Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsteigimas ir veikla

SSRS vykstant Michailo Gorbačiovo reformoms, situacija pamažu ėmė keistis ir trijose Baltijos šalyse. Pirmiausia sujudo estų inteligentija, kuri 1988 m. balandžio 13 d. įsteigė Estijos liaudies frontą – neformalų judėjimą reformoms vykdyti. Estų pavyzdys rodė, kad sovietų valdžia vengia imtis represijų prieš veikliausius pertvarkos šalininkus, todėl lietuvių inteligentų būrys 1988 m. birželio 3 d. Vilniuje įsteigė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinę grupę (ją sudarė 35 visoje Lietuvoje žinomi asmenys; saugumo sumetimais pradžioje sutarta nerinkti iniciatyvinės grupės vadovo, todėl posėdžiams pirmininkavo kiekvienas narys iš eilės). Sąjūdžiui įsteigti didelės įtakos turėjo spaudos laisvėjimas, milžiniškas susidomėjimas Lietuvos istorija, pagyvėjusi diskusijų klubų, Lietuvos rašytojų sąjungos, gamtos ir paminklų sąjūdžių veikla, Rusijoje ir minėtoje Estijoje vykstantys demokratiniai bei tautiniai procesai.
Veiklos pradžioje LPS atstovai save vadino M. Gorbačiovo reformų šalininkais, o šis, kovodamas su senąja SSRS komunistų partijos vadovybe, buvo priverstas remtis reformas palaikančiomis jėgomis. Daugiausia dėmesio buvo skiriama kultūros ir ekologijos problemoms, todėl iš pradžių LPS (jo pagrindinis šūkis buvo: „Viešumas, demokratija, suverenumas“) pabrėžė kultūrinio atgimimo, šalies demokratizavimo ir ekonominio savarankiškumo siekius. Apie tai, kad reikia keisti politinę sistemą, iš pradžių nebuvo kalbama. Tautinis klausimas buvo sprendžiamas labai atsargiai.
Visoje Lietuvoje steigtos iniciatyvinės LPS grupės (1988 m. spalio pabaigoje LPS turėjo apie 300 tūkst. narių).
LPS iniciatyva surengti tūkstantiniai mitingai, kuriuose daug dėmesio skirta valdžios kritikai.
LPS leido biuletenį „Sąjūdžio žinios“, laikraštį „Atgimimas“, išsikovojo teisę televizijoje rodyti savo laidą „Atgimimo banga“.
Spaudžiant LPS, 1988 m. rudenį lietuvių kalbai suteiktas valstybinės kalbos statusas, legalizuota Lietuvos trispalvė, Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ bei lietuvių tautiniai simboliai – Vytis ir Gediminaičių stulpai.
Ypač daug dėmesio skirta Lietuvos istorijos datoms: Vasario 16-ajai, Gedulo ir vilties dienai ir pan.; taip pat lietuvių tremtinių palaikams iš Sibiro pargabenti.
Nuo 1988 m. rudens visi svarbiausi LSSR Aukščiausiosios Tarybos svarstomų įstatymų projektai buvo aptariami LPS Seime ir jo taryboje, kritinės pastabos ir siūlymai buvo teikiami Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, išsakomi per...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!