Lietuvos konstitucinės teisės ištakos

„Lietuvių tauta prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę, jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis, šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę, išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje, puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę, siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ“ (LR Konstitucija 1992 m.).
Galiojančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje pabrėžiamas Lietuvos valstybingumo ir teisės tradicijų perimamumas bei istorinis tęstinumas skelbiant prieš daugelį amžių sukurtos Lietuvos valstybės teisiniais pamatais buvus Lietuvos statutus ir Lietuvos Respublikos konstitucijas.
Išties konstitucinės teisės nuostatos Lietuvoje labai senos, gerokai senesnės nei kaimyninėse šalyse: valstybės teisės normų buvo jau paprotinėje teisėje, po to – valdovų aktuose, o XVI a. pradžioje kai kurios šios teisės nuostatos buvo surinktos ir kodifikuotos Lietuvos statutuose, tapusiuose Lietuvos konstitucingumo tradicijų užuomazga.
Pagrindinė idėja buvo Lietuvos valstybingumo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisių apsaugojimo idėja (Lietuvos konstitucinė teisė, 2001m.).
Šio darbo tikslas – pristatyti Lietuvos konstitucinės teisės ištakas.
1. Lietuvos Statutų kodifikacija
Lietuvos Statutas – senosios Lietuvos bajoriškųjų įstatymų kodeksas, sulaukęs trijų redakcijų: 1529, 1566 ir 1588, - kurių kiekviena istorikų vadinama I, II ir III Statutu. Visi trys priklauso laikotarpiui, kai tame Europos regione įstatymų kodifikacija buvo visiškai nežinoma, ir savo pobūdžiu laikomi labai tobulais anų laikų kūriniais (Lietuvių enciklopedija, 1958 m.).
Dabar jau visuotinai pripažįstama, kad Lietuvos Statutai – tai savotiški fenomenai Europos feodalinėje teisėje ir kad XVI amžius Lietuvos valstybės istorijoje yra įstatymų leidybos klestėjimo amžius. Dar XIX a.viduryje lenkų istorikas A. Maciejovskis rašė: „Savo laikmečiu Lietuvos Statutas yra didingas įstatymų leidybos paminklas, ir toks, kokio neturėjo tuometinė Europa“.
1.1. Statutų kodifikavimo priežastys
Statutų kodifikacija prasidėjo vos padvelkus LDK gaiviems Reformacijos ir Renesanso vėjams, o baigėsi įsigalint kontrreformacijos reakcijai. Tuo būdu, Lietuvos Statutai savotiškai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!