• Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Rytų frontas priartėjo prie Lietuvos.
• Iki 1944 m. pabaigos sovietai vėl užėmė ir okupavo Lietuvą.
• Nedelsiant pradėtos represijos prieš šalies gyventojus ir prievartinis okupuotos šalies gyventojų šaukimas į sovietų karo tarnybą.
• Nuo represijų ir šaukimo į karinę tarnybą pasitraukę į miškus Lietuvos partizanai pradėjo organizuotą kovą su sovietų represiniu aparatu ir jo vietiniais rėmėjais.
• 1944 m. Lietuvos laisvės armija pagrindu įkurti ir pradėti dislokuoti pasipriešinimo daliniai miškuose, taip pat pradėjo kurtis atskiros partizanų apygardos.
• Antrajame partizaninės kovos etape partizanų būriai tapo mažesni, bet geriau organizuoti. Partizanai susiskirtė į sritis ir apygardas bei siekė didesnės centralizacijos. Šio etapo metu buvo atkurti koordinaciniai ryšiai tarp atskirų Lietuvos partizanų apygardų, nors judėjimo vadovybė skaudžiai nukentėjo dėl MGB agento J. Markulio-Erelio ardomosios veiklos.
Nuosmukis ir organizuoto pasipriešinimo pabaiga (1949–1953 m.)
• Šio etapo metu atkurta visos Lietuvos partizanų sąjūdžio pasipriešinimo vadovybė, nes A. Baltūsio-Žvejo sudarytas BDPS (bendras demokratinio pasipriešinimo sąjūdis) Prezidiumas buvo visiškai sunaikintas. Nežiūrint nuostolių ir skaudžių praradimų 1948 m. – 1953 m. miškuose tebekovojo apie 2 tūkst. partizanų.
Organizacija
• Jūros sritis (dar vadinta vakarų sritimi) - Sritis įkurta 1948 m. gegužės 5 d., Skaudvilės valsčiaus legotės miške vykusio dviejų Žemaitijos partizanų apygardų – Kęstučio ir Žemaičių – vadovybių susitikimo metu. Pirmuoju srities vadu tapo Jonas Žemaitis-Vytautas.
• Kalnų sritis (dar vadinta Šiaurės Rytų Lietuvos sritimi, 1948 m. rugpjūčio 4 d. suteiktas Karaliaus Mindaugo srities vardas) – Lietuvos partizanų sritį Pirmasis srities vadas buvo Jonas Kimštas-Dobilas (paskirtas 1947 m. sausio 12 d.).s.
• Nemuno sritis (dar vadinta Pietų Lietuvos sritimi) – Lietuvos partizanų sritis. Sritį 1946 m. balandžio mėnesį įkūrė Dainavos ir Tauro apygardų vadai (atitinkamai – Juozas Vitkus-Kazimieraitis ir Zigmas Drunga-Mykolas Jonas), apjungdami savo vadovaujamas apygardas į vieningą sritį.
Kovos taktika
• Lietuvos partizanai buvo gerai organizuoti, kovotojai nešiojo uniformas, buvo sukurta vieninga vadovavimo struktūra. Partizanų ginkluotę sudarė čekiški Škodos šautuvai, rusiški Maksimo sunkieji...
Šį darbą sudaro 796 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!