Lietuvos Respublikos teisėjų neliečiamybė

VERTINIMAS: ... ... ... ... ... ... ...
Vilnius, 2006
Teisėjas – teisminės valdžios pareigūnas, valstybės tarnautojas, kuris veikdamas teismo sudėtyje, valstybės (tautos) vardu vykdo teisingumą.
Teisėjai, teisėsaugos institucijų veikloje, atlieka ypatingą vaidmenį – valstybės (tautos) jiems suteikta teise teisėjai sprendžia kas teisiniuose santykiuose yra teisus, o kas klysta. Dėl šios priežasties teisėjų asmens statusas reikalauja išskirtinio elgesio su jais. Būtent dėl šios ypatingos teisėjų reikšmės, jiems yra garantuojamas asmens neliečiamumas, kuris pirmiausia yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucijoje) 114 str. 2 dalyje, kuri teigia: ,,Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų - be Respublikos Prezidento sutikimo“. (Atskiras straipsnis kalba apie Konstitucinio teismo teisėjų neliečiamybę – 104 str. 4 dalis: ,,Konstitucinio Teismo teisėjai turi tokią pat asmens neliečiamybės teisę kaip ir Seimo nariai‘‘.) Nors Konstitucijoje yra išskirta Konstitucinis ir kiti teismai, jų teisėjų neliečiamybės klausimą galima nagrinėti kartų iš anksto pažymėjus vienintelį skirtumą – Konstitucinio teismo teisėjams neliečiamybės panaikinti negali Respublikos Prezidentas (kuris, kaip minėta, turi tokią teisę kitų teismų teisėjų atžvilgiu).
Smulkiau teisėjų neliečiamumas nusakomas Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymo) 47 straipsnyje. Kol nėra leidimo ir kol neiškelta teisėjui baudžiamoji byla, ne tik teisėjo asmuo, bet ir jo gyvenamoji patalpa, asmeninės ar tarnybinės transporto priemonės yra neliečiamos. Draudžiama ne tik kratą daryti, bet ir poėmį. (Tai galioja ir teisėjo asmeniui, jo asmeniniams daiktams ir dokumentams.) Teisėjo asmuo be leidimo gali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė, jei teisėjas yra užtinkamas darant nusiklastamą veiką (in flagranti). Tokiu atveju, kai įtariamasis yra teisėjas, pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik generalinis prokuroras. Bylą nagrinėja Aukščiausiasis teismas. Visais kitais atvejais, duomenys apie teisėjų netinkmą, neteisėtą elgesį turi būti pranešta Teisėjų etikos ir drausmės komisijai (toliau – Komisijai).
Teisėjų etikos ir drausmė komisija – Teisėjų tarybos sudaryta komisja spręsti klausimams dėl drausmės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!