Lietuvos ūkio cikliškumas

Po TSRS žlugimo įvykę dramatiški pokyčiai Rytų ir Centrinės Europos (RCE) valstybėse turėjo bendrų bruožų. Visoms buvo būdinga: 1) ryški infliacija ir kainų struktūros pasikeitimas, sąlygotas kainų konvergavimu į pusiausvyrą ir resursų brangimu, 2) žymus BVP sumažėjimas, iššauktas ekonomikos valdymo sistemos pasikeitimų, susiklosčiusių ekonominių ryšių praradimu ir šių aplinkybių sąlygota restruktūrizacija, 3) biudžeto deficito augimas, apspręstas nemažėjančiais socialiniais poreikiais ir sumažėjusiomis pajamomis dėl BVP smukimo, 4) mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficito (ESD) augimas kaip didėjančio vartojimo ir augančių užsienio kapitalo įplaukų rezultatas, 5) realaus efektyvaus nacionalinės valiutos kurso augimas, sąlygotas daugumoje šalių pasirinkto fiksuoto ar kvazi-fiksuoto kurso ir infliacijos šalies viduje ir užsienyje skirtumo, 6) nuosavybės struktūros pokyčiai dėl stambaus masto privatizacijos, 7) spekuliacinio kapitalo srautai, sąlygoti nacionalinės ir tarptautinių finansinių rinkų palūkanų skirtumo bei fiksuoto kurso, didinantys šalių finansų sistemų pažeidžiamumą, 8) teisinės ekonomikos reguliavimo bazės formavimas.
Natūralu, kad pastarųjų metų patirtis išryškino Lietuvos, Latvijos ir Estijos atsilikimą ne tik nuo Europos Sąjungos (ES) šalių, bet ir tam tikrą atotrūkį nuo labiausiai išsivysčiusių RCE valstybių. Kita vertus, kaip akivaizdų laimėjimą reikia pabrėžti tai, kad pastarasis skirtumas yra ne tik pakankamai menkas, bet pagal kai kuriuos rodiklius yra Baltijos valstybių naudai.
Pabandysime apžvelgti Lietuvos kaip kandidatės į ES ekonominę situaciją ir perspektyvas. Tai plati tema, todėl pagal galimybes pateiksiu Lietuvos duomenis bei kitų dviejų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos, bei ES arba kai kurių ES šalių duomenis, siekdama išryškinti, ar Lietuvos siekis stoti į ES yra pakankamai realus ir koks gi tas atstumas, kurį mums tektų įveikti ten patekus.
Siekiant geriau suprasti dabartinę ekonominę situaciją, verta žvilgtelėti į plėtros istoriją, siekiant pirmiausia apmesti sukauptos patirties bruožus.
Kadangi Lietuvos gamtiniai resursai niekada nebuvo “industriniai” ir visą 19-jį amžių ir iki 1918 m. šalis buvo Rusijos imperijos provincija, akivaizdu, kad Lietuva iki nepriklausomybės neturėjo galimybių išplėtoti pramonę, o nepriklausomybės periodas iki sovietinės okupacijos buvo per...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!