [32]. Statistikos departamento duomenimis, per šešis šių metų mėnesius naftos produktai Lietuvoje pabrango 24,7 proc. Birželį, palyginti su 2003 metų birželiu, rafinuotų naftos produktų kainos padidėjo 33,7 proc. Visos parduotos pramonės produkcijos kainos 2004 m. rugpjūčio mėn., palyginti su liepos mėn., padidėjo 1,6 proc. Bendrajam kainų indeksui didžiausios įtakos turėjo 7,7 proc. padidėjusios rafinuotų naftos produktų, 3,6 proc. - chemikalų ir chemijos pramonės gaminių, 13 proc. nevalytos naftos kainos ir 0,9 proc. sumažėjusios maisto produktų bei gėrimų, 4,9 proc. - dujų, garo ir karšto vandens tiekimo, 1,2 proc. – radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros, 1,5 proc. – mašinų ir įrangos kainos. Vidaus rinkoje parduotų gaminių kainos per mėnesį padidėjo 0,7 proc. Didžiausią įtaką tam turėjo 9,8 proc. padidėjusios rafinuotų naftos produktų, 21,3 proc. – nevalytos naftos kainos. IŠVADOS 1. Apžvelgus Lietuvos užsienio prekybos raidą galime teigti, kad užsienio prekybos perorientavimas iš buvusios planinės ekonomikos į Vakarų šalis ir jos reintegracija į pasaulio ekonomiką ne tik sudarė esminį šalies perėjimo į rinkos ekonomiką elementą, bet ir buvo siejama su Lietuvai svarbiais politiniais ir saugumo aspektais. Dėl to reikėjo iš naujo kurti visą užsienio prekybos sistemą, kuri buvo liberalizuota ir prasidėjo prekybos srautų persiorientavimas, atspindintis šalies santykinius pranašumus. 2. Matome, kad tam, kad būtų užtikrintas vieningos užsienio prekybos politikos įgyvendinimas, Lietuva nutraukė visas iki narystės Europos Sąjungoje sudarytas laisvosios prekybos sutartis. Pasikeitęs prekybos režimas reiškia, kad nuo šiol Lietuva taiko muitų tarifus, kiekybinius ir kitokius apribojimus trečiosioms valstybėms, kokius taiko Europos Sąjunga. Lietuvoje pagaminti produktai nuo šiol įgyja Europos Sąjungos kilmę ir trečiosios šalys taiko jiems tokius pat muitų tarifus, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagamintiems produktams. 3. Nagrinėjant Lietuvos eksporto ir importo 2004 m. pirmojo ketvirčio rodiklius prieiname išvados, kad esant didelei įmonių ir namų ūkių paklausai, importas plėtojosi energingiau nei eksportas. Ko pasekoje neigiamas prekybos balansas buvo gana didelis. 2004 metų pavasarį naująsias Europos Sąjungos nares apėmęs ne tik paniškas kasdienių vartojimo prekių pirkimas. Netikrumas dėl ateities Baltijos šalyse paskatino ir tam tikrą importo šoką kovo-balandžio mėn., palyginti su atitinkamais 2003 m. mėnesiais. 4. Taip pat prieiname išvados, kad sutrikęs Mažeikių naftos eksportas (kuris sudaro 14% Lietuvos eksporto struktūroje) sumažintų netgi bendrą Lietuvos eksportą, o importas (pvz., degalų) gautų paskatų augti sparčiau. 5. Remiantis statistikos departamento duomenimis galime teigti, kad du svarbiausi Lietuvos eksporto ir importo partneriai yra Vokietija ir Rusija. Į „senąjį" Europos Sąjungos penkioliktuką pirmąjį 2004 m. ketvirtį tradiciškai nukeliavo didžiausia viso eksporto dalis. Pekių iš Lietuvos į minėtą regioną išvežta apie 15 proc. daugiau; ypač išaugo maisto prekių, mašinų ir įrengimų, popieriaus ir celiuliozės, metalų, plastikinių ir guminių gaminių eksportas. Tuo tarpu Lietuvos eksportas į Baltijos šalis smuktelėjo. 6. Kaip rodo rinkos analizė Lietuvos verslininkai vis sparčiau skverbiasi į Rytų Europos ekonominę supernovą Ukrainą ir steigia ten vis daugiau įmonių. Tad nenuostabu, kad į pastarąją valstybę pirmąjį šių metų ketvirtį lietuviškų gaminių nukeliavo net 73,4 proc. daugiau nei prieš metus. 7. Teigiame, kad investicinių prekių į Lietuvą įvežimo plėtra atspindinti gamybos potencialo didinimą, tuo pačiu kloja pamatą tolesniam aktyviam ekonomikos augimui. 8. Tačiau vertinant ne tik eksportą, bet ir importą, užsienio prekybos tendencijos mažino 2004 m. pirmojo ketvirčio BVP. Vis sparčiau augantis importas mažina BVP ir didina einamosios sąskaitos deficitą. 9. Ekspertai prognozuoja, kad Lietuvos eksportuotojai vis labiau domėsis ES rinkomis, nes prekiauti jose tapo patraukliau, nei eksportuoti į Rusiją. Ypač prekyba turėtų suaktyvėti su Lenkija, Vokietija, Prancūzija – su šiomis šalimis daug vilčių sieja maisto pramonė. 10. Galime teigti, kad ES maisto pramonės bendrovės per ateinančius kelerius metus turės atrasti abipus naudingas partnerystės su prekybininkais formas ne tik todėl, kad galėtų patenkinti vis didėjančią paklausą, bet ir todėl, jog visuose ES kampeliuose galėtų užimti specializuotas nišas. 11. Lietuva ir Kinija dar mažai žino apie galimybes plėsti verslą šiose rinkose ir jų neišnaudoja - reikia aktyviau ieškoti ryšių bendradarbiauti. 12. Tuo tarpu iki šiol prekyba su Rusija sunkiai prognozuojama. Nors Lietuvos verslininkai pagal investicijas Kaliningrado srityje treti po Lenkijos ir Vokietijos , iš Rusijos pusės galima tikėtis antiekonomiškų sprendimų varžančių Lietuvos plėtrą šioje šalyje. 13. ES rinkos sąlygomis griežtėjant reikalavimams vis aktualesnė darosi gaminamų naftos produktų kokybė. Standartų reikalavimai produktams keičiasi labai dažnai, todėl tai tiesiogiai susiję su įmonės pastangomis gerinti į rinką tiekiamų produktų kokybę. Įmonės siekdamos išsilaikyti turimoje Lietuvos bei Europos rinkose, turi gaminti benziną ir dyzeliną pagal Europos standartų reikalavimus. Visose bešvinio automobilinio benzino markėse Europos standartų reikalavimai reglamentuoja benzeno kiekį bei mažesnį leidžiamą sieros kiekį, taip pat nustato benzino lakumo indeksą. Būtent pagal šį rodiklį benzinai skirstomi į klases, kurios jau nurodomos daugelyje degalinių. Keičiasi ir dyzelino kokybės standartų reikalavimai. Lyginant su ankstesniais reglamentuojamas gerokai mažesnis sieros kiekis, žymiai didesnis cetaninis skaičius, griežtesni reikalavimai vandens ir teršalų kiekiui, taip pat reglamentuojamos tepumo savybės. 14. Lietuvai tenka labai svarbus naftos ir jos produktų transportavimo tilto tarp Rytų ir Vakarų vaidmuo. Daug importuojama ir eksportuojama mineralinių produktų – naftos ir jos produktų. Ši prekybos dalis tiesiogiai susijusi su viena įmone – AB “Mažeikių nafta”. Nuo jos efektyvumo priklauso, ar šios prekės eksportas ir importas didės ar ne. Keičiantis rinkos sąlygoms, keičiasi ir šalys į kurias eksportuojami naftos produktai. Svarbiausia Lietuvos eksporto šalis neseniai tapo Šveicarija, nustūmusi į šalį Jungtinę Karalystę. 15. Prognozuojama, kad ES rinkos sąlygomis padidės bendras importo muitų lygis. Dėl to neigiamą poveikį patirs vartotojai bei importuotojai. Kita vertus, padidės kai kurių vietinių gamintojų apsauga. Prekyboje su Rusija išaugs arba atsiras muitai branduolinių reaktorių kuro elementams, gamtinėms dujoms, kai kurioms chemijos prekėms, trąšoms, automobiliams ir pan., o sumažės muitas benzinui. 16. Daug ginčų paskutiniu metu kelia degalų kainų didėjimas. Daugelis tai sieja su Lietuvos stojimu į ES. Tačiau galime teigti, kad benzino ir dyzelinių degalų kainų padidėjimą lėmė restrikcinė OPEC kartelio gavybos kvotų politika ir kylanti pasaulinė naftos paklausa. Naftos produktų kainų vidaus rinkoje augimą įtakojo lito kurso JAV dolerio atžvilgiu smukimas. LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI 1. Balandį "Klaipėdos nafta" naftos produktų krovė mažiau. [žiūrėta 2004 gegužės 20 d.]. Prieiga per internetą:
Šį darbą sudaro 11503 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
- Tarptautinės ekonomikos kursinis darbas
- 43 psl., (11503 ž.)
- Word failas 439 KB
- Lygis: Universitetinis
- ✅ Yra šaltiniai
Atsisiųsti šį kursinį darbą
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Lietuvos užsienio prekybos kitimo tendencijų analizė 2001-2006 metai
Tarptautinė ekonomika
Peržiūrėti darbą
Privalumai
Darbo pakeitimo garantija
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Gauk 25% nuolaidą
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Greitas aptarnavimas
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!
Atsiliepimai
