Lietuvos įsiskolinimų užsieniui analizė

Maža skola daro žmogų skolininką, didelė – priešą.
jos paskirstomos tiems, kuriems reikia, o ne išbarstomos.
Todėl, kol įgysi proto, remkis išminčių patarimu:
Svarbu ne ką, bet - kam davei.
Lucijus Anėjus SENEKA
ĮVADAS
Pagrindinis skirtumas Europos šalių valstybinio kredito politikoje tarp ankstyvųjų naujųjų laikų ir dabartinio laikmečio yra tas, jog ankstyvaisiais laikais valstybės praktiškai vien tik skolindavosi ir tik labai retais atvejais pačios skolindavo. Svarbiausia priežastis, dėl kurios valstybės visais laikais skolinosi buvo ta, kad daromos išlaidos būdavo daug didesnės nei pajamos, gaunamos iš mokesčių mokėtojų ir kitų šaltinių.
Valstybinis kreditas gali būti vidinis ir išorinis. Vidinis valstybinis kreditas - tai valstybinės paskolos, taupomųjų kasų ir bankų sukaupto gyventojų indėlių likučio panaudojimas valstybės reikalams, skolinimasis iš valstybės iždo. Vidaus valstybiniam kreditui finansiniai ištekliai grąžinami nacionaline valiuta. Išorinio valstybinio kredito plėtrą sąlygoja besiplečiantys užsienio ryšiai, darbo jėgos, technologijų, mokslo – techninių idėjų mainai. Išoriniame valstybiniame kredite finansiniai ištekliai grąžinami užsienio valiuta.
Darbo objektas. Lietuvos įsiskolinimas užsienio šalims.
Darbo tikslas. Išanalizuoti valstybės skolą užsieniui, pateikiant apibendrintus rodiklius.
Uždaviniai:
1. Išnagrinėti teorinę medžiagą, aprašančią valstybės skolos sampratą.
2. Susipažinti su valstybės skolinimosi rizika.
3. Atlikti valstybės skolos užsieniui analizę.
Darbo metodai. Mokslinės literatūros analizė. Rašant referatą remtasi N.Balčiūno, R.Banelienės mokomąja knyga, G. Smalensko, Ž.Štuopytės, V. Aleknavičienės moksliniais leidiniais bei medžiaga iš interneto.
1. VALSTYBINIO KREDITO SAMPRATA
Visuotinį valstybių kredito didėjimą apsprendžia įvairios priežastys. Pagrindinė priežastis būtų kainų lygio ir, kartu, atlyginimų didėjimas. Ypač opi skolinimosi problema buvo Europoje XVI – XVIII a., kai dar nebuvo nusistovėjusios bei efektyvios valstybės finansų sistemos ir klausimus dėl valstybės pajamų bei išlaidų spręsdavo vienas žmogus – monarchas. Didžiausia „naujųjų Europos monarchijų“ užduotis buvo subalansuoti valstybės biudžetą, tačiau pasiekimai buvo menki. Vien infliacija tokio spartaus išlaidų augimo negalima pagrįsti. Ispanijoje nuo 1520 iki 1600 metų kainos padidėjo maždaug penkis kartus, o valstybės išlaidos - 9 kartus. Nors ir skirtingu laiku, tačiau maždaug nuo 1540 metų visoje Europoje prasidėjo staigus valstybių išlaidų didėjimas, kuris...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!