Lietuvos romų etnografiniai bruožai

Lietuvoje romai (čigonai)* sudaro savitą tautinę – etninę grupę, išlaikiusią savo tradicijas, papročius, kitokį gyvenimo būdą. Šis kitoniškumas kėlė ir tebekelia mokslininkų ir visuomenės susidomėjimą. Čigonų dainos, jų šokiai, laisvės pojūtis, jaudino daugelio menininkų, rašytojų vaizduotę. Kartais čigonai dėl savo kultūrinio savitumo būdavo smerkiami, persekiojami.
už visus pasaulio turtus. Nemėgstanti dirbti žemę, klajoklė, neturinti poreikio būti pririšta prie žemės, ši tauta neturi tėvynės, nepakenčia vietos valdžios prievartos [...] Nesusirišdama vedybiniais saitais su kito krašto, kuriame klajoja, gyventojais, nežino, kas yra pilietybė. Jiems tėvynė ten, kur gerai, kur geriau pragyventi, kur yra mažiausia prievartos: todėl nejučiomis traukiasi iš tų šalių, kurios turi geriau organizuotą valdžią“ (Narbutas 1830: 112).
Čackis rašė : „Europai čigonai buvo visiškai svetima tauta, kuri labai skyrėsi nuo visų jos gyventojų“. (Czacki 1845: 293). Vėliau jau XX a. antrojoje pusėje čigonų kultūra tampa svarbia tema Lietuvos tautinių mažumų kultūrų panoramoje. Ją įvairiais aspektais tyrinėjo Vytautas Toleikis, Izidorius Kysinas, Severinas Vaitiekus, Reda Griškaitė ir nemažas būrys kitų.
Reda Griškaitė taip rašo apie XIX amžiaus istorikų T. Čackio, I. Danilavičiaus ir T. Narbuto čigonų istorijos tyrinėjimus: „Visų pirma tikriausiai pats gyvenamasis metas, vertęs domėtis ne tik savimi, bet ir kitais, gyvenusiais greta. Čigonai, ši gyvybinga, žaisminga, o kas visų svarbiausia – paslaptinga tauta, - buvo puikus tyrinėjimo objektas“.
Tad pabandykime apibendrinti kas sudaro šios tautos etnografinį savitumą ir kaip jis pasireiškia.
Čigonų etninės grupės
Nedidelėje Vilniaus Kirtimų teritorijoje šalia vienas kito gyvena dvi skirtingos čigonų grupės. Viena priklauso Aukštutiniam taborui, vadinamam lietuvių – lenkų, kita Žemutiniam taborui, vadinamam moldavų – rusų taborui. Patys čigonai savo gyvenamąją teritoriją vadina Parubanka. Žemutinio taboro čigonai gentainius iš Aukštutinio taboro pravardžiuoja „lyjecais“. Jie patys nežino ką reiškia šis žodis, nes lietuvių – lenkų čigonų kalba labai skiriasi nuo moldavų – rusų čigonų kalbos. Bulgarijos tyrinėtojai, nagrinėdami čigonų etninį pasiskirstymą pasaulyje, mini „leiašus“, kurie gyvena Moldavijoje (Marušiakova 1993: 47). Kadangi Žemutinio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!