Lietuvos, Estijos ir Šiaurės Korėjos energetinės sistemos

Lietuvos energetikos sektorius pagal savo svarbą, darbuotojų skaičių (apie 14 proc. pramonės darbuotojų), bendrąją ilgalaikio energetikos įmonių turto vertę (apie 25 proc. viso šalies įmonių turto) ir išlaidų, skiriamų importuojamiems energijos ištekliams įsigyti, dydį yra vienas reikšmingiausių šalyje. Ši sritis apima tarpusavyje susijusius energetikos sektorius (elektros energetikos, centralizuotojo šilumos tiekimo, naftos, gamtinių dujų, anglių ir vietinio kuro bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių), kuriuos sudaro visuma įmonių ir įvairių energijos išteklių gavybos, gamybos, transformavimo, tiekimo, skirstymo ir vartojimo įrenginių.
Iš praeities paveldėtas ekstensyvus energetikos sektorius, orientuotas į didelį, bet neveiksmingą elektros energijos ir naftos produktų vartojimą ir nemažą eksportą, savo esminėmis savybėmis (veiksmingumu, valdymo principais, struktūra ir kt.) jau neatitinka dabarties reikalavimų. Todėl pastaraisiais metais valstybės politikos dėmesys pirmiausia kreipiamas į esminę energetikos ūkio pertvarką, energetikos sektoriaus reorganizavimą ir privatizavimą bei Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimą.
Lietuvos ekonominiai rodikliai.
2003 metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo pats sparčiausias rytų Europoje - BVP, palyginus su 2002 m., išaugo 9,7 proc. ir sudarė 16,27 mlrd. eurų veikusiomis kainomis. BVP dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui per metus, siekė 4711 eurų.
Per pirmą 2004 m. pusmetį, palyginus su atitinkamu 2003 metų laikotarpiu, BVP išaugo 7,2 proc.
2003 m. vidutinė metinė defliacija (2003 m. palyginus su 2002 m.) sudarė 1,2 proc. (2002 m. palyginus su 2001 m., buvo užfiksuota 0,3 proc. metinė infliacija). Defliaciją sukėlė nacionalinės valiutos stiprėjimas JAV dolerio atžvilgiu ir aštri konkurencija mažmeninėje rinkoje.
Tiesioginės užsienio investicijos 2004 m. liepos 1 d. sudarė 4,25 mlrd. eurų ir, palyginus su 2003 m. liepos 1 d., padidėjo 4,9 proc. Vienam Lietuvos gyventojui teko 1234 eurų tiesioginių užsienio investicijų.
Pagrindinės šalys investuotojos – Danija, Švedija, Vokietija, Estija, JAV ir Suomija. Daugiau kaip 60 proc. visų tiesioginių investicijų į Lietuvą sulaukiama iš ES-15 šalių. 2003 m., lyginant su 2002 m., tiesioginės užsienio investicijos iš ES-15 šalių padidėjo 10 proc., iki 2,5 mlrd. eurų.Valstybės skola 2004 m. pradžioje siekė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!