Lietuvos tautinė olimpiada 1938 m.

lygį. Viskas prasidėjo 1918 metais ir po truputi lavinosi.
Nepriklausomybės metines.
V. Augustauskas buvo vienas iš pagrindinių Pirmosios Lietuvos Tautinės Olimpiados rengimo
iniciatorių, jis įžvelgė olimpiados svarbą tuometinės Lietuvos kūno kultūros ir sporto raidai ir pasaulio
lietuvių glaudesnio bendravimo plėtojimui. V. Augustauskas tapo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto
(toliau – LTOK) vadovu. Pirmasis bandymas įsteigti olimpinį komitetą buvo dar 1927 m. kuomet
tuometinis Lietuvos sporto lygos vadovas kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl LTOK įsteigimo,
kuris rūpintųsi sportininkų rengimu 1928 m. Amsterdamo olimpinėms žaidynėms. Deja, tuo metu
sumanymas nebuvo įvykdytas. LTOK veikti pradėjo tik 1937 m., siekiant suorganizuoti Pirmąją Lietuvos
Tautinę Olimpiadą.
3
2.Organizacija ir svečiai
Paskelbus apie rengiamą olimpiadą ir paraginus užsienio lietuvius joje dalyvauti kilo didžiulis
susidomėjimas ja. Didžiausių pagyrų Tautinė Olimpiada sulaukė iš Vilniaus lietuvių spaudos. Amerikos
lietuviai labai domėjosi olimpiada, jų spauda rašė nemažai straipsnių šia tema. Amerikos lietuvių
spaudoje, kaip ir Lietuvos, pagrindinis olimpiados veiksnys darantis ją itin svarbia buvo tautinis
elementas, kuomet išblaškyta po pasaulį tauta susijungia vienam tikslui ir turi galimybę geriau
susipažinti.
Lietuvos Tautiniam Olimpiniam Komitetui išsiuntinėjus kvietimus atvykti į Lietuvos Tautinę Olimpiadą,
susidomėjimas ja kilo įvairiose pasaulio šalyse. Į Lietuvos pirmąją Tautinę Olimpiadą nusprendė vykti
Anglijos, Latvijos, Brazilijos ir JAV išeivijos atstovai. Iš daugiau nei 2000 sportininkų, 125 sportininkai
buvo atvykę iš užsienio – Brazilijos (3 sportininkai), Didžioji Britanijos (9 sportininkai), JAV (24
sportininkai), Latvijos (65 sportininkai ir 57 turistai), Vilniaus krašto (24 sportininkai). Pirmoji Tautinė
Olimpiada vyko pagal olimpinių žaidynių tradicijas, o pagrindinė arena buvo S. Dariaus ir S. Girėno
stadione.
Vilniaus krašto lietuvių organizavimasis Tautinei Olimpiadai buvo labiausiai komplikuotas dėl
tuometinio Lietuvos ir Lenkijos konflikto – Vilniaus krašto priklausomybės. Nebuvo žinoma ar vilniečiai
galės atvykti į Pirmąją Tautinę Olimpiadą. Vilniaus krašto lietuviai turėjo dėti daug pastangų ir būti gerai
organizuoti, kad galėtų atvykti į Kaune rengtą pasaulio lietuvių sporto šventę. Lietuviai iš Vilniaus
gyvendami okupanto priespaudoje tikriausiai labiau nei kitų šalių atstovai norėjo dalyvauti Lietuvos
dvidešimtmečio minėjimui skirtose žaidynėse. Dėl šios priežasties, 1938 m. birželio 28 d. Vilniaus
lietuvių visuomenininkai susirinko diskusijai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!