Lietuvos pilys referatas

I. Gynybinių įrengimų svarba ir sistema Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpiu.
II. Gynybinės pilys.
1. Medinės pilys.
2. Mūrinės gotikos stiliaus pilys.
IV. Gotikos stilius įgauna renesanso bruožų.
1. Bastioninės pilys.
2. Rezidentinės pilys.
V. Pabaiga
Literatūra ………….........……………….………………………………….. 15
I. Gynybinių įrengimų svarba ir sistema Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpiu.
Sparti ekonomikos raida pirmojo tūkstantmečio antroje pusėje keitė žemdirbių bendruomenių nacionalinius santykius. Nyko pirmykštė bendruomeninė santvarka, formavosi nauja - klasinė visuomenė. Bendruomenėse ne tik išsiskyrė stambieji žemvaldžiai, bet ir pačios diduomenės tarpe vyko diferenciacija. Kūrėsi pirmosios atskirų teritorinių vienetų - žemių (Nalšios, Deltuvos, Knituvos ir kt.) valdžios institucijos. Dalį piliakalnių pradėjo valdyti iš genčių vadų iškilę sričių kunigaikščiai, nors kai kurie piliakalniai ir toliau priklausė žemdirbių bendruomenėms.
Sričių kunigaikščiams priklaususiuose piliakalniuose aikštelių plotai buvo panašūs į žemdirbių bendruomenių piliakalnių slėptuvių, bet ant jų jau nuolat gyveno kunigaikščiai, jų parankiniai ir kariai. Šalia piliakalnių šliejosi ne tik žemdirbių, bet ir amatininkų gyvenvietės.
Skaidantis bendruomenėms į klases, klostėsi feodaliniai santykiai, o susidarius teritoriniams junginiams, pradėjo vienodėti atskirų Lietuvos sričių materialinė ir dvasinė kultūra, t.y. pradėjo formuotis lietuvių tautybė. Nedidelių teritorinių vienetų - žemių jungimosi procesas spartino feodalinės valstybės konsolidaciją. XIII a. antrame ketvirtyje atskirus teritorinius vienetus suvienijo Mindaugas (1236 - 1263).
Nuo XIII a. pradžios prasidėjo vokiškųjų ordinų - Kalavijuočių (įsikūrė 1202 m. Livonijoje) ir Kryžiuočių (įsikūrė 1230 m. Prūsijoje) agresija į baltų žemes. Kovai su ordinais reikėjo organizuoti vientisą gynybą visoje lietuvių gyvenamoje teritorijoje. Tik vieninga valstybė galėjo veiksmingai tvarkyti bendruosius krašto gynybos reikalus. Itin sparčiai ir įvairiose vietose pradėta statyti pilis, pavaldžias ne vien teritorinių vienetų - žemių vadams, bet ir centrinei valdžiai - didžiajam kunigaikščiui. Centrinės valdžios iniciatyva ir gyventojų pastangomis pilys buvo statomos ant piliakalnių, kurie buvo patogiose vietose gintis ir vadams bei kariams gyventi.
Pagal svarbą ir vietą krašto teritorijoje pilys skyrėsi gynybiniais įrenginiais, įtvirtinimų pobūdžiu, plotu ir tūriu bei strategine koordinacija. Lietuvių statydintos pilys paplito ypač tada, kai po mongolų ir totorių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!