Lietuvos paveikslas Maironio poezijoje

Lietuvos paveikslas Maironio poezijoje.
Lietuvos vardas buvo žinomas nuo 1009 metų, kai pirmą kartą buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose - Kvedlinburgo analuose. Nuo to laiko Lietuva buvo patyrusi daug sunkumų, tačiau jai pavyko išlikti iki šiu dienų. Todėl skirtingais laikotarpiais buvo galima skirtingai aprašyti jos paveikslą. Tad šiandien aptarsime, koks Lietuvos paveikslas kuriamas XIX-XX a. lietuvių romantizmo poeto Jono Mačiulio – Maironio lyrikoje.
Maironio poezijoje vaizduojama įkvepianti Lietuvos gamta ir garbingi jos žmonės. Poetas itin išraiškingai mokėjo kurti aprašymus, nes buvo žymiausias romantizmo epochos atstovas Lietuvoje. Itin garsus yra tai ne kartą jo paties papildytas eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai”. Todėl pats rašytojas dažnai vadinamas vieno eilėraščių rinkinio poetu. ,,Pavasario balsai” išaugo iš lietuviškojo romantizmo tradicijų, kurias jungia Simono Daukanto ir Antano Baranausko vardai. Romantinės pasaulėjautos žmogus atsiskiria nuo minios, išgyvena liūdesį dėl nepasiekianmų svajonių, riboto žemiško ir tobulo idealiojo pasaulio nedarnos. Eilėraštyje ,,Lietuva brangi” gausu meninių priemonių, kurios suteikia kūriniui jausmingumo. Naudojami epitetai: sraunus Nevėžis, graudžiai malonios dainos, žaliosios pievos. Taip pat galime atrasti playginimą: ,, Miškais lyg rūta kalnai žaliuoja”. Bei personifikaciją – susimąstęs Nevėžis. Šiomis priemonėmis norima pabrėžti, kokia graži yra Lietuvos gamta, ir leidžia skaitytojui ją tokią pamatyti ir savo vaizduotėje. Maironis aukštino tautines vertybes - kalbą, dainas, geltonkases lietuvaites, gražias sodybas ir darželius. Kitame eilėraštyje ,,Kur bėga Šešupė” tėvynė suprantama kaip poetizuotas kraštovaizdis ir drąsūs Lietuvos žmonės. Jame atsiskleidžia poetinė Lietuvos geografija, tačiau tėvynės grožis itin pastebimas iš tolo: ,,Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka/ Tai mūsų tėvynė, graži Lietuva”. Kadangi apie tautos atgimimą Maironis neretai prabyla pasitelkdamas gamtos vaizdus, natūralu, kad lyrikoje dažnai gamta susiejama su lietuvių kalba. Įdomu tai, kad dažnos kraštovaizdžio detalės – upės: kur pasirodo upės, ten atsiranda ir kalbantys lietuviai: ,, Čia broliai artojai lietuviškai šneka,/ Čia skamba po kaimus Birutės daina”. Prie Šešupės ir Nemuno - Lietuvos upių, gyvena lietuviškai kalbantys žemdirbiai, o...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!