Ginkluotas pasipriešinimas: 1944-1953 metai

Nagrinėjant šį klausimą iškyla šaltinių dokumentų ir tikslumo problema/ išlikusiose partizanų dok žinios apie savus nuostolius labai fragmentiškos ir atspindi tik atskirų organizacijų struktūrą ir nedidelį laikotarpį. Sovietinių represinių struktūrų apskaita buvo netiksli dėl kelių priežasčių, pirmiausia ji pati painiojosi savo terminologijoje partizanų kategorijai priskiriant daugelį ryšininkų, rėmėjų, neginkluotų žm, tai daryta sąmoningai siekiant prieš vadovybę padidinti savo darbo rezus. Daugelis vyrų tuo metu sugautų buvo vadinami banditais, Lietuvoje buvo suimta 2000 žm, žuvo pgl MVD MGB duomenis apie 20 tūks. Partizanų. Išaiškėja daug iškraipymų, kartais prie partizanų buvo priskiriami besislapstantys nuo mobilizacijos beginkliai žm, padidintas nukautųjų skaičius, netikslios ir prieštaringos metinės ataskaitos, ne visos aukos pateko į ataskaitas. Apytiksliai 1944-53 žuvo apie 20 tūks, laisvės kovotojų ir rėmėjų, tačiau prie partizanų reikėtų priskirti 118 tūkst ištremtų į Sibirą, 140 t. išvežtų į koncentracijos stovyklas.
NKVD kariuomenei vykdant karines baudžiamąsias operacijas prieš besislapstančius nuo prievartinės mobilizacijos į Raudonąją armiją vyrus, ginkluotos rezistencijos dalyvius ir organizuojant taikių gyventojų trėmimus prasidėjo tikras lietuvių tautos naikinimas. Taip buvo ne tik laikinai nuslopintas siekis atkurti nepriklausomą valstybę, užgniaužta tautinė savigyna, bet ir sunaikinta pati aktyviausia, labiausiai išsilavinusi ir ūkiškai nepriklausoma lietuvių tautos dalis. 1944- 1953 m. buvo įkalinta 370 kunigų, beveik 8000 lietuvių inteligentų, beveik 2000 moksleivių ir studentų. Geriausiųjų žuvimas iš esmės pažeidė tautos genofondą, pakeitė jį atsargesniųjų ir prisitaikiusiųjų naudai. Ne mažiau kaip 456 tūkst. (kas trečias suaugęs lietuvis, arba kas antras vyras, kas aštunta moteris ir kas penkioliktas vaikas) tapo sovietinių okupantų vykdyto genocido ir teroro aukomis. Net 332 tūkst. žmonių buvo įkalinta, išvežta į tremtį ir lagerius, dar 26,5 tūkst. buvo nužudyta Lietuvoje.
1941- 1958 m. iš Lietuvos dėl vykdyto teroro, karo sąlygų ar okupantų sprendimų repatrijavo arba buvo priversti bėgti apie 490 tūkst. žmonių (į Vokietiją, Lenkiją, pasitraukė į Vakarus). Kartu su vokiečių okupacijos ir karo aukomis Lietuva neteko apie 1,058...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!