Lietuvos pokyčiai 1953-1989 metais

1953 m. mirus J. Stalinui Maskvoje prasidėjo kova dėl valdžios. Naujasis komunistų partijos vadovas N. Chruščiovas stiprino savo vcaldžią į pagalbą pasitelkdamas respublikų partijų vadovus. Per penkiolika metų po J. Stalino mirties Lietuvos LKP CK pirmajam sekretoriui A. Sniečkui geriausiai sekėsi išnaudoti padėtį, susidariusią centre. A. Sniečkus buvo uolus komunistas niekada nenukrypstantis nuo Maskvos generalinės linijos. Svarbus pasikeitimas Lietuvoje įvyko 1956 m. kai Ministrų Tarybos pirmininkas M. Gedvilas buvo pakeistas M. Šumausku. Tačiau sustiprėjus N. Chruščiovui ir perėjus prie cenralizavimo politikos, iš karto šį kursą perėmė A. Sniečkus. 1960 m. Latvijoje ir Estijoje įvyko tautinis lūžis. Maskva greitai atstatė savo tvarką, skirdama patikimus sovietinius vadovus.
1956 m. buvo atkurta “Lietuvos laisvės gynėjų sąjunga”, kurios steigėjas buvo vienas iš Lietuvos patriotų – Petras Paulaitis. 1957 m. buvo išdrįsta vėl mesti bolševizmui iššūkį, sukuriant Vilniuje Laisvos Lietuvos organizaciją.
1964 m. baigėsi Chruščiovo valdymo laikotarpis. Jo valdymo laikotarpio pabaigoje buvo pradėtas sienų tarp respublikų naikinimo procesas bei ekonominių zonų kūrimas. 1962 m. buvo sukurtos regioninės liaudies ūkio tarybos.
Lietuvos kultūrinis gyvenimas nuo 1944 m. šiek tiek atsigavo. Meno žmonės nebepaisė stalininio stiliaus ir kūrė pagal savo individualias temas ir formas, atiduodami oficialią duoklę sovietinei ideologijai. Šiuo laikotarpiu iškilo talentingi poetai: Justinas Marcinkevičius, Algimantas Baltakis, Eduardas Mieželaitis – savo talentą suderindami su propagandinėmis sovietinės poezijos funkcijomis. Savo kūryboje iš socialistinio realizmo ištruko poetai: Alfonsas Maldonis, Janina Degutytė, Judita Vaičiūnaitė, Sigitas Geda; dramaturgas Kazys Saja.
Naujos kryptys prozoje pradėjo reikštis septintojo dešimtmečio pradžioje. Tuo pačiu metu iš Maskvos suaktyvėjo kampanija prieš tautiškumą, nuolat buvo peršama internacionalistinė vienybė. 1963 m. vykusiame LSSR rašytojų sąjungos suvažiavime šiuos signalus perteikė A. Sniečkus (B. Makauskas, 2000).
1964 m. buvo pereita prie dešimtmečio mokymo, nors tam priešinosi ir Lietuva ir Estija. Tačiau nušalinus Chruščiovą vėl buvo grįžta prie vienuolikos metų mokymo.
Šiek tiek palengvėjo Katalikų bažnyčios padėtis. Nuo 1956 m. buvo leista spausdinti religinę literatūrą, tačiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!