Lietuvos Respublikos mokesčių istorijos bruožai

Mokesčiai yra nuo seniausių laikų žinomas svarbiausias finansinis šaltinis, duodantis lėšų atlikti įvairias – apsaugos, gamybines ir komercinės veiklos, socialinės plėtros (švietimo, mokslo, meno), administravimo ir pan. – funkcijas.
Mokesčių istorinė raida apima ilgą laikotarpį. Mokesčiai susiję su valstybės istorija. Plėtojantis valstybėms, keičiantis jų visuomeninėms ekonominėms formacijoms, kartu keitėsi ir valstybės imami mokesčiai, jų mokėtojai bei apmokestinimo principai. Taigi valstybių mokesčių sistemos, atskiri mokesčiai ir jų ėmimo tvarka buvo nuolat pertvarkoma ir tobulinama įvairiuose visuomenės raidos etapuose.
Šio darbo tikslas – išanalizuoti ir aptarti Lietuvos Respublikos mokesčių istorijos bruožus.
4. Apžvelgti Lietuvos Sovietų sąjungos sudėtyje mokesčių kitimo tvarką.
Dabartiniai mokesčiai – tai ilgų istorinių, ekonominių, politinių ir socialinių pokyčių rezultatas. Lietuvos mokesčių sistemos raidoje galima išskirti šiuos pagrindinius etapus:
1. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės mokesčiai,
2. Rusijos imperijos ir kaizerinės Vokietijos okupacijų meto mokesčiai,
3. Tarpukario nepriklausomos Lietuvos mokesčiai,
4. Lietuvos Sovietų sąjungos sudėtyje mokesčiai.
1 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės mokesčiai
,,Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikusius mokesčius galima apibūdinti keliais bendrais požymiais. Pirma, iki XVI a. mokesčiai būdavo mokami natūra. Seniausi feodalinės Lietuvos mokesčiai buvo dėka (mokama augalininkystės produktais) ir mezliava (mokama, gyvuliais, paprastai karvėmis ir kiaulėmis). Pokyčiai pačiame gyvenime (prekinių – piniginių santykių įsisvyravimas), javų eksporto padidėjimas XVI a pradžioje, pinigų poreikio karams su Maskva padidėjimas – pagrindinės priežastys, kodėl natūriniai mokesčiai buvo pradėti keisti piniginiais.“1
Kitas svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokesčių bruožas – mokesčių privilegijos ir lengvatos šalies feodalams, kurie nuolatinių mokesčių nemokėjo. Privatūs dvarai ir bažnytinės žemės ilgai nemokėjo jokių mokesčių valstybei. ,,Bajorai teigė, kad jų protėviai gavę žemes ir valstiečius už pralietą kraują ginant valstybę. Todėl už žemę jie neturį jokių pareigų.“2 Ši teisė buvo įtraukta į 1558 m. Lietuvos statutą, kuris teikė bajorams garantija, kad Lietuvos Didysis Kunigaikštis be Seimo sutikimo negali apmokestinti bajoro, dvasininko, miestiečio ir jų valdinių. Pirmasis tokią privilegiją suteikė Lietuvos Didysis Kunigaikštis Gediminas (1316-1341), kuris , siekdamas pakelti Lietuvos ūkį, kvietė įvairius kitų šalių specialistus,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!